Dėl vaikų žaidimų aikštelės L. Šepkos parke prabilo ir skulptūrų kūrėjai (foto) (1)

Publikuota: 2022-06-12 Kategorija: Aktualijos
Dėl vaikų žaidimų aikštelės L. Šepkos parke prabilo ir skulptūrų kūrėjai (foto)
Rokiškio Sirena koliažas / Viduryje medžio skulptūrų ir takelių per parką pradėti kasinėjimai, kurie dabar gražiai užlyginti

L. Šepkos parke žaidimų aikštelės įrengimo darbai savaitgalį sustojo – atrodo, tarsi čia niekas ir nevyko. Pora žemės lopinėlių, iškastų ir išlygintų, apibarstant smėliu. Bus čia sūpynės su batutais ar ne, klausti turbūt neverta, nes darbai pradėti. Apie tai, ką apie naują Rokiškio rajono savivaldybės sumanymą galvoja medžio drožėjai, dalyvavę pleneruose ir padovanoję savo kūrinius šiam parkui, turbūt dar niekas neklausė. Nusprendėme pakalbinti keletą jų.

Žaidimų aikštelės reikia, bet – ne čia

Rokiškėnas medžio drožėjas Gintaras Varnas sako, kad skulptūras jam tekę drožti 8 parkams, o Liongino Šepkos parke jo skulptūrų yra 7. Nė viename parke jis esą nematęs tokios stilių kakofonijos. Paklaustas, ką mano apie batutus ir nusileidimą lynu netoli pleneruose drožtų etninio stiliaus drožinių, kūrėjas atsakė vienprasmiškai – nesąs patenkintas.

- Buvau nuvažiavęs pasižiūrėti, kas ten vyksta. Pati žaidimų aikštelės idėja yra labai gera, tačiau erdvių joms Rokiškyje yra labai daug. Vien pavadinimas L. Šepkos parkas pasako labai daug ką – tai nei šunų vežiojimo aikštelė, nei turgavietė, nei žaidimų aikštelė. Laikas būtų užmesti akį ir į ten esančias skulptūras, nes jas reikia prižiūrėti. Medžio dirbinius yra galimybė išlaikyti patenkinamos kokybės iki 200 metų. Mūsų skulptūros tiek neišstovės, jeigu niekas nesiims priemonių. Paskutinį kartą jos dažytos buvo turbūt tada, kai seniūnijai vadovavo ankstesnis seniūnas. Nors apskritai tai nemanau, kad čia seniūno atsakomybė. Galėtų tai spręsti kas nors, susijęs su menu, kultūra. Dabar nėra konkretumo, kas už ką atsako. Pažiūrėjus į skulptūras, kai kurios akivaizdžiai jau dabar turi problemų. Nors mačiau ne vieną medžio skulptūrų parką, bet tokio marazmo, kaip Rokiškyje nemačiau... Kodėl norima viską sukelti į vieną vietą? Siūlau nuvažiuoti į Anykščius ir surasti ten bent vieną plastmasinę ar guminę vaikų žaidimų aikštelės detalę. Jie sugebėjo tai padaryti – vientisą stiliumi aikštelę. Labai abejočiau, ar nebuvo galima už tokią sumą, už kokią dabar įrenginėjama aikštelė, padaryti ją tinkama šiam parkui savo stiliumi. Štai Jakabpilis (Latvija) turi medinę karuselę ir viskas su ja gerai.“ – pasakojo, ką būtų galima padaryti kitaip, G. Varnas.

Turgelis buvo skirtas amatininkams, o dabar – kebabams ir nasturtoms

Kalba pasisuko apie turgelį prie parko. „Sako, turgelis irgi ne L. Šepkos parko stiliaus... Matyt, jie pamiršo, kad turgelio pirminė paskirtis irgi buvo kita. Mintis buvo – čia sėdės amatininkai ir prekiaus savo dirbiniais. Dabar – gėlės, kiaušiniai, kebabai... Vietoje amatininkų dirbinių nasturtas pardavinėjame, kebabus ir kojines. Nasturtos, beje, gerai. Apelsinai su braškėm - irgi neblogas dalykas. Šitiek plotų Rokiškyje! Muzikos parkas tiesiog tuščias ir plikas. Jeigu norime į tą parką sudėti viską, kas tik į galvą ateina – prekybos vietas, spalvotas karstykles, sporto zoną, hamakus ir batutus, tai kam tą parką apskritai L. Šepkos parku bevadinti? Tegul būna miesto parkas. Kai statėme skulptūras, jų vietas planavo architektė, dabar iš architektų – nieko. Nei vienam mano kolegai tai nepriimtina. Kol muziejus darė, tol buvo kažkas kitaip. O gal mūsų „windows‘ai“ pasenę, o kultūrinis paveldas darosi įdomus tik mums patiems? Kas penkerius metus vis mažėjo ir mažėjo kviečiamų į plenerus medžio skulptorių. Dabar ir visai pasidarėme Rokiškiui nebereikalingi. Mes be darbo neliksim, yra ir kitų rajonų. Yra Panevėžys, Anykščiai, Zarasai... Dar liko Skemų socialinės globos namai, kur medžio skulptūrų kiekis pralenks L. Šepkos parką.“ – pasidalino emocijomis žinomas medžio drožėjas.

Jaučiasi, tarsi būtų nuvertintas darbas

Tradicinių amatų meistras, medžio drožėjas panemunėlietis Vidmantas Zakarka atsiduso: „Tai kad vėlu jau diskutuoti – jau kasa“... Paklaustas, ar dera žaidimų aikštelės įrenginiai, tokie, kaip batutas, nusileidimas lynu, sūpynės ne iš medžio, o iš kitų, kol kas nežinomų medžiagų, V. Zakarka atsakė trumpai: „Man tikrai nedera“.

- Šiame parke mano yra 4 skulptūros. Droždami savo kūrinius, įsivaizdavome etninio stiliaus parką. Galėjo būti ten, kur teniso kortai, sporto aikštelės, o dabar, kai prie pat drožinių, man nepatinka. Vaikams žaisti reikia, bet reikia vietą atrasti. Yra parkas priešais „Maximą“. Yra vieta ir prie ežero. Paskirtis šio parko kita. Kam viską suplakti į vieną vietą? Suprantu, kad vaikams reikia žaidimų, bet visuomenės interesas gali būti tenkinamas kitaip. Jeigu būtų įvykusi diskusija prieš tai, klausiama meno, istorijos ir kultūros atstovų, ar tinka šioje vietoje tokie įrenginiai, tai būtų kitas reikalas. Jeigu niekur kitur nebebūtų vietos, suprasčiau, o dabar – argi negali truputį toliau? Kodėl būtent užsispyrusiai aikštelė daroma L. Šepkos parke? Sakykime, ateis į parką vaikai, o kiti gal išeis iš parko. Keistai čia. Ar taip, ar taip, įrenginiai bus ne medis, o plastmasė arba metalas. Net nebesinori po tokių dalykų kažką daryti. Jaučiu, lyg koks mūsų darbo nuvertinimas būtų...

Kūrėjas iš Vabalninko sako pasidomėsiantis, kas vyksta

Vabalninke, Biržų rajone, gyvenantis medžio drožėjas Vidas Jatulevičius sakė L. Šepkos parke seniai bebuvęs. Artimiausiu laiku jis žadantis vykti į plenerą Panemunėlyje, žada užsukti ir į Rokiškį pažiūrėti, kas ten su L. Šepkos parku darosi.

„Jeigu aikštelė daroma ten, kur yra skulptūros, tai, aišku, nelabai tinka. Galėtų būti labiau šone. Skaptuodamas medžio drožinius, galvojau apie tai, kad darau jas skulptūrų parkui. Jeigu vaikams aikštelė būtų daroma liaudies meistrų, gal ji ten labiau tiktų, labiau sietųsi su senoviniais žaidimais. Negi Rokiškyje nėra vietų?“ – dvejojo, ką atsakyti, kūrėjas.

„O ką mes galime padaryti?“ – atsidūsėjo meno kūrėjas iš Vilniaus

Medžio drožėjas iš Vilniaus, meno kūrėjo statusą turintis Pranas Petronis nenorėjo būti kategoriškas, tačiau pažymėjo: „Medžio skulptūros turi ilgaamžes tradicijas, o žaidimų aikštelė bus viena, po to – kita ir nieko pastovaus. Jeigu ne per visą parką tie įrenginiai, tai sunku pasakyti. Ne aš čia sprendžiu. Va, Elektrėnams parką padarėme ir jie skulptūras nugriovė, mūsų neatsiklausę. Teko susitaikyti. Ką mes galime padaryti?“ – atsiduso menininkas.

Vaikų žaidimų aikštelės iš medžio – įmanoma?

Turbūt ne viename mieste yra medžio skulptūrų parkai. Toks yra ir Pakruojyje. Vardo neturintis parkas turi gerokai mažiau medžio skulptūrų, kurias taip pat išdrožė medžio meistrai, tačiau šalia dekoratyvių suoliukų, skulptūrų – ir medinės sūpynės, medinis namelis vaikų pramogoms, čiuožynė...

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video