Kario savanorio kelias: Rokiškio vardas skambės ir tolimajame Malyje (4)

„Palaiminti taikdariai: jie bus vadinami Dievo vaikais“, – taip apie kilnią taikos saugotojo pareigą rašoma Evangelijoje pagal Matą. Penktadienį Panevėžyje į Jungtinių tautų Jungtinių Tautų vadovaujamą situacijos stabilizavimo operaciją MINUSMA iškilmingai išlydėti Lietuvos taikdariai: Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai. Tarp jų – ir Rokiškio rajone veikiančios 506-osios kuopos karys savanoris eilinis Deividas Daukas. Rokiškėnai kariai dalyvavo visose tarptautinėse misijose, kuriose buvo Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos. Rokiškėnai vyko į Kosovą, Iraką, Afganistaną. O dabar rokiškėnas kartu su dar 33-imis ginklo draugais keturiems mėnesiams vyksta saugoti taikos į Malio rytinę provinciją.

Kodėl Malis?
Sacharos dykumos pietuose įsikūrusi buvusi prancūzų kolonija Malis daugeliui – dar viena „dėmė“ Afrikos žemyno valstybių žemėlapyje. Sporto mėgėjai šią šalį įsiminė nebent dėl nelabai vykusio jos atstovo – futbolo arbitro – teisėjavimo 2010 m. Pasaulio futbolo čempionate.
Porą dešimtmečių Malis buvo saugumo, politinio stabilumo ir demokratijos citadelė. Deja, 2012 m. situacija pasikeitė. Juntama įtampa tarp atskirų etninių grupių, o ypač tarp skirtingomis sąlygomis pasižyminčio pietų Malio (kur vyrauja mande tautos) ir šiaurės Malio (kur vyrauja dykumų klajokliai tuaregai). Nuo 2012 m. kovo Malio vyriausybė ne visiškai kontroliuoja Gao, Kidalio, Tombuktu regionus ir dalį Mopčio regiono. Todėl 2012 metų balandžio 6-ąją tautinis judėjimas už Azavado išsilaisvinimą, vienašališkai paskelbė nepriklausomybę nuo Malio. Už nepriklausomą nuo Malio Azavadą kovoja tuaregų, bei maurų etninės mažumos. Separatistinius judėjimus kurstė ir į Malį po konflikto savojoje šalyje atvykę Sirijos M. Kadafio režimo šalininkai. Neramumai šiaurėje sukėlė neramumus ir pietiniame Malyje, kur 2012 m. kovo mėnesį karinio perversmo metu nuverstas prezidentas Amadou Toumani Toure.  Prieš daugiau nei dvejus metus pasirašyto taikos susitarimo tarp Malio vyriausybės ir sukilėlių šalies šiaurėje įgyvendinamas išlieka lėtas ir sudėtingas. Malyje siekiama pažaboti islamistų, siejamų su „al Qaeda“ grupuočių veiklą. Per 2013 metais pradėtą Prancūzijos vadovaujamą islamistų puolimą jie buvo beveik visiškai išstumti, tačiau didelės teritorijos Malio šiaurėje tebėra menkai kontroliuojamos.
Taikos palaikymo misija Malyje pradėjo veikti 2013 metų liepą, joje šiuo metu tarnauja apie 13 tūkstančių karių ir du tūkstančiai policininkų.
Jungtinės Tautos operaciją MINUSMA (angl. Multinational Intergrated Stabilization Mission, MINUSMA) Malyje vykdo nuo 2013 m. MINUSMA siekia stabilizuoti padėtį šalyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, rengti humanitarinės pagalbos teikimą, kultūros paveldo išsaugojimą ir padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautinių lygmenimis.

Lietuvos karių indėlis
Dalyvauti operacijoje MINUSMA mandatą Lietuvos kariams suteikė Lietuvos Respublikos Seimas. Kaip teigia Krašto apsaugos ministerija, siųsdama karius į MINUSMA Lietuva prisideda prie tarptautinių pastangų stabilizuoti padėtį Malyje, remti pereinamojo laikotarpio veiksmų plano įgyvendinimą, apsaugoti civilius gyventojus, propaguoti ir ginti žmogaus teises, dalyvauti teikiant humanitarinę pagalbą, padėti išsaugoti šalies kultūros paveldą, padėti užtikrinti teisingumą nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis.
Malis nuo 2012 metų išgyvena politinę ir saugumo krizę. Seimas 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimu suteikė mandatą Lietuvos kariams ir krašto apsaugos civiliams tarnautojams dalyvauti JT taikos palaikymo ir stabilizavimo misijoje Malio Respublikoje. 2017 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimu nutarimu Lietuvos karių ir krašto apsaugos civilių tarnautojų mandatas JT misijoje Malio Respublikoje buvo pratęstas iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Pirmoji Lietuvos karių grupė, kurią sudarė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės kariai, į misiją Malyje išlydėti pernai spalį. Juos pakeis profesinės tarnybos kariai bei Vyčio apygardos 5-osios rinktinės kariai savanoriai. Tarp jų ir rokiškėnas Deividas Daukas.

Misijos – garbinga
506-osios kuopos tradicija
506-osios kuopos kariai neslepia pasididžiavimo savo ginklo draugu: po kruopščios atrankos ir pasirengimo taikdario misijai atrenkami patys geriausi. Dalyvavimas Lietuvos kariuomenės tarptautinėse misijose – graži kuopos tradicija. Jos kariai – rokiškėnai – pabuvojo visuose „karštuosiuose taškuose“, į kuriuos misijas siuntė Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgos – Kosove, Irake, Afganistane. O dabar rokiškėnų keliai driekiasi į tolimąją Afriką. Kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas pažadėjo D. Daukui įteikti Rokiškio vėliavą, kad apie mūsų kraštą būtų paliktas ženklas tolimoje Afrikos dykumų valstybėje.

Didžiuojasi kariu
Kalbinti 506-osios kuopos kariai savanoriai neslepia: progų juo didžiuotis D. Daukas suteikė ne vieną. Pavyzdžiui, pernai šis jaunas karys sėkmingai baigė Patrulio kursą, kurio užduotis, reikalaujančias žinių, įgūdžių, fizinio pasirengimo ir psichologinės tvirtybės, įvykdo ne kiekvienas jį pradėjęs karys. Nieko keisto, kad D. Dauko noras dalyvauti misijoje sulaukė didelio kuopos karių palaikymo. Toks karių požiūris nestebina: 506-oji kuopa rajone garsėja ne tik gražiomis pilietinėmis iniciatyvomis, bet ir draugiškumu: čia šiltai priimamas ir palaikomas kiekvienas – ir didelę patirtį įgijęs karys, ir naujokas. Į iškilmingas karių išlydėtuves kartu su kuopos vadu S. Afanasjevu vykęs eilinis Adomas Valentas neslepia: jis bet kokiu atveju būtų važiavęs į Panevėžį išlydėti ginklo draugo.

Keitėsi tik uniforma
Išlydėti D. Dauko į Panevėžį atvyko ne tik kuopos draugai, bet ir šeima: mama Zita Daukienė, sesė Neringa. Kario mama neslepia: sunku ir neramu išlydėti sūnų į ilgą keturių mėnesių misiją tolimojoje Afrikoje. „Tačiau aš visada palaikiau Deividą ir palaikysiu“, – apie reakciją, kai ji sužinojo, jog sūnus užsirašė į misiją, pasakojo mama. Ir matydama jį su mūsų akiai dar neįprasta dykumų sąlygoms pritaikyta uniforma, mama neslėpė pasididžiavimo. „Matyti sūnų su uniforma – man įprasta. Deividas nuo dvylikos metų ją nešioja. Tik uniformos keitėsi: iš pradžių šaulio, o dabar – kario savanorio“, – sakė mama.
Deividas atvirai sako: kariuomenė jį seniai domina: pirmoji pažintis su kariniais dalykais prasidėjo dar būnant jaunuoju šauliu. O Krašto apsaugos savanorių pajėgos suteikia idealią galimybę derinti tarnybą ir studijas. Todėl D. Daukui nebuvo dvejonių pasirinkti kario savanorio kelią.
Pašnekovas neslepia: kuopos draugų palaikymą ir pasitikėjimą jis junta nuolat: kario teigimu, ir kariuomenėje apskritai, ir 506-ojoje kuopoje – šaunūs žmonės. Todėl nenuostabu, kad Deividas kuopą laiko antrąja savo šeima.

Pasirengimui –
didelis dėmesys
Sprendimą vykti į tarptautinę misiją D. Daukas priėmė pernai vasarą. Iš pradžių atrankos komisija kruopščiai tikrino kandidatų dokumentus, biografijas. Rugsėjį prasidėjo pasirengimas misijai: vieni mokymai trukdavo savaitę ir ilgiau, kitiems buvo skiriami savaitgaliai. Taigi, darbo ir užduočių jaunajam kariui netrūko. O jo draugai ir artimieji dabar jau gerai žino, kurioje Afrikos pusėje ieškoti Malio.
Deividas iš misijos tikisi daug: įgyti žinių, vertingos patirties, iš arti pajusti, ką reiškia kario pareiga tuomet, kai grėsmė ir pavojus yra kasdienybės dalis. „Aš į dalyvavimą misijojei žiūriu kaip į didžiulę patirtį. Manu, kad ji mano gyvenime bus tik didžiulis pliusas“, – sako Deividas.
O kaip jis, keturiems mėnesiams išvykdamas į misiją, vertina žiniasklaidoje katkartėmis pasirodančius šaukiamųjų į Lietuvos kariuomenę ar jų artimųjų pasvarstymus, esą tarnyba griauna gyvenimą? „Apie šauktinius nieko negaliu pasakyti, nes aš pats savo noru ėjau į kariuomenę, dar kai nebuvo šauktinių. Baigiau bazinius karinius mokymus. Manau, kad mokėti ginti tėvynę – kiekvieno vyro pareiga. Aišku, galbūt yra išskirtinių atvejų, kai iš tiesų tarnyba gali pakeisti gyvenimą ir karjerą, pavyzdžiui, kokiam sportininkui“, – sakė Deividas.
Jam vykti į misiją Malyje susiklostė palankios asmeninės aplinkybės. Todėl nuo vasaros Deividas visą dėmesį sutelkė pasirengimui .
Į Afriką į Deividas kartu su tarnybos draugais išvyks vasario pradžioje: šią savaitę dar laukia galutinis operacijos instruktažas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabe. Į operacijos rajoną – karinę bazę Gao provincijoje Malio rytinėje dalyje.kariai vyks per Vokietiją, iš kurios kartu su nauju Vokietijos karių kontingentu kariniu oro transportu pasieks operacijos rajoną Malyje. Planuojama, kad sėkmingai perdavus pareigas pirmoji Lietuvos karių pamaina į Lietuvą sugrįš vasario mėnesio pabaigoje.

Iškilminga rikiuotė
ypatingoje vietoje
Iškilmingos karių išlydėtuvės Panevėžyje buvo surengtos ypatingoje vietoje: Nepriklausomybės aikštėje. Čia, kaip „Rokiškio Sirenai“ sakė Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela, tarpukariu buvo įsikūrusios kareivinės. Į tą pačią bažnyčią, kurioje penktadienį už misijos MINUSMA ir jos dalyvių sėkmę meldėsi kariai, jų artimieji bei šventės svečiai, tarpukariu melstis eidavo Panevėžyje tarnaujantys kariai. Taigi, išlydint karius buvo išsaugotos prasmingos Lietuvos kariuomenės tradicijos.
Sveikindamas išlydimus karius, Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys linkėjo jiems būti savo šalies atstovais tolimajame Malyje, o karių artimuosius ragino siųsti palaikymo žinutes, kurios taip reikalingos toli nuo tėvynės tarnaujantiems kariams. Išlydėti karių atvyko ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas, šių pajėgų rinktinių vadai.
Po gražios išlydėtuvių ceremonijos, misijos dalyviai bei jų artimieji buvo pakviesti į Panevėžio muzikinį teatrą pabendrauti prie puodelio arbatos.
„Rokiško Sirenos“
inform.