Dramaturgas A. Jevesjevas: spektakliu „Europiečiai“ kalbu apie mus (0)
Publikuota: 2017-03-02
Kategorija:
Aktualijos

Jau šį sekmadienį, kovo 5 dieną 16 val. Rokiškio Kultūros centre Vilniaus mažojo teatro premjera – „Europiečiai“. Ingrida Ragelskienė kalbina dramaturgą Andrių Jevsejevą ir bando apčiuopti, kas jam buvo svarbiausia, kuriant spektaklį „Europiečiai“.
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Rekomenduojami video
Vasarą dirbti yra sudėtinga. O dar sudėtingiau, kai žinai, kad iki atostogų liko visai nebedaug – tik viena diena ar vienas posėdis. Tradiciškai rugpjūtį atostogaus ir Rokiškio rajono tarybos nariai, liepos 25-ąją užbaigę 2023-2024-ųjų sesiją. Dabar posėdžiauti išrinktieji
2024-07-26
Žmonių migracija tarp skirtingų šalies rajonų dėl darbo jau nieko nebestebina. Nuo liepos 1 d. iš Utenos rajono į Rokiškį kasdien atvyksta naujasis AB „Rokiškio komunalininkas“ direktorius, o praėjusią savaitę kasdienes keliones iš Rokiškio į Ute
2024-07-24
Užkliuvę varčios vėl iš pradžios: nesuskaičiuojamą kartą paskelbta apie Bajorų sankryžos rekonstrukciją
(0)
Juodupės ir Dvaro gatvių sankirta, paprastai vadinama Bajorų sankryža, tarsi, užkerėta – sunku ir besuskaičiuoti kiek kartų buvo skelbta apie planuojamą, numatomą, net – pradedamą jos rekonstrukciją. Deja, viskas baigdavosi šnipštu... Antradienį Rokiškio rajono saviv
2024-07-24
Pastaruoju metu mieste ėmė „dygti“ elektromobilių įkrovimo stotelės: ruošiamos vietos šalia mikro rajone esančio prekybos centro „Norfa“, šalia jau esančių dviejų įkrovimo stotelių dar dvi turėtų atsirasti ir miesto centre, buvusio turgelio teritorijoje.
2024-07-23
Liepos 30 d. vizito į Rokiškį atvyksta vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ministrė susitiks su Rokiškio rajono meru Ramūnu Godeliausku ir savivaldybės administracijos direktoriumi Valerijumi Rancevu, mokyklų vadovais, Rokiškio policijos komisariato, Rokiškio pr
2024-07-23