Iš serijos: ne tavo kiškis, ne tu ir kiškis... (0)

Gera žinoti, kad yra žmonių, kurie tavimi rūpinasi ištikus bėdai. Deja, ne visada tas rūpestis atspindi realią situaciją, o pradėjus domėtis paaiškėja, kad problemą svetimi žmonės kelia ten, kur jos visai nėra – nepasigilinę, neišanalizavę, net nepaklausę tavęs paties: „Ar tau tai – problema?“.

Apie ką?

Šį kartą aplinkiniai ėmėsi spręsti Rokiškio rajono mokinių tarybos (RRMT) „problemą“. Rokiškio jaunimo veiklai neabejingas rokiškėnas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – aut. past) redakcijai atsiuntė laišką, kuriame primigtinai siūlė pasidomėti į naujas patalpas buvusioje Senamiesčio progimnazijoje atsikrausčiusių RRMT narių situacija.

„Noriu parodyti absurdišką situaciją. Kaip žinome, iškėlus Rokiškio Senamiesčio progimnaziją į Riomerio g. 1, J. Biliūno g. 2 patalpų pirmajame aukšte įsikūrė Rokiškio pagrindinė mokykla, o antro aukšto patalpos liko visuomeninėms ir jaunimo organizacijoms. RRMT grupėje mačiau, jog moksleiviai susitikimų metu sėdi ant žemės, o pamatytas šitas įrašas „Facebook“ (laiško autorius prisegė RRMT prezidentės Marijos Lekandraitės į skiltį „Rokiškio skelbimai“ įkelto skelbimo nuotrauką, kuriame prašoma padovanoti ar pigiai parduoti baldų – aut. past.) tai patvirtina. Kodėl moksleivių atstovai turi rūpintis kažkokiais baldais, o ne susikoncentruoti atlikti tiesiogines pareigas – atstovauti moksleivius. Manau, jog toks seniūnijos ir savivaldybės elgesys tiesiog yra nepagarbus jaunimo atžvilgiu. Tikiuosi, pasidomėsite šia situacija, kad kitoms organizacijoms atėjus, bent jau stalas ir kėdė jų lauktų“, – rašo laikraščio skaitytojas.

Jokios dramos nėra

Tačiau pakalbinta RRMT prezidentė M. Lekandraitė dramos šioje situacijoje nemato: „Situaciją, kad gausim patalpas be baldų, mes žinojome nuo pat pradžių. Žinoma, slapta vylėmės – gal kažkas netyčia liks – bet tikrai to nesureikšminom. Visai netrukdė faktas, kad kabinetas bus be baldų. Tikrai nei vienas nematome tame problemos. Dar vasarą kalbėjom, kad atėjus laikui ieškosim: gal kas atiduoda, gal kieno močiutės ar giminaičiai turi kažką nereikalingo. Sutarėm, kad visi prisidės, nes nieko daug mums ir nereikia. O įkėlus tą skelbimą į socialinį tinklą, per pusdienį susirinkom viską, ko trūko“.

Surinko per pusdienį

Mergina šyptelėjo, kad atsikraustydami atsivežė anksčiau turėtą sofą ir nors ji 40-ies narių nesutalpina – galioja „kas pirmesnis, tas gudresnis“ principas, sėdėjimas ant grindų buvo tik laikina egzotika: „Labai malonu, kad žmonės taip operatyviai mums padėjo. Taryba į tuščią naująją būstinę atsikraustė rugsėjo mėn. ir iki šiol gyvenome taip. Niekam iš narių „neužkliuvo“, bent jau niekas man nieko nesakė. Apskirtai mums pasisekė, kad gavome patalpas ir galime jomis naudotis nemokamai. Nes yra atvejų kitose savivaldybėse, kad mokiniai moka nuomą“.

M. Lekandraitė džiaugėsi, kad vasarą, kai Senamiesčio progimnazija išsikraustė, kartu su rajono meru ir rajono savivaldybės Jaunimo reikalų koordinatoriumi apžiūrėjo laisvas patalpas ir jiems buvo leista išsirinkti labiausiai jų poreikius atitinkantį kabinetą.

„Tikrai nebuvo taip, kad, tiesiog, įleido mus kažkur be galimybės pasakyti savo nuomonę. Taryba renkasi pagal poreikį, bet ne rečiau nei kartą per mėnesį. O dėl baldų – juk ir į naujus namus atsikrausčius ne visada iš karto apsirūpini būtinais baldais“.