Kas lėmė lapkričio sąskaitų skirtumus atskiruose daugiabučiuose? (0)
Palyginus su spalio mėnesiu, lapkritį šilumos kaina gyventojams sumažėjo beveik 14 proc. Tokia pat ji išliks ir gruodį – 9,80 ct/kWh. AB „Panevėžio energija“ tiekiamos šilumos kaina, vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika, kas mėnesį yra perskaičiuojama pagal numatomą šilumos gamybą, kuro struktūrą, bei įvertinant kuro kainas ir superkamos šilumos kainą, kurią taip pat veikia kuro kainos. Biržoje vyraujančioms kuro kainoms AB „Panevėžio energija“ daryti įtakos negali, todėl kas mėnesį besikeičiančios kuro kainos daro didžiausią įtaką šilumos kainai.
Sąskaitos už šildymą dydis priklauso nuo tą mėnesį nustatytos šilumos kainos už vieną kilovatvalandę ir būsto šildymui sunaudoto šilumos kiekio, kurį lemia lauko oro temperatūra, namo energetinė kokybė, gyventojų komforto butuose norai. Poveikį šildymo sąskaitoms turi ir namo vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, šilumos punkto automatizavimo lygis, namo ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos. Kadangi namai tame pačiame mieste skirtingi, tad šilumos suvartojimas kiekviename name skiriasi. Tuo tarpu šilumos kaina, nustatoma kiekvieną mėnesį, yra visiems gyventojams vienoda, tad šildymo sąskaitų skirtumus konkrečiai kiekvienam namui kas mėnesį lemia šilumos suvartojimas.
Renovuotų namų gyventojai už šildymą vidutiniškai mokės 36 proc. mažiau
AB „Panevėžio energija“ duomenimis, naujuose ar po 1993 metų pastatytuose daugiabučiuose ir renovuotuose namuose Rokiškyje, 50 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų lapkritį vidutiniškai suvartota apie 430 kWh (8,6 kWh/kv. m). Mokėjimai už šilumą vidutiniškai sudaro 41 Eur. Didesnių sąskaitų už būsto šildymą sulauks senos statybos, neapšiltintų daugiabučių gyventojai, kurių namuose šilumos punktuose veikia senos konstrukcijos elevatoriniai šilumnešio pamaišymo mazgai. Tokių namų 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota 670 kWh (13,4 kWh/kv. m) šilumos. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudaro 64,50 Eur.
Prieš metus, lapkričio mėnesį už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotuose namuose gyventojai vidutiniškai mokėjo 23 Eur, o nerenovuotuose namuose vidutinė sąskaita už šildymą sudarė apie 37 eurus.
Kiekvieno konkretaus namo faktiniai mokėjimai yra skirtingi. Juos pamatyti ir palyginti galite AB „Panevėžio energija“ interneto svetainėje www.pe.lt, skyrelyje „Namo informacija“.
Kaip sumažinti šilumos suvartojimą daugiabutyje?
Bendrovė atkreipia dėmesį, kad gyventojai, siekdami sumažinti išlaidas už šildymą, turėtų pasirūpinti savo gyvenamojo būsto efektyvumu – namo renovacija, kuri duoda didžiausią potencialą taupyti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Kompleksiškai atnaujintas pastatas, apšiltinant jo lauko sienas ir stogą, pastato pamatus, pakeičiant langus, įstiklinant balkonus ir lodžijas bei automatizavus šilumos punktą, gerokai sumažina šilumos suvartojimą, o kartu daugiabutis tampa draugiškesnis aplinkai. Daugiabučio atnaujinimas sukuria sveikesnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką ir padidina nekilnojamojo turto vertę.
AB „Panevėžio energija“ siūlo gyventojams būtinai dalyvauti daugiabučių šilumos punktų modernizavimo programoje ir sprendimą priimti kuo skubiau. Pagal šį kvietimą gyventojai, siekiantys gauti valstybės paramą, privalo pakeisti elevatorinį šilumos punktą į naują automatizuotą arba atnaujinti jau pasenusį anksčiau įrengtą automatizuotą šilumos punktą daugiabučiame name bei subalansuoti šildymo sistemą. 2022 m. liepą paskelbus kvietimą dalyvauti daugiabučių šilumos punktų (ir šildymo bei karšto vandentiekio sistemų) modernizavimo (mažosios renovacijos) programoje, gyventojams numatyta iki 80 proc. valstybės parama.
Taip pat valstybės parama skiriama ir tokioms priemonėms kaip radiatorių keitimas, termostatinių ventilių įrengimas, vamzdynų keitimas, individualių šilumos apskaitos prietaisų ar šilumos daliklių sistemos įrengimas, išmaniosios apskaitos, įgalinančios vienalaikį rodmenų nuskaitymą iš daliklių ir karšto vandens skaitiklių butuose, diegimas ir kt.
Panevėžio energija