Dekanas Eimantas Novikas: „Adventas – laikotarpis, sutelkiantis žmones bendrystei“ (2)

Gruodžio 3-oji  - pirmasis Advento sekmadienis. Šis laikotarpis ne tik atneša pasikeitimus gamtoje, bet ir žmonėse. Advento laikotarpis – susikaupimo, rimties ir laukimo metas. Apie šį metą ir jo sampratą šiuolaikinėje visuomenėje kalbėjomės su dekanu Eimantu Noviku.

Kaip suprantamas Adventas šiuolaikinėje visuomenėje?

Neseniai skaičiau vienos studentės liudijimą. Jame ji pasakojo, kaip ruošėsi eiti į biblioteką, prancūzų literatūros skyrių, tačiau sumaišiusi aukštus atsidūrė visai kitame – religijos skyriuje. Ir ją patraukė Teresės Avilietės knyga, su kuria ji ir išėjo iš bibliotekos. Taip Dievas netikėtai įsiveržė į jos gyvenimą. Mes laukiame, ruošiamės ir tokie dalykai atsitinka netikėtai. Šis laukimo laikotarpis – Dievo įsiveržimo, atėjimo į mūsų gyvenimą metas. Nesvarbu, kas esi, kokias pareigas užimi, svarbu, kad atėjęs Dievas kviečia mus bendrystei.

Kaip keitėsi šis ypatingas laikotarpis?

Šiuolaikiniam žmogui šis laikotarpis yra ypatingas. Mes ruošiamės, laukiame ir visai nevarbu kaip. Kiekvieną advento sekmadienio rytą žvakių šviesoje vyksta Rarotinės Šv. Mišios. Nedegame šviesos ir mišios vyksta švakių šviesoje, kurias atsineša tikintieji. Mišioms pasibaigus ir visiems išėjus į lauką – tarsi tamsa jau būna pasitraukusi. O šiuo metu mes norime šviesos, todėl kabiname žibintus, degame žvakes. Iki IV a. šis laikotarpis buvo vadinamas mažąja gavėnia ir tik XIII a. Šv. Pranciškus Asyžietis sugalvojo prakartėlę, kokią žinome dabar. Keičiantis laikams, keičiasi ir adventas, tačiau pats laukimas, bendruomeniškumas nesikeičia, Dievo atėjimo galima laukti ir su muzika.

Kaip vertinate kintantį, sušvelnėjusį bažnyčios požiūrį į porų bendrą gyvenimą nesusituokus ir kitus dalykus?

Bažnyčia visada buvo pasiruošusi dialogui. Popiežius – charizmatiška asmenybė, kuris sugeba suburti tikinčiuosius. Tačiau tuo pačiu  - sprendimai nėra priimami spontaniškai ir viskas vyksta palaipsiui, kad suprastume, ko iš tikrųjų mums reikia. Visi trokšta laimės – o laimės pagrindas yra bendrystė. Dievo gailestingumas yra didesnis už nuodėmę, todėl pirmiausia reikia pajusti tą skausmą, kad jį galėtum išgydyti.

Kuo Jums ypatingas šis metas?

Adventas – tai laikotarpis, kai tarp šviesos ir tamsos pamatome save ir tai priverčia susimąstyti, kuriuo keliu eiti toliau. Man jis išsiskiria bendryste, galimybe pabūti kartu. Yra ligonių dienos, kuriomis lankomi ligoniai. Pasibaigę darbai laukuose, todėl žmonės turi rasti laiko pabūti kartu, pamąstyti, sustoti, nes tuomet galima įžvelgti ir pamatyti gražiausius dalykus ir ženklus.

Ar itin anksti prasidėjusi kalėdinė prekyba niekučiais nepavagia iš advento laikotarpio tikrosios dvasios?

Galiu tik pasidžiaugti, kad vis daugiau rodomų reklamų – meninės, skatinančios pamąstyti apie savo artimą, susiburti. Tačiau jeigu prekyba ir reklama skatina tik vartoti, tai gali būti rimtas pavojus. Vien tik besaikis vartojimas, niekučių ir kitų blizgančių dalykų pirkimas nepadarys žmogaus laimingo ir tai tik laikinai džiugins. Tada žmogus tampa nepasotinamas. Žmones vienija bendruomeniškumas, o kaip atrasti vidurį – kiekvienas turi nuspręsti pats. Todėl raginu visiems būti atsakingais.

Ko palinkėtumėte žmonėms?

Svarbiausia – bendruomeniškumas. Kad Dievas aplankytų, įsiveržtų ir prakalbintų kiekvieną. Bendruomeniškumas suteikia daugiausia laimės ir džiaugsmo. Kai esi brangių žmonių apsupty, pajunti tikrą džiaugsmą. Tikiuosi, kad tie žmonės, kurie visa tai patyrė – skleis gėrį, džiaugsmą, bendruomeniškumą ir visiems kitiems.