Dramaturgas A. Jevesjevas: spektakliu „Europiečiai“ kalbu apie mus (0)
Publikuota: 2017-03-02
Kategorija:
Aktualijos

Jau šį sekmadienį, kovo 5 dieną 16 val. Rokiškio Kultūros centre Vilniaus mažojo teatro premjera – „Europiečiai“. Ingrida Ragelskienė kalbina dramaturgą Andrių Jevsejevą ir bando apčiuopti, kas jam buvo svarbiausia, kuriant spektaklį „Europiečiai“.
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Ar spektakliu „Europiečiai“ siekiama pabėgėlius žiūrovui tarsi padaryti artimesnius?
Mano tikslas buvo kalbėti ne apie pabėgėlius, o apie mus. Juk ir spektaklio pavadinimas yra „Europiečiai“, o ne „Sirai“ ar „Ukrainiečiai“, galiausiai ne „Pabėgėliai“ ir net ne „Maldautojos“. Spektaklis aktualus bus tik tuomet, jei jis nueis nuo tų publicistinių antraščių ir kalbės apie dalykus, kurie glūdi mumyse. Tarp mūsų nėra nė vieno, kuris galėtų drąsiai pasakyti „aš žinau, kas vyksta su pabėgėliais“.
Kodėl pasirinkote vaizduoti moteris stiprias, kovotojas?
Man kaip žmogui, kaip kritikui ir kaip pradedančiajam dramaturgui aktorius kaip atlikėjas nėra įdomus. Aktorių aš visuomet laikau spektaklio bendraautoriumi. Šiame spektaklyje moterų vaidmuo iš principo yra bendrų paieškų kartu su aktorėmis rezultatas. Ir aš nenorėjau jo nulemti, norėjau, kad jis pats organiškai atsirastų. Norėjosi neforsuoti proceso ir leisti aktoriams patiems atrasti santykį su pjese, o po to jau ieškoti cheminių reakcijų tiek tarp aktorių, tiek tarp scenų ir pan.
Kas Jums svarbiausia spektaklyje „Europiečiai“?
Turbūt spektaklyje daugiau saviironijos nei ironijos. Mes puikiai suvokiame, jog visas tas šlamštas, kuris tūno kai kurių personažų galvose yra tas pats pyktis, kurį jaučiame kiekvienas iš mūsų. Aš nežinau, ką daryti, kad nesuabejočiau ar lipti į lėktuvą, jei pamatyčiau to paties skrydžio belaukiant moterį, dėvinčią burką. Pasišlykštėčiau kiekvienu žmogumi, kuris nuspręstų neskristi. Bet viskas ne taip paprasta. Pats savyje jaučiu baimę. Su tuo ir norisi kovoti. Manau, jog daugelis tai savyje pajaučiame. Galbūt ne visi, nežinau, galbūt vieni turi gyvenimo tiesą, užprogramuotą nuo taško A iki Ž, remiantis Šventojo Rašto ar ko kito idėjomis. Galbūt taip yra lengviau gyventi – nežinant. Tuomet nereikia jokios saviironijos.
Šv. Kazimiero – Lietuvos globėjo – dienos proga Vilniaus mažasis teatras suteikia galimybę nusipirkti bilietą už 5 Eur. Bilietus kviečiame įsigyti Rokiškio kultūros centro kasoje ir internetu www.bilietai.lt
Rekomenduojami video
Saulėtą šeštadienio rytą Juodupės miestelis šurmuliavo nuo amatininkų ir bendruomenių kiemelių. Visi ruošėsi didelei Antaninių ir miestelio 110 metų gimtadienio šventei. Puikus oras į šventę sukvietė didžiulį būrį žmonių. Vyko įvairios atrakcijos ir vaikam
2017-06-12
Kol kas rajono maudyklose maudytis saugu: vanduo atitinka higienos normas. Taip skelbiama Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainėje. Mūsų rajone tikrinami trys ežerai: Rokiškio, Vyžuonos ir Sartų. Pirmojo patikrinimo, kuris vyko gegužės 23 d., rezultatai – visų ežerų
2017-06-08
Šeštadienį ir sekmadienį mūsų rajone Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-oji pėstininkų kuopa rengia bendras pratybas su Latvijos nacionalinės gvardijos kariais. Nacionalinė gvardija – tai karių savanorių analogas Latvijoje.
Pratybose da
2017-06-06
Birželio 3-ąją Lailūnų ir Martynonių kaimų (Pandėlio sen.) žmonės rinkosi bendruomenės namuose į šventę „Mažo žmogaus didelis pasaulis“, skirtą paminėti Vaikų gynimo bei Tėvo dienas. Šventėje dalyvavo Rokiškio rajono policijos komisariato, Rokiškio rajono visu
2017-06-05
2017 m. kovo 31 d. rajono tarybos sprendimu buvo įkurta Rokiškio rajono savivaldybės Šeimos taryba. Tai visuomeniniais pagrindais veikiantis patariamasis kolegialus organas. Džiaugiuosi, kad Šeimos tarybos sudėtis suformuota iš 12 aktyvių ir kūrybingų moterų, atstov
2017-06-01