Ekstremalių situacijų žalai kompensuoti mero fonde – per 80 tūkst. eurų. Ar gyventojai apie jį žino? (0)

Rokiškio rajono taryba paskutiniajame posėdyje nagrinėjo rajono gyventojams itin aktualų klausimą: diskutavo apie mero rezervo fondą, mat keičiamas – detalizuojamas – jo skyrimo tvarkos aprašas. Aptarus pagrindinius pakeitimus, opozicijos atstovas Antanas Vagonis iškėlė paprastą klausimą: „Kas informuoja nelaimės ištiktą žmogų apie šį fondą?“. Ir nors ši pareiga buvo deleguota seniūnams, tačiau rajono žiniasklaida taip pat nori ir skuba padėti: pasidalinti aktualia informacija.

Kas ir apie ką?

Rokiškio rajono savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Reda Dūdienė paaiškino, kad mero rezervo fondas griežtai reglamentuotas: naudoti jį galima tik ekstremalių situacijų atveju.

Remiantis naująja redakcija, mero rezervo lėšos naudojamos: ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti, taip pat gaisrų, stichinių nelaimių (žemės drebėjimų, smarkių audrų, ciklonų, nuošliaužų, miškų gaisrų, upių potvynių, žaibų, krušos) padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti, bei dėl nepaprastosios padėties, kai ji yra paskelbta teisės aktų nustatyta tvarka, atsiradusioms išlaidoms iš dalies apmokėti ir (arba) jos padariniams šalinti.

„Rezervo dydį kasmet nustato rajono taryba, tvirtindama arba tikslindama metų savivaldybės biudžetą. Rezervas turi būti ne mažesnis kaip 0,25 proc. ir ne didesnis kaip 1 proc. patvirtinto biudžeto pajamų, neįskaitant valstybės dotacijų. Šiais metais rezervą sudaro net 86 tūkst. 200 eurų“, – sumą patikslino specialistė pasidžiaugusi, kad pernai metais jis panaudotas nebuvo – rajono gyventojams nenutiko jokių didelių nelaimių arba jie savo turtą buvo apdraudę.   

Mat čia svarbi sąlyga – rezervo lėšos skiriamos tais atvejais, jeigu nuosavybės teise priklausantis turtas nebuvo apdraustas ir negauta draudimo išmoka arba nebuvo gauta vienkartinė socialinė išmoka iš savivaldybės biudžeto patirtiems nuostoliams kompensuoti.

Buvo vieno, priskyrė kitam

Pašnekovė paaiškino, kad šis fondas nėra naujiena, tik anksčiau, iki 2022 m., jis buvo priskirtas rajono savivaldybės administracijos direktoriui. Prieš porą metų, 2023-aisiais, keičiantis įstatyminei savivaldos bazei, rezervas buvo priskirtas merui, kaip rajono vadovui.

Paklausus, kodėl būtent dabar sugalvota keisti – tikslinti fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos aprašą, jei net kelerius metus juo nebuvo pasinaudota, R. Dūdienės teigimu, taip pasielgti paskatino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) patikrinimas keliose kitose šalies savivaldybėse.

Anot specialistės, dalyje jų buvo nustatyta, jog mero fondas yra ydingas antikorupciniu požiūriu: „Paprasčiau tariant – neaiškiai, neišsamiai reglamentuota tvarka, kai nedetalizuojama ekstremalūs įvykiai ar mokėjimas, kur STT įžvelgė galimybes „laviruoti“ bei savaip interpretuoti tam tikrus punktus. Iš karto noriu pažymėti, kad mūsų savivaldybėje patikrinimo nebuvo, tačiau reaguodami į kitų pavyzdžius, nutarėme detalizuoti fondo tvarkos aprašą“.

Pagrindiniai pokyčių akcentai: detalizuojami ekstremalių situacijų atvejai bei piniginės išmokos kiekvienu atveju, taip pat „nebesirišama“ prie konkrečios 7 tūkst. eurų sumos, o ji aprašoma baziniais socialinės išmokos dydžiais (BSI). Papunkčiui išdėstyti ir visi, nelaimės atveju dėl išmokos besikreipiančio asmens privalomi pateikti dokumentai. Anksčiau galiojusioje tvarkoje to nebuvo.

Trys NT objektai

R. Dūdienės teigimu, pakeitimai buvo suderinti su Vyriausybės atstovais, kurie – „palaimino“ visus patikslinimus.

Visgi šiais laikais sunku įsivaizduoti, kad Nekilnojamojo turto (NT) savininkai nebūtų jo apdraudę, tačiau savivaldybės specialistės teigimu, kaimiškose vietovėse esančių grytelių vyresnio amžiaus žmonės drausti neskuba: „Kai kaimuose sudega seni pastatai, retas iš jų būna draustas. Būtent tokiems atvejams ir yra skirtas mero rezervo fondas. Pretenduoti į jį galima, jei gaisro atveju sudegė: gyvenamas namas, sodo namelis ar ūkinis pastatas. Naujojoje aprašo tvarkoje detalizuojame šias tris nuosavybes“.

Vienam fiziniam arba juridiniam asmeniui gali būti skiriamas finansavimas už vieną turto vienetą ne dažniau, kaip vieną kartą per metus (nepriklausomai nuo įvykio metų apgadintų pastatų kiekio). Skiriamų lėšų suma gaisro, stichinės nelaimės ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies apmokėti yra skirtinga ir priklauso nuo NT paskirties, tačiau negali būti didesnė kaip 100 BSĮ.

Sudegus gyvenamajam namui, butui skiriama ne didesnė kaip 100 BSĮ, kilus gaisrui gyvenamajame name, bute ar įvykus stichinei nelaimei ir nukentėjus gyvenamajam namui, butui – suma ne didesnė kaip 50 BSĮ. Sudegus sodo namui – ne didesnė kaip 40 BSĮ, o po stichinės nelaimės – ne didesnė kaip 30 BSĮ. Dėl gaisro netekus ūkinio pastato, jo savininkas gali gauti išmoką, ne didesnę kaip 25 BSĮ, o įvykus gaisrui ar stichinei nelaimei ir ūkiniam pastatui nukentėjus – ne didesnę kaip 10 BSĮ.

Nuo šių metų sausio BSI yra 70 Eur.