Darbdaviams – netinkama kvalifikacija, bedarbiams – savos priežastys nedirbti (0)

Po keturių mėnesių pertraukos Užimtumo tarnybos Rokiškio skyriaus darbuotojos kartu su vietos savivaldos atstovais bei darbdaviais atnaujino susitikimus su bedarbiais rajono seniūnijose. Šįkart toks darbinis vizitas surengtas Jūžintuose, kur apie įsidarbinimo perspektyvas ir bedarbiams siūlomas paslaugas pasiklausyti atėjo 13 vietos gyventojų, kai registruotų bedarbių čia iš viso yra 71.

Rodiklis nedidelis

Panevėžio apskrityje Rokiškis išsiskiria aukščiausiu nedarbo lygiu, todėl baigiantis spalio mėnesiui Užimtumo tarnybos Rokiškio skyriaus vedėja Dalia Starkuvienė ir paslaugų darbdaviams specialistė Algirda Žemaitienė vėl išsiruošė į rajono seniūnijas, kur susitinka su vietos bedarbiais ir aiškinasi jų galimybes bei poreikius dėl įsidarbinimo.

Pirmąjį šių metų pusmetį buvo aplankytos keturios didesnės seniūnijos: Juodupė, Kamajai, Obeliai ir Pandėlys. Jose darbdaviai, savivaldos ir Užimtumo tarnybos atstovai, bandė su ilgalaikiais bedarbiais ieškoti priežasčių, kodėl žmonės nedirba ir kaip jiems padėti. Po to nuo birželio iki spalio pabaigos buvo padaryta pertrauka.

„Vėl pradedame apsilankymus seniūnijose. Skaičiuojant procentais tiek, kiek Jūžintų seniūnijoje yra neturinčių darbo, į susitikimą atėjo nedaug žmonių. Bendrai nedarbas šioje seniūnijoje siekia 8,9 proc. lyginant su kitomis Rokiškio rajono seniūnijomis, šis rodiklis nėra didelis. Jūžintų seniūnijos gyventojai dirba mieste, pas vietos ūkininkus, čia esančiose įmonės ir įstaigose“, – „Rokiškio Sirenai“ sakė D. Starkuvienė.

Tikslas – padėti sugrįžti

Pagrindinis susitikimų seniūnijose tikslas – padėti sugrįžti į darbo rinką arba padidinti vietos gyventojų užimtumą.

„Iš jūsų norime grįžtamojo ryšio, siekiame išsiaiškinti problemas, trukdančias sugrįžti į darbą, ir pasikalbėti su kokiais sunkumais susiduriate. Taip pat norime aptarti kaip bendromis jėgomis būtų galima spręsti jūsų išvardintas bėdas“, – į susirinkusius bedarbius kreipėsi D. Starkuvienė.

Atskyrė priežastis

Pirmiausia atėjusieji buvo supažindinti su nauju užimtumo įstatymu, įsigaliojusiu nuo liepos 1 dienos, kuris labai aiškiai siekia atskirti galinčius dirbti ir norinčius dirbti, paliekant jiems bedarbio statusą.

„Naujas įstatymas bando atskirti objektyvias priežastis, dėl kurių žmogus dirbti negali, tai yra namuose slaugomas ar prižiūrimas šeimos narys, kurio negalima palikti, priklausomybės nuo alkoholio, narkotikų ar azartinių lošimų, didžiuliai finansiniai įsipareigojimai: skolos, antstoliai, tai sumažina motyvaciją dirbti, nes labai daug lėšų nuskaičiuojama iš darbo užmokesčio, taip pat susisiekimo problemos, socialinių įgūdžių ir motyvacijos dirbti trūkumas“, – vardijo D. Starkuvienė.

Visa specialistų komanda

Kaip aiškino ji, kiekvienas bedarbis kartu su Užimtumo tarnybos konsultantu turi išsigryninti savo problemas, tada jam atsiranda galimybė gauti ne bedarbio, o besirengiančio darbo rinkai statusą. Tai reiškia, kad su tokiais asmenimis bus dirbama dar intensyviau, siekiant pašalinti esamas kliūtis ir padėti asmenims sugrįžti į darbinę rinką.  

„Tam tikslui Užimtumo tarnybos Rokiškio skyriuje įsteigta atvejo vadybininko pareigybė. Šis darbuotojas dirba su besirengiančiais darbo rinkai asmenimis. Tokiems asmenims bus teikiama kompleksinė pagalba: psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo konsultacijos, vyks motyvaciją didinantys užsiėmimai. Jų metu bus bandoma pašalinti nustatytas kliūtis. Tikimės, kad dalis šių asmenų sugebės įveikti savo problemas ir sugrįžti į darbą“, – jūžintiškiams aiškino D. Starkuvienė.

Mokytis ne vėlu

Ji pabrėžė, kad tuo pačiu didinamas ir netoleravimas nelegaliam darbui, todėl pasiūlė atvirai kalbėtis su darbdaviais dėl legalaus įdarbinimo bei pagalvoti apie galimybes persikvalifikuoti ar mokytis naujų specialybių. Juolab kad Užimtumo tarnyba tam sudaro visas galimybes: apmoka mokymo programą, moka stipendiją, padengia apgyvendinimo ir kelionės išlaidas.  

„Mūsų tarnybos specialistai gali pakonsultuoti kokių specialybių darbuotojų trūksta konkrečioje seniūnijoje, ko ieško darbdaviai. Naudokitės visomis galimybėmis, nes posakis, kad mokytis niekada nė vėlu dabar yra labai aktualus. Manau, kad užsidirbti pačiam yra daug svarbiau ir oriau, negu gauti pašalpas“, – kalbėjo D. Starkuvienė.

Galimybių tikrai yra

Užimtumo tarnybos paslaugų darbdaviams specialistė A. Žemaitienė sakė, kad dabar Jūžintų seniūnijoje yra labai mažai laisvų darbo vietų. Šiuo metu Rokiškio socialinės paramos centro Jūžintų padalinys, kuriame slaugomi seneliai, ieško bendrosios praktikos slaugytojos, tačiau čia vietoje nėra tokių darbuotojų.

„Šiuo metu mūsų skyriuje neturime registruotų bendrosios praktikos slaugytojų. Žmones reikia skatinti mokytis“, – teigė paslaugų darbdaviams specialistė A. Žemaitienė

Jos duomenimis, jūžintiškus galėtų įdarbinti čia veikiančios uždarosios akcinės bendrovės „Triasas“, kurios vadovas Jonas Rubikis dalyvavo susitikime, ir įmonės „Miško draugas“ padalinys, kurią atstovavo Leonas Adomonis. Pirmoji veikia Jūžintuose, antroji – Laibgaliuose, todėl jose tikrai būtų patogu dirbti vietos gyventojams.

„UAB „Miško draugas“ Laibgaliuose yra įsidarbinusi praktiškai visus, neturinčius darbo, todėl jau ieško ir iš aplinkinių gyvenviečių. Taip pat darbuotojų reikia ir žemės ūkio bendrovei „Audrupio paukštynas“. Viena didžiausių bėdų, jeigu žmogus nevairuoja, o autobusas važiuoja kitomis valandomis nei darbo laikas, ypač, jeigu asmuo dirba didžiuosiuose prekybos centruose ar gamybinėse įmonėse  Rokiškyje. Tai anksti ryte ir vėlai vakare nėra kaip visuomeniniu transportu nei nuvažiuoti iki miesto, nei grįžti namo“, – pastebėjo paslaugų darbdaviams specialistė A. Žemaitienė.

Darbdavių pageidavimai

Šiame susitikime dalyvavęs bendrovės „Triasas“ direktorius J. Rubikis pabrėžė, kad darbdaviai visada laukia kokybės, paprastai prasidedančios nuo darbuotojo kvalifikacijos.

„Pas mus daugiausiai darbuotojų – vairuotojai. Kai jie ieško darbo, jų kvalifikaciją atspindi pažymėjimas, bet, deja, dokumente nesimato realybės, kaip yra iš tikrųjų. Po kurio laiko paaiškėja, kad dalis iš atėjusių dirbti pažįsta tik vairą ir du pedalus, o nežino kam skirtas trečias pedalas. Kaip nekeista, tai  tik neseniai pradėjusių dirbti problema. Čia – akmuo į ruošiančiųjų specialistus daržą, nes, tikėtina, kad mokymo įstaigos suinteresuotos į pajamas, o rezultatas – dokumentas išduotas, o žmogus darbui neparuoštas. Kai kuriems iš viso be reikalo būna išduodamas pažymėjimas“, – savo pastebėjimais dalinosi J. Rubikis.  

Verslininkas pateikė ir siūlymų ieškantiems darbo, kad reikia patiems labiau rodyti iniciatyvą ir stengtis kuo daugiau informacijos pateikti apie save, atskleidžiant savo gerąsias individualias savybes, tuomet darbo pradžia bus lengvesnė ir sklandesnė.

1 000 eurų „į rankas“

Kitas darbdavio bendrovės „Miško draugas“, užsiimančios malkų eksportu, atstovas L. Adomonis sakė, kad pas juos dirba 13 žmonių iš Jūžintų seniūnijos gyvenviečių: Laibgalių, Ragelių ir pačių Jūžintų.

„Pas mus darbuojasi tik šios seniūnijos žmonės. Darbas nėra sunkus, tai – malkų pakavimas ir fasavimas, kurių greit išmokstama. Tik reikia turėti noro dirbti. Pastebėjau, kai ateina žmogus, jis, rodos, viską moka, o po kelių dienų jam pasidaro per sunku, blogai, nebelieka motyvacijos. Mūsų įmonėje „į rankas“ uždirbama 1 000 eurų. Pagrindinis reikalavimas yra laiku atvykti į darbą, be to, esant reikalui, galima pasiimti laisvą dieną, kas nori užsidirbti, gali darbuotis viršvalandžius. Šiandien dar galime priimti 3-4 žmones“, – kalbėjo L. Adomonis.

Neparodo kvalifikacijos

Kadangi Rokiškio rajono savivaldybė yra Užimtumo tarnybos Rokiškio skyriaus socialinis partneris, tai savo žodį tarė ir meras Ramūnas Godeliauskas bei Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys. Pasak mero, dar šių metų pradžioje imta važinėti į seniūnijas ir aiškintis, kaip savivalda gali prisidėti mažinant nedarbą rajone. Kaip vieną iš privalumų, jis įvardino nuo spalio 1-os atsiradusią galimybę visame rajone nemokamai važiuoti „Rokiškio autobusų parko“ autobusais, nes tai leidžia žmonėms lengviau pasiekti kitas rajono vietas.

Jūžintų seniūnas V. Stakys taip pat pasidalino savo patirtimi apie darbuotojų kvalifikaciją, kai dokumentas – pažymėjimas, tikrai neparodo atėjusio dirbti profesinio pasirengimo. Seniūnas pateikė pavyzdį, kai įsidarbino plytelių klojėjas, o paaiškėjo, kad to darbo jis nemoka, geriausiai ką sugeba – skaldyti malkas.

Blogas susiekimas

Kol didžioji dalis Jūžintų seniūnijos bedarbių tyliai sėdėjo ir klausėsi svečių, drąsiausieji aiškino kodėl negali dirbti arba dėstė kliūtis, kurios kiša koją ieškant darbo. Priežasčių buvo visokiausių: nuo prastos fizinės ir psichinės sveikatos, artimųjų slaugymo iki per ilgo atstumo ar netinkamo išsilavinimo. Besikalbant paaiškėjo, kad vienos didžiausių problemų, jog bedarbiai neturi vairuotojo pažymėjimų arba nėra kitų galimybių, kaip pasiekti darbo vietą.

„Protinio darbo dirbti negaliu, nes neturiu proto, o fizinio, nes neturiu sveikatos. Silpnas regėjimas, nepraeinu komisijos. Galiu eiti į savivaldybę, esu tinkamas administraciniam darbui, mero patarėju komunikacijai galiu būti“, – kalbėjo vienas iš neturinčiųjų darbo, po šio pasisakymo sukėlęs juoko bangą.

Tiesą sakant, tarp dalyvavusiųjų atsirado pora realiai darbo paieškomis susidomėjusių moterų. Viena, grįžusi iš emigracijos, sėkmingai baigė užimtumo tarnybos pasiūlytus mokymus ir artimiausiu metu planuoja įsidarbinti. Kita aiškinosi mokymosi sąlygas Utenoje, kur baigusi mokslus galėtų įsidarbinti Rokiškyje.