Gyvūnų ženklinimas – puiku, bet vertėtų galvoti ir apie paramą jų sterilizacijai (5)

Socialiai remtiniems žmonėms ir gyvūnų globėjams bus kompensuojamos šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre išlaidos. Šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui pritarta Vyriausybės posėdyje. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, bus kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių (šunų, kačių arba šeškų) ženklinimą. Kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negalės viršyti 15 eurų. Gyvūnų globėja Nijolė Pranskūnaitė mano, kad toks žingsnis bent iš dalies drausmins šeimininkus, padės rasti pasimetusius augintinius. Tačiau sprendžiant beglobių gyvūnų problemą, pašnekovės teigimu, ne mažiau svarbu bent iš dalies kompensuoti ir gyvūnų sterilizaciją.

Miglota istorija
Retas benamis šuo ar katė gimė lauke. Dažniausiai jie turėjo šeimininkus bent jau tada, kai buvo maži, mieli, gražūs. O kai paaugo, atsivedė palikuonių ar priišdykavo namuose, atsidūrė gatvėje. Dažniausiai tokie gyvūnai yra „niekieno“, be jokios galimybės atsekti ir nubausti tuos, kurie juos pasmerkė valkatavimui. O už tai, beje, yra baudžiama.

Tačiau kartais pasitaiko, kad būtent ženklinimo dėka galima atsekti, kas yra tie, kurie gyvūną pasmerkė skaudžiai daliai. N. Pranskūnaitė pasidalino pamokančia istorija apie tai, kaip gyvūnas keliavo iš rankų į rankas, kaip pereinamasis prizas, ir galiausiai atsidūrė Rokiškio centre, gatvėje. „Žmonės rado išmestą katinuką. Daug vilčių nedėjome, bet patikrinome, gal jis visgi ženklintas“, – sakė N. Pranskūnaitė.

Ir štai, staigmena – pasirodo, gyvūnas iš tiesų ženklintas. Vienoje sostinės gyvūnų prieglaudoje. Mat dabar prieglaudos paprastai neatiduoda naujiems šeimininkams neženklintų gyvūnų. Taigi paaiškėjo, kad sostinės prieglauda atidavė šį katiną mūsų rajono gyventojams. Iš pradžių, žinoma, jis buvo mylimas ir globojamas, kol… neatsibodo. Priežastis atsikratyti gyvūno – jis neva užpuolė nėščią šeimininkę. Ir už šią tikrą ar tariamą nuodėmę, gyvūnas buvo ištremtas giminaičiams į kaimą. Šiems jis irgi buvo nereikalingas, tad atidavė dar kažkam. Tie „dar kažkas“ išmetė gyvulėlį tiesiog Rokiškio centre. „Tai viena istorijų, kai mums beveik pavyko atsekti gyvūno kelią iš namų iki gatvės“, – sake N. Pranskūnaitė.

Padėtų rasti dingusius
Dar viena priežastis ženklinti gyvūnus – tai, kad jie kartais ir iš rūpestingiausių šeimininkų globos pabėga. Tada šeimininkai ieško gyvūno, o gyvūnų globėjai, pagavę šunį ar katiną, deda skelbimus apie rastinuką. Juk ant jo snukelio neparašyta, kam nelaimėlis priklauso. O štai jei gyvūnas būtų ženklintas, jo šeimininkai iš karto būtų aiškūs, su jais būtų galima susisiekti. Taigi, būtų sutaupomas ir šeimininkų, ir savanorių laikas, sugaištas paieškoms, skelbimų tikrinimui.

Privalės sužymėti
Kaip informuoja Žemės ūkio ministerija, iki gegužės mėnesio visi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Tačiau, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, daliai augintinių šeimininkų, o ypač – gyvūnų globėjams – finansinė našta gali būti per didelė, todėl nuspręsta šias jų išlaidas kompensuoti.

„Šunų, kačių ir šeškų ženklinimas įsibėgėja – gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje jau paženklinta daugiau kaip 213 tūkst. šunų, kačių ir šeškų, tai yra beveik 65 tūkst. daugiau nei prieš metus. Akivaizdu, kad žmonės ima suprasti ženklinimo naudą bei tampa atsakingesni. Raginame augintinių savininkus ir globėjus nelaukti kitų metų gegužės 1 d., kai visi augintiniai privalės būti paženklinti. Suprantame, kad daliai žmonių ši prievolė gali tapti finansine našta, todėl parengėme tvarką, pagal kurią šios išlaidos bus kompensuojamos“, - teigia žemės ūkio ministras K. Navickas. Socialiai remtinų žmonių bei gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d. ženklinimo ir registravimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Išlaidos būtų kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.

Padėtų ne tik ženklinimas
Dar vienas svarbi priemonė siekiant užkardyti gyvūnų patekimą į gatvę yra jų sterilizacija. Nesterilizuoti gyvūnai prasidėjus rujai ieško sau draugų, todėl dažnai pabėga iš namų, patenka po automobilių ratais, pešasi su gentainiais, būna smarkiai sužalojami ar netgi žūva. Kačių peštynės, palaidų šunų lakstymas erzina ir kaimynus. O kur dar nepageidaujamas rujos rezultatas – niekam nereikalingų šuniukų ar kačių vados.
N. Pranskūnaitė pasakojo, kad pastaruoju metu gyvūnų globėjai savanoriai tiesiog pastatomi prieš faktą – kalė atsivedė šunyčius, imkit, kur norit, juos ir dėkit. „Klausiame, kodėl kalė nesterilizuota, jei šuniukų vados niekam nereikalingos? Atsakymas paprastas: trūksta pinigų. Todėl kompensacijos už kačių ir kalių sterilizavimą, katinų ir šunų kastravimą nepasiturintiems gyventojams būtų labai svarbi benamių gyvūnų populiacijos kontrolės priemonė“, – sakė N. Pranskūnaitė.