ESOC evakavo Obelių seniūniją – laimė, tai buvo tik funkcinės pratybos (0)

Antradienio rytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nacionalinio krizių valdymo centras informavo šalies savivaldybes apie užsienio valstybės karinių vienetų skaičiaus gretimos valstybės pasienio teritorijose padidėjimą, veiksmų suaktyvėjimą ir karinės galios demonstravimą prie LR valstybinės sienos. Rokiškio rajono savivaldybė sulaukė ypatingo Valstybės ekstremalios situacijos operacijų vadovo nurodymo: iki 13 val. atlaisvinti (evakuoti) Ginkluotųjų pajėgų nurodytą teritoriją – Obelių seniūniją. 9 val. susirinkusi rajono savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) komanda ėmėsi vykdyti užduotį... Laimė, kol kas tai buvo tik funkcinių pratybų scenarijus, pastaruosius kelerius metus kasdien užduodant klausimą „O kas, jeigu..?“.

Ką turėjo daryti?

Pasak rajono savivaldybės administracijos parengties pareigūnės Giedrės Kunigėlienės, vadovaujantis savivaldybių civilinės saugos įstatymu, pratybos turi vykti kartą metuose: „Jei kalbame apie savivaldybės lygio pratybas, jos yra trijų lygių: „stalo“, funkcinės ir kompleksinės. Stalo pratybos – diskusijos ir seminarai – vyko pernai, o dabar mes atliekame funkcines: kai yra parengtas tam tikras scheminis planas ir mes veikiame pagal jį. Šiandien turėjome situaciją, kai reikėjo evakuoti Obelių seniūnijos gyventojus – apie pustrečio tūkstančio žmonių. Darėme viską nuo A iki Ž: pradėjome ESOC posėdžiu rajono savivaldybėje, o tada persikėlėme į realią vietą atlikti realių veiksmų“.

Anot specialistės, komanda turėjo kuo skubiau įrengti gyventojų surinkimo punktą evakuojamiems civiliams (juo tapo Obelių bendruomenės pastatas) ir toliau jau iš čia vykdyti kiekvienam ESOC nariui priskirtas konkrečias funkcijas.

Bendruomenės pastate atsirado informacijos, registracijos, medicinos punktai, veikė psichologo kabinetas, evakuacijos laukiančių žmonių erdvė. Čia buvo ir logistikos centras: atsakingi specialistai kuravo evakuaciją iš atokesnių gyvenviečių vykdantį transportą.

Taktinėse pratybose tądien dalyvavo visos rajono institucijos: seniūnijų seniūnai ar jų pavaduotojai, ugniagesiai-gelbėtojai, policijos pareigūnai, Lietuvos Raudonojo kryžiaus darbuotojai. Pastarųjų „pajėgos“ atvyko ne tik iš Rokiškio, bet ir iš Kauno bei Visagino.

Paruošė iššūkių

Funkcinių pratybų scenarijuje ESOC komandai buvo ne tik konkrečių darbų, bet ir staigmenų: evakuojamus gyventojus vaidinę seniūnai ir bendruomenių atstovai veiksme dalyvavo ne šiaip. Kiekvienas traukimo būdu gavo tam tikras roles, kurias turėjo įkūnyti: vienas tapo be artimųjų atvežtu 5-mečiu vaiku, kitas personažas į evakuacijos centrą atkeliavo iš namų, tačiau jo mažametis – vaikų darželyje, teko vaidinti ir lietuviškai nekalbantį civilį ar sunkiai sergantį senjorą. Į visus šių žmonių keliamus klausimus, išsakomus rūpesčius turėjo atsakyti ESOC savanoriai ir išspręsti jų problemas.

Anot pratybų scenarijaus rengėjų, tokiais netikėtumais savanoriai buvo pratinami prie galimų įvairiausių situacijų. Visgi, mokymuose kaip medicinos sektoriaus atstovė dalyvavusi Visagino ekstremalių situacijų vadovė, paramedikė ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Visagino savanorė Viktorija Anonko šiek tiek pasigedo ekstremalumo: „Viskas vyksta tikrai gerai, tačiau galėtų mokymuose dalyvauti didesnis skaičius žmonių. Kol kas visi susitvarko neblogai, bet jei iš tikrųjų prireiktų evakuacijos, būtų kur kas daugiau – bent 300 civilių – situacija vėl būtų kitokia. Man teko dalyvauti pratybose Astrave: pradėjom 7 val. ryto, o baigėm 12 val. Netrūko ir iššūkių: vienas nualpo, kitam pasidarė bloga – atvažiavo Greitoji medicinos pagalba, išvežė žmogų į ligoninę, net buvo imituotas prasidėjęs gimdymas...“

Bendras darbas

G. Kunigėlienės teigimu, šiomis surengtomis pratybomis siekiama įtvirtinti žinias, mokytis, pastebėti smulkmenas bei analizuoti klaidas, kurios bus aptartos pasibaigus funkcinėms pratyboms. O stebėti kiekvieno gyventojo surinkimo punkto savanorio veiksmus buvo suburta ne tik savivaldos stebėtojų komanda, bet ir pasitelkti išoriniai specialistas: Karo komendantūros komendanto pavaduotojas Valdas Gegelevičius bei Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios lengvųjų pėstininkų kuopos vadas Sergejus Afanasjevas.

Nors pratybos dar nebuvo pasibaigusios, V. Gegelevičius jau turėjo tam tikrą nuomonę apie centro komandos veiksmus: „Ką matau, kad žmonės žino savo atsakomybes, sritis. Tai – labai šaunu. Nors galutinis vertinimas bus tik pratyboms pasibaigus. Džiugu vien jau tai, kad žmonės mokosi: kaip kariškiai treniruojasi, lygiai taip pat ir civiliai turi treniruotis, nes karo atveju savivaldybė niekur nedingsta. Turi daryti savo darbą toliau. Ir čia yra labai geras dalykas, kad įvedamos įvairios situacijos, kuriose žmonės yra priversti galvoti, vertinti, veikti“.

Svarbus veiksmų derinimas

Veiksmų vertintojo teisėmis pratybose dalyvavusio komendanto pavaduotojo teigimu, visų institucijų bendravimas ir bendradarbiavimas evakuacijos klausimu yra itin svarbus jau vien dėl to, kad kiekvieniems atliekant savo funkcijas nekiltų nesusipratimų.

„Pavyzdžiui mums yra svarbu žinoti kaip veikia savivaldybė, kad karo atveju gyventojų evakuacijos maršrutas nesikirstų su ginkluotųjų pajėgų judėjimo trajektorija. Juk gali būti, kad tuo metu, kai vyks gyventojų evakuacija, į paskirties vietą vyks ir kariškių kolona. Kariškiai vis tiek turi prioritetą, o tai reiškia, kad kelias bus uždarytas ir juo galės pravažiuoti tik speciali techniką. Dėl to turi būti viskas labai sustyguota ir suderinta“, – paaiškino V. Gegelevičius pasidžiaugdamas, kad šiame etape turi tik vieną klausimą ESOC: kas pasirūpins evakuotų gyventojų namų apsauga, kol šie bus slėptuvėje ar kažkur kitur saugioje vietoje?

Anot eksperto, net ir karo momentu atsiranda piktybinių asmenų, besikėsinančių į paliktą be priežiūros turtą: „Turi būti numatyta, kad kažkas vykdys patruliavimą. Kariai to nedarys. Jų funkcija yra ginti šalį. Tada arba policija turi skirti tam tikrus pajėgumus, arba iš savivaldybės specialistų sudaryti kažkokie papildomi ekipažai. Visi suprantam, kad pareigūnų situacija mūsų rajone yra sudėtinga, tačiau čia turi būti ir sąveika su kitais rajonais“.

V. Gegelevičius svarstė daugiau klausimų ar pastabų galėsiąs pateikti pratyboms pasibaigus. Lygiai tokia pat mintimi pasidalino ir savivaldybės parengties pareigūnė teigdama, kad atliktų (ar neatliktų) veiksmų analizė po pratybų bus itin atidi.

Ką darytų gyventojai?

Funkcinės pratybos buvo skirtos ESOC komandai, visgi visi jų atliekami veiksmai siejosi su civiliais gyventojais. Tad – kokiems iššūkiams jie nusiteikę?

Anot G. Kunigėlienės, iššūkis tikriausia būtų dalies gyventojų nenoras evakuotis iš namų, nes pagrindines ir svarbiausias pamokas centro komanda žino bei atlieka jau neblogai: „Remiantis patirtimi tų, kurie susidūrė su tokia situacija, apie 30-40 procentų žmonių nesutinka evakuotis. Tai – labai daug. Mūsų tikslas šioje situacijoje būtų jiems įrodyti pavojaus grėsmę, bet žinoma, savanoriai neturi nustatyto įkalbinėjimų laiko limito ir skubėtų įspėti kitų. Būtų užpildyta anketa, dėl atsisakymo evakuotis“.

Evakuojamus gyventojus informacija apie evakuaciją pirmiausia pasiektų telefonu – žmonės gautų pranešimus su nurodyta evakuacijos kryptimi (šiuo atveju obeliečiai būtų gavę nurodymą vyktis į Panemunėlį ar Jūžintus) bei laiku, iki kada turi palikti namus. Informaciją reikėtų sekti žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose. Atokesnių kaimų gyventojus pasiektų ir savanoriai, seniūnijos ar socialiniai darbuotojai, be abejo – policijos pareigūnai. Informaciją apie visuotinę evakuaciją skelbtų ir važinėjantys ugniagesiai-gelbėtojai.