Gyvūnų gerovė priklauso nuo šeimininkų: įgijus privilegiją auginti, reikia nepamiršti ir įgytų pareigų (0)

Praėjusį šeštadienį, spalio 4 d., buvo minima Švento Pranciškaus Asyžiečio arba Pasaulinė gyvūnų diena. Šią dieną žmonės skiria pagerbti ir padėkoti gyvūnams už jų atsidavimą, besąlygišką meilę, „ačiū“ tariama ir gyvūnus mylintiems, prižiūrintiems bei saugantiems žmonėms. Deja, gyvūnų gerovės tema visuomenės vis dar yra suprantama ir interpretuojama skirtingai, kai vieniems atrodo, jog vanduo ir maistas yra vienintelė galima meilės išraiška, o štai kiti neretai ir peržengia meilės ribas... Kokią tendenciją mato Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai? Į kurią pusę „linksta“ gyvūnų teises ginanti bendruomenė, „Rokiškio Sirenai“ atsakė VMVT Priežiūros departamento Panevėžio apygardos priežiūros skyriaus vyriausioji valstybinė veterinarijos gydytoja Edita Jončienė.

Būtina kalbėti ir ugdyti

Pokalbį ganėtinai jautria tema specialistė pradėjo vokiečių filosofo Imanuelio Kanto žodžiais: „Tam, kad nenusloptų žmogiškieji jausmai, žmogus turi būti maloningas gyvūnams, nes žiaurus elgesys su gyvuliais gimdo bejausmiškumą ir žmonių tarpusavio santykiuose. Mes galime įvertinti žmogaus širdį pagal jo elgesį su gyvuliais“.

Pasak veterinarijos gydytojos, prisijaukinęs laukinius gyvūnus pirmykštis žmogus suprato, kad įgijo ne tik privilegiją gauti gyvūnų teikiamą naudą, bet ir pareigą sukurti gyvūnų prigimčiai kuo artimesnes gyvenimo sąlygas. Deja, vis dar gausu atvejų, kai siekiant gauti kuo didesnę naudą iš gyvūno, pareigą tinkamai juo rūpintis žmonės pamiršta: „Visuomenėje, ypač – mokyklose būtina kuo plačiau ir išsamiau kalbėti apie visų gyvūnų gerovę. Tai padeda formuoti vaiko – dar besivystančios asmenybės – pasaulio vertybes, supratimą, ugdo pagarbą bei atjautą visoms gyvybės formoms, užkerta kelią žiaurumui“.

E. Jončienė priminė, kad žmogaus laikomi gyvūnai – juslios būtybės, tad kaip ir žmonės turi teises bei laisves. Jų išskiriama penkios: gyvūnas turi turėti namus ir nekentėti dėl temperatūros pokyčių ar kitokio fizinio diskomforto; turėti galimybę natūraliai vystytis ir elgtis pagal prigimtį; nekęsti skausmo ir kančių nuo ligų ar žaizdų; nebadauti ir gauti kokybišką vandenį bei pašarą, o svarbiausia – gyventi be baimės, streso ir gyvenimą baigti be kančių...

Visuomenė darosi sąmoningesnė

„VMVT daug dėmesio skiria gyvūnų gerovei jų laikymo vietose, gyvūnų apsaugos priemonių užtikrinimui vežimo metu, skerdžiamų gyvūnų apsaugai bei gyvūnų augintinių veisimo ir laikymo sąlygų vertinimui. Noriu pasidžiaugti, kad nors VMVT specialistai tikrai dar sulaukia pranešimų apie netinkamas laikymo sąlygas, gyvūnų nepriežiūrą, pastebimai keičiasi žmonių požiūris į gyvūnus, kaip į juslias būtybes, lyginant su požiūriu, vyravusiu prieš 10-15 metų“, – optimistiškai nuteikė veterinarijos gydytoja.

Anot pašnekovės, visuomenė tapo atidesnė ir nepakanti gyvūnų skriaudikams. Pasmalsavus, kiek pranešimų apie netinkamos priežiūros atvejus VMVT gauna iš Rokiškio apylinkių, E. Jončienė iš karto tiksliai atsakyti negalėjo – duomenys kaupiami kitoje sistemoje, tačiau apibendrino, kad pranešimų skaičius išlieka panašus kiekvienais metais.

Specialistė neslėpė, jog būna ir perteklinių pranešimų dėl, tiesiog, priežiūros klausimu išsiskiriančio žmonių požiūrio, dėl asmeninių kaimynų nesutarimų.

Trūksta elementaraus supratimo

E. Jončienė prisiminė šiais metai gautą tokio pobūdžio skundą, kai apsilankius pas asmenį buvo rasta nemažas skaičius augintinių, bet trūko elementaraus supratimo, kad gyvūnais reikia ir tinkamai pasirūpinti, ne tik deklaruoti meilę.

„Didžiąją dalį gaunamų pranešamų apie netinkamą gyvūnų augintinių laikymą sudaro informacija, kad jiems nėra vandens indo arba vanduo jame drumstas, surūgęs. Pranešėjai taip pat kalba apie gyvūno gyvenamąją vietą: šlapia, pilna ekskrementų ir apgraužtų kaulų, netinkama poilsio vieta – būda yra per maža arba kiaura, sulūžusi, prapučiama vėjo, nėra paklotėlio ar šiaudų. Žmonės atkreipia dėmesį į gyvūnų kasdienybę, pavyzdžiui, šuo pririštas trumpu pavadžiu ir nevedžiojamas, nuolat loja, trikdo ramybę naktimis. Būtent nuolatinis šunų lojimas kaimynams kelia įtarimų, kad gyvūnui – kažkas negerai, galbūt jis serga“, – situacijų niuansais dalijosi VMVT veterinarijos gydytoja papildydama, kad pranešama ir apie netinkamą ūkinių gyvūnų laikymą bei nepriežiūrą: „Kai žmonės pastebi, jog laikomi gyvuliai – nešeriami, negirdomi, prastos išvaizdos, ištrūkę iš aptvaro, kas sukelia pavojų tiek patiems gyvūnams, tiek pašaliniams asmenims bei jų turtui“.

Kitaip nemoka

Paklausta, kokios gyvūnų šeimininkų reakcijos sulaukia patikrinimus atliekantys VMVT specialistai, E. Jončienė atvira – reakcijų būna įvairių, bet viena dažniausių – nuostaba: „Laikytojui atrodo, kad jis viską daro teisingai, nes, tiesiog, toks jo požiūris. Visgi nustatytus trūkumus pašalinti jis privalo, ir net privalo pateikti įrodymus“.

Specialistė priminė, kad patikrinimo metu nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnu, gyvūno kankinimas laikytojui užtraukia baudą nuo 150 iki 2 tūkst. eurų, o pakartotinai nustatytas toks elgesys užtraukia baudą nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst.

Žiauriu elgesiu su gyvūnai, jų kankinimu laikoma šie veiksmai: sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais; veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina; gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus); gyvūnų naudojimas taikiniams; gyvūnų kovų ar kovų su gyvūnais organizavimas, gyvūnų treniravimas kovoms; zoofiliniai veiksmai su gyvūnais; gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus); gyvūnų operavimas nenuskausminus (išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus); veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo rašytiniu sprendimu dėl gyvūno sveikatos.

Žiauraus elgesio su gyvūnais, pašnekovės teigimu, Rokiškio rajone šiemet nustatyta nebuvo.

Dar daug neženklintų

Tirdami gautus skundus, VMVT specialistai patikrinimo metu taip pat stebi ar gyvūnas augintinis yra tinkamai paženklintas mikroschema ir ar vakcinuotas nuo pasiutligės. E. Jončienės teigimu, atradus minėtus neatitikimus taip pat taikomos sankcijos ir gyvūno savininkas turi pašalinti nustatytus trūkumus. Specialistė atkreipė dėmesį, kad nemažas skaičius laikomų gyvūnų augintinių Rokiškio rajone dar nėra paženklinti privalomomis mikroschemomis, todėl pasimetus gyvūnui sunku nustatyti kam jis priklauso.

Kalbant apie gyvūnų gerovę, vienas pagrindinių klausimų yra nelegalios veisyklos ar gyvūnų kergimas, kai tuo užsiima veisimui leidimų neturintys asmenys, o atsivestus jauniklius pardavinėja finansiškai pelnydamiesi arba, negalvodami nieko blogo, dovanoja „tik geriems žmonėms“.

E. Jončienės teigimu, situacijos, kai gyvūnai yra „dovanojami“, tikrai nėra gera praktika: „Visų pirma, mes nežinome kokį gyvūną gauname, nebent gerai pažįstame jo šeimininkus, o antra – nežinome, kam dovanojame. Mūsų praktikoje yra buvę atvejų, kai gyvūnai patenka į labai neatsakingų laikytojų rankas, kurie nesuteikia gyvūnėliui reikiamų sąlygų normaliam gyvenimui“.

Veterinarijos gydytoja pabrėžia, kad tokio „dovanojimo“ atveju gyvūną įsigijęs laikytojas negauna jokių garantijų ir gali tapti pastoviu veterinarijos klinikos lankytoju.

„Atsakingo veisėjo parduodami gyvūnai turi kilmės dokumentus, įrodančius, kad tėvams ir protėviams atlikti privalomi tyrimai, galbūt jie buvo įvertinti parodose, jauniklis yra sveikas. Toks veisėjas atiduoda naujajam šeimininkui augintinio kilmės dokumentus, pasirašo pirkimo-pardavimo sutartį, noriai dalina patarimus mažyliui jau iškeliavus į naujus namus. Svarbiausia, asmuo yra užregistravęs savo veiklą VMVT“, – atsakingai rinktis naująjį šeimos narė ragino pašnekovė.

Specialistė apgailestavo, kad atvejai, kai kalbama apie gyvūno augintinio įsigijimą iš nesertifikuotų veislynų, mažai kinta, nes kol bus paklausa, bus ir pasiūla. Visgi tokiose situacijose E. Jončienė siūlo bent jau reikalauti, kad jauniklis būtų paženklintas mikroschema ir vakcinuotas nuo pasiutligės.