Iš negražaus garažų masyvo liko dar negražesnis sąvartynas (foto+video) (0)

Prieš, maždaug, dvejus metus, kai buvo pradėti naujojo Pagojės kvartalo rangos darbai, kilo bruzdesys ir dėl Pandėlio gatvėje esančių garažų likimo, mat dalis suformuotų M. Kubiliūtės gatvės sklypų tiesiogiai ribojasi su apie 100-ą garažų turinčiu masyvu. Rokiškėnų manymu daugiau nei pusė čia esančių apleistų, griūvančių ir net pavojingų garažų taip pat nepuošė ir miesto. Tačiau šiandien situacija minėtame sklype – dar baisesnė: dalis garažų vis dar stovi, dalis – nugriauti ir paliktas didžiulis šiukšlynas.

„Rokiškio Sirena“ pasidomėjo, kokia situacija su šiuo beveik buvusiu masyvu yra šiandien, kokios rajono valdžios atstovų ar specialistų ateities vizijos. Į klausimus atsakė Rokiškio rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Raimondas Simanavičius bei miesto seniūnas Arūnas Krasauskas.

– Atsižvelgiant į įstatymą, kuriuo nuo sausio mėn. savivaldybė įgijo teisę administruoti Valstybinius žemės sklypus, koks dabar yra šio 1,2 h sklypo statusas? Padėtis (ar jau yra suformuotas sklypas, o gal – net ne vienas)?

R. Simanavičius: – Kol kas sklypas šioje valstybinėje žemėje dar nesuformuotas, nes iki galo dar neišsikėlę laikinieji statiniai, bet procesas vyksta. 1976 m. čia įsikūrusiai bendrijai anuometinė valdžia buvo išdavusi leidimą toje vietoje laikinai pasistatyti garažus. Tai buvo kaip laikina priemonė. Garažai nebuvo įregistruoti kaip statiniai ir nebuvo įteisinti Registrų centre. Tai – laikino tipo garažai, pagal savo statusą – kilnojami daiktai, todėl nebuvo suformuotas ir joks žemės sklypas. Veikianti bendrija savo žemės sklypo neturėjo ir neturi, bet iki šiol, beveik 50 metų, naudojosi valstybine žeme.

– Kokias vizijas šiam sklypui (sklypams) turi rajono valdžios atstovai: suskirstyti mažesniais ar palikti vieną didelį minėto ploto? Ar tą sklypą (sklypus) planuojama naudoti savivaldybės vizijoms įgyvendinti (pvz. statyti kompleksą, daugiabutį namą ir pan.) ar, suskirsčius mažesniais, parduoti aukcione?

R. Simanavičius: – Čia bus formuojama keletas sklypų. Visų pirma, prioritetas bus skiriamas miesto ir socialinėms reikmėms. Šioms reikmėms tenkinti bus suformuotas sklypas. Likusioje dalyje planuojama formuoti ir komercinės paskirties sklypus. Jie gali būti pardavinėjami ir aukcione. Preliminariame plane yra numatyta gatvė ir ja atskirti du kvartalai: viename gali būti suformuoti kokie keturi sklypai, kitame – didelis sklypas miesto, socialinėms reikmėm, žaliajai zonai ir dar bent keturi sklypai.

– Kiek realus šio sklypo prijungimas prie naujojo miesto kvartalo? O gal būtent to ir siekiama?

R. Simanavičius: – Šis sklypas savaime jungiasi su naujuoju miesto kvartalu, natūralu, kad viskas turi tarpusavyje jungtis ir derėti. Siekiame sutvarkyti dabar ten esantį šiukšlyną, o tą žemę integruoti į miesto urbanistinį audinį. Žaliųjų teritorijų turime, dabar po truputį tvarkome Laukupės upelio erdves. Iki bažnyčios jau sutvarkyta, dabar pagal galimybes tęsime tvarkymą toliau per visą miestą. O visos minėtos urbanistinės erdvės jungiasi su žaliąja Laukupės upelio teritorija. Norime, kad visos šios erdvės atgytų, būtų sutvarkytos ir įsilietų į bendrą miesto urbanistinį planą.

– Kaip vyksta sklype esančių garažų likvidavimo darbai? Kiek garažų jau yra nugriautų ir kiek dar likusių? Ar yra nustatytas terminas, iki kada čia esančių garažų turi nebelikti?

A. Krasauskas: – Dabar čia likęs tikras sąvartynas. Viskas, ką dar buvo įmanoma panaudoti, kas tinkama, žmonės išsivežė. Mums paliko šiukšlyną. Mes nežinom, kas čia kam priklauso, nes nėra jokių dokumentų, jokio plano, todėl tvarkyti teks patiems. Šito šiukšlyno išvežimas, paskui teritorijos sutvarkymas savivaldybei kainuos nemažą sumą. Kadangi čia buvęs ir dar esamas turtas – neįteisintas, savivaldybė neturi duomenų, kiek tų laikinų pastatų čia buvo. Bandžiau suskaičiuoti prieš žmonėms pradedant juos griauti: suskaičiavau daugiau kaip šimtą garažų. O kiek iš viso jų buvo, žino nebent bendrija, jos apskaitoje turėtų būti skaičiai.

– Ar yra konkretus savivaldybės atstovų įsakymas, įpareigojimas nugriauti čia esančius statinius?

R. Simanavičius: – 2022 metų pabaigoje toje valstybinėje žemėje įsikūrusiai garažų bendrijai buvo išsiųstas raštas su prašymu atlaisvinti žemę ir išsivežti laikinuosius pastatus.

– Kaip į situaciją reaguoja čia buvusių garažų bendrijos „Ąžuolas“ nariai? Ar visi geranoriškai priima žinią, reikalavimą panaikinti statinius?

A. Krasauskas: – Kažkokių reakcijų nesulaukiam. Juk žmonės neturi jokių nuosavybės dokumentų, garažai neįteisinti, kokias jie pretenzijas galėtų reikšti? Bent jau aš nesusidūriau su reakcijomis.

– Kas bus tiems savininkams, kurie neatliks prievolės? O tiems garažams, kurie, galbūt, neturi savininkų?

A. Krasauskas: – Garažų ten, faktiškai, nelikę. Gal tik keli: vien jų likučiai, kas nereikalinga, netinkama naudojimui. Ir senų padangų pilna. Visi garažai – atrakinti, visi ėmė, ką norėjo: medieną išsirinko, metalą išsipjaustė, paliko tik atliekas. Faktiškai, savivaldybė už visą šio šlamšto sutvarkymą ir išvežimą gali išrašyti sąskaitą bendrijai.

 – Gal asmenims, turėjusiems ten nuosavybę, bus kompensuojama? O gal savivaldybė kažkur kitoje vietoje skirs konkretų, jau suformuotą sklypą ir bus įkurtas „legalus“ garažų masyvas?

R. Simanavičius: – Šioje žemėje nėra jokios įteisintos nuosavybės, todėl nėra numatoma ir jokia kompensavimo tvarka. Ir sklypų dabar niekas nebeskiria. Žemė yra nuomojama, parduodama aukciono būdu arba sklypai formuojami prie esamų, registre įteisintų statinių. Na, jeigu nekilnojamojo turto vystytojai matytų perspektyvą, tai kodėl gi nesuformavus garažams sklypo? Bet turto vystytojai, žinoma, niekam jų nedalintų šiaip sau, už dyką – arba pardavinėtų, arba nuomotų komercinėmis sąlygomis. Tuo tarpu savivaldybė nekilnojamojo turto vystymu ir statybomis neužsiima ir negali užsiiminėti, todėl nestato nei komercinės paskirties pastatų, nei garažų, nei daugiabučių, išskyrus socialinį būstą, kas yra savivaldybės prievolė.

– Dėkoju už atsakymus.