Žinia apie du paukščių gripo atvejus pasėjo nerimą ir Rokiškyje (0)

Šiomis dienomis Lietuvoje užfiksuoti net du ypač patogeniško paukščių gripo atvejai. Žinia, kad Kaune, Nemuno upėje, rastos nugaišusios gulbės, neramina ir rokiškėnus. Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė baiminasi dėl Litos ir Lato likimo. Mat vos nutirpus ledui planuota šias juodąsias gulbes paleisti į dvaro tvenkinį. Nors karališkieji paukščiai išsiilgę laisvės, deja, jiems dar ilgai gali tekti gyventi specialioje patalpoje dvaro rūsyje.

Nerūpestingi tėvai
Lita ir Latas rokiškėnus ne kartą stebino keistu elgesiu. Antai pernai rudeniop susisuko lizdą ir padėjo kiaušinius, kurie išskilo spalio viduryje. Belaukdami naujos vados, tėvai atstūmė pirmąjį savo gulbiuką Eurą. Muziejininkai turėjo jam ieškoti naujų namų. Tačiau ir antrosios vados mažyliai neilgai tepabuvo su tėvais. Kaip pusiau juokais, pusiau rimtai sakė Krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė, gulbiukus teko atskirti nuo Litos ir Lato. Priežastis paprasta - šios gulbės yra prasti tėvai. Mažieji gulbiukai iškeliavo pas tuos pačius žmones, kurie rūpinasi Euru. "Apsiėjome be Vaiko teisių apsaugos skyriaus. Bet mažiukus teko atimti iš tėvų", - kalbėjo direktorė.

Apribota laisvė
O dabar nerūpestingiesiems tėvams apribotos ne tik tėvystės teisės, bet ir laisvė. Mat žinia apie du Kaune užfiksuotus ypač pavojingo paukščių gripo atvejus neramina muziejininkus. N. Šniokienė neslėpė, kad juodąsias gulbes iš specialios patalpos rūsyje į Krašto muziejaus tvenkinį, kur joms įrengtas namelis ir specialus aptvaras, ketinta perkelti vos nutirpus vandens telkinį dengiančiam ledui. O dabar, kaip sako muziejaus direktorė, paukščių laisvę teks apriboti. Ar ilgam? Greičiausiai iki tol, kol pasibaigs pavasarinė paukščių migracija, kad gražuoliai paukščiai kuo mažiau rizikuotų užsikrėsti.
„Rokiškio Sirena“ primena, kad pernai spalio pabaigoje į juodųjų gulbių aptvarą jau buvo įskridusi gulbė nebylė. Tąkart Lita su Latu taip aršiai gynė savo teritoriją, kad nelaimėlei grėsė pavojus gyvybei. Nusilpusi gulbė pati nesugebėjo išskristi iš aptvaro, jai gelbėti prireikė rokiškėnų pastangų.
Muziejininkai įdėmiai seka visas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos naujienas, kaip elgtis paukščių gripo atveju.

Nustatė antrą atvejį
O jos - nedžiugina: Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 6 gulbėms nebylėms patvirtintas labai patogeniškas paukščių gripo virusas H5N8. Tokio tipo virusas Lietuvos istorijoje nustatytas pirmą kartą. Kaip teigia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nugaišusios gulbės rastos Kaune, Nemuno upėje. Apie pastebėtą leisgyvę gulbę Nemuno pakrantėje pranešė ten vaikščiojęs pilietis. Šioje vietovėje gausiai būriuojasi vandens paukščiai, gyventojai lesina gulbes. Veterinarijos specialistams atvykus į nurodytą vietą, šalia kritusios gulbės rastos dar 5 gulbių gaišenos. Atlikus tyrimus, visiems 6 į laboratoriją pristatytiems paukščiams patvirtintas paukščių gripas. Kadangi Kaune, Nemune, šiuo metu gausu migruojančių paukščių, specialistai spėjo, kad šiomis dienomis paukščių gripo atvejų gali būti daugiau. Ir jie neklydo.
Trečiadienį užfiksuotas antrasis šio viruso atvejis: kaip komentavo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 4 gulbių nebylių Kaune, ties Žemaisiais Šančiais, baidarininkų pabaidytų ir atsitrenkusių į elektros laidus, atlikus gaišenų mėginius, visoms joms nustatytas labai patogeniškas to paties tipo – H5N8 paukščio gripo virusas. Veterinarijos specialistai spėja, kad gulbės galėjo žūti dėl viruso H5N8, kuriuo užsikrėtę blogiau orientavosi aplinkoje, todėl galėjo nepastebėti elektros laidų.
Nedžiugina žinios ir iš kaimyninių valstybių: savaitės pradžioje Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija oficialiai pranešė apie 3 gulbėms nebylėms nustatytą paukščių gripo virusą H5N8 Kaliningrado srityje (Rusijos Federacija). Paukščių gripo atvejai jau kurį laiką užregistruojami aplinkinėse Europos Sąjungos valstybėse. Ten serga ir laukiniai, ir naminiai paukščiai. Tiek laukiniuose vandens paukščiuose, tiek naminių paukščių laikymo vietose dėl šios ligos jau sunaikinta apie 7,5 mln. paukščių.
Pernai Europoje prasidėjusi paukščių gripo epidemija jau apėmė 20 ES šalių, o per beveik 4 mėnesius paukščių gripo židiniuose sunaikinta per 5 mln. naminių paukščių ir dar apie 2 mln. paukščių nugaišinti prevenciškai. Daugiausia paukščių gripo atvejų naminių paukščių laikymo vietose užfiksuota Vengrijoje (230), Prancūzijoje (159), Bulgarijoje (159). Laukinėje faunoje daugiausia tokių atvejų užfiksuota Vokietijoje (218), Olandijoje ir Danijoje (po 37 atvejus).

Žmonėms nepavojingas
Specialistai pabrėžia, kad paukščių gripo virusas H5N8 labai pavojingas paukščiams, tačiau žmonių sveikatai grėsmės nekelia.
Paukščių gripas neplinta oru. Ligą platina paukščių gripo virusu užsikrėtę laukiniai vandens paukščiai, kurie ir užkrečia aplinką. Naminiai paukščiai gali užsikrėsti patekę į užkrėstą aplinką. Sveiki paukščiai užsikrečia lesdami užkrėstą lesalą arba gerdami užkrėstą vandenį. Pavyzdžiui, užkrėstose išmatose virusas aptinkamas 44–105 dienas, tačiau tai priklauso nuo aplinkos sąlygų. Didžiausią tikimybę užsikrėsti paukščių gripu turi paukščiai, laikomi atviruose vandens telkiniuose ir prie jų. Paukščių gripas perduodamas netiesioginio kontakto būdu su užsikrėtusių paukščių išskyromis, ypač išmatomis, per apkrėstus pašarus, vandenį, inventorių, rūbus, avalynę.
VMVT primena paukštininkystės ūkiams ir pavienių paukščių augintojams, kad nuo kovo 1 d. mažiausiai vieną mėnesį (jeigu situacija neblogės) įsigalioja tam tikri draudimai, t. y. nurodoma laikyti naminius paukščius uždarose patalpose ir jų neišleisti į lauką arba išleisti tik į lauko aikšteles, įrengtas taip, kad naminiai paukščiai negalėtų turėti tiesioginio kontakto su laukiniais (pvz., lauko aikštelė iš visų pusių aptverta, o iš viršaus uždengta tinklu arba stogu).

Pamačius pranešti būtina
Paukščių gripu užsikrėtę paukščiai yra apatiški, nejudrūs, tupi nuleidę sparnus, nekoordinuoja judesių, nelesa, nededa kiaušinių, sunkiai kvėpuoja, jiems pamėlsta skiauterė, barzdelė, patinsta galvos ir kaklo audiniai, kojų odoje matomi pakraujavimai.
Radus nugaišusį laukinį vandens paukštį, jo reikėtų neliesti ir apie tai pranešti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Pastebėjus laukinių ar naminių paukščių gaišimus ar paminėtus požymius, reikėtų nedelsiant pranešti Rokiškio valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai telefonais: 52 852, 32 648 arba Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nemokamu telefonu 8 800 40 403.