Ką išmoksi, ant pečių nenešiosi: laibgaliečiai pasikartojo, kaip elgtis karo atveju, pirmą kartą pamatė miestelio priedangą (foto+video) (0)

Visam pasauliui nekantriai laukiant rytojaus – kaip baigsis Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Rusijos prezidentų susitikimas Taikos tarp kariaujančių Ukrainos ir Rusijos klausimu, nedidelėje Rokiškio rajono gyvenvietėje – Laibgaliuose – seniūnaitė Vismantė Griškevičienė pakvietė vietos gyventojus dar kartą prisiminti, kaip reiktų elgtis karo (ekstremalios situacijos) atveju: ką turėti, kur skubėti, kokių veiksmų imtis.

Kartojimas – mokslų motina

Viešą informacinį renginį „Pasirengusi bendruomenė – saugi bendruomenė“ organizavusi moteris neslėpė: per pastaruosius ketverius metus šio pobūdžio informacijos buvo ir vis dar yra daug, tačiau ją nuolat pakartoti – būtina. O šiame renginyje dalyvavę laibgaliečiai dar gavo ir šiek tiek „naujienų“: pirmą kartą buvo atvertos durys į jiems skirtą gyvenvietėje įrengtą priedangą.

Paklausta, kodėl toks paradoksas – laukiant Taikos derybų kalbama apie elgesį karo atveju – V. Griškevičienė šio „susikirtimo“ nesureikšmino sakydama, kad ji, kaip ir visi kiti, viliasi nesulaukti dienos „X“, visgi moters nuomone visi turi būti saugūs, o svarbiausia – žinoti, kaip elgtis netikėtai užklupusios nelaimės atveju ir nepulti į paniką.

„Rokiškyje prieš kurį laiką lankėsi Laurynas Kaščiūnas ir tame susitikime išgirdau mintį, jog mažai žmonių Lietuvoje patys inicijuoja kažkokius renginius, kuriuose „apšviestų“ visuomenę saugumo tema. Mano vyras – kariškis, aš tame gyvenu ir mes savo šeimoje esame aptarę planą, kaip elgtis, kai aš – viename darbe, vyras – kitame, kas paims vaikus iš darželio ar mokyklos. Tačiau man pačiai tapo labai įdomu, kaip nelaimės atveju reikėtų elgtis Laibgaliuose – mūsų kasdienybėje, taip pat – ar mūsų miestelio bendruomenė tai žino, ar yra pasiruošusi. Pradėjau domėtis, kas galėtų mums padėti šiuo klausimu, tad pasikviečiau specialistus, kurie turi daugiau žinių, nei mes ir gali dar kartą jomis pasidalinti, o kai kuriuos žmones gal net naujai supažindinti“, – kalbėjo renginio organizatorė reziumuodama, kad idėja atsirado iš noro ne tik pačiai žinoti, bet ir žiniomis dalintis su visais. 

Įėjo pirmą kartą

Susitikimo metu dar kartą pristatytas išgyvenimo krepšio turinys, vėl kalbėta apie bunkerių, slėptuvių ir priedangų skirtumus, bet svarbiausiu akcentu tapo galimybė visiems ją apžiūrėti gyvai – pirmą kartą bendruomenės-mokyklos-kultūros salės pastato rūsyje esanti priedanga buvo aprodyta bendruomenės nariams.

 
Susitikimo metu gyventojams teko galimybė pirmą kartą gyvai apžiūrėti bendruomenės-mokyklos-kultūros salės pastato rūsyje esančią priedangą.

V. Griškevičienės teigimu, priedangų, slėptuvių klausimas ir, apskritai, išgyvenimo klausimas yra svarbus kiekvienam – tiek miesto, tiek kaimo gyventojams: „Man buvo labai aktualu pačiai pamatyti ir kitiems pristatyti mūsų gyvenvietėje esančią priedangą. Paskutinį kartą čia buvau dar mokyklos laikais, gal 5-6 klasėje, ir čia stovėjo suolai, buvo daiktų. Tad elementariai buvo įdomu žinoti, ką mes turime dabar. Pati galvojau, kad yra ir lovų, ir vandens, bet pamatę supratome, kad ten – tik plikos sienos. Viskuo kitu turime pasirūpinti patys. Nors Rokiškio rajono savivaldybės parengties pareigūnė Giedrė Kunigėlienė priminė, kad tai – tik laikina priedanga, skirta prisiglausti 2-3 val., kol būtume evakuoti, tačiau ji ir pati patikino, kad tikrai galima aplinką padaryti jaukesnę, mielesnę, kad net ir tas keletą valandų, jei prireiktų jas čia praleisti, sąlygos būtų kiek įmanoma palankesnės. Taip pat turėtume apsirūpinti būtinai daiktais, pavyzdžiui: elektros generatoriumi, įrankiais išsikasti iš po griuvėsių ir t.t.“.

Gali veikti kaip užslėpta slėptuvė

Elementarių gerbūvio detalių priedangoje pasigedusiems laibgaliečiams kartu buvusi G. Kunigėlienė ne vieną kartą pabrėžė, kad priedangos yra kaip alternatyva tais atvejais, jei kilus oro pavojui žmonės yra ne savo namuose, o – svetimoje vietoje.

„Saugiausia vieta – jūsų namų rūsiai. Priedanga yra tik alternatyva ir miestelių gyventojams, nes gal kai kurie žmonės bijo ar nenori būti vieni. Tai – laikinas prieglobstis ekstremalios situacijos ir ypatingosios padėties atveju, kai yra reikalingas saugumas dėl kilusio oro pavojaus. Čia turėtų būti rinkinių dėžės, kuriose reikia: pirmosios pagalbos rinkinio, tam tikri įrankiai išsikasti, jei po sprogimo užverstų rūsį, žibintuvėliai – žvakių nerekomenduoju, nes naudoja deguonį, radijas – kad neprarastumėte ryšio su išoriniu pasauliu“, – jau priedangoje dar kartą priminė G. Kunigėlienė.

Anot specialistės, paruošta priedanga gali tapti ir aktyvia veiklos zona įvairiems užsiėmimams, o jei ateitų diena „X“ – prieglobsčiu nuo pavojaus.

G. Kunigėlienė pasidžiaugė, kad Rokiškio rajono gyventojų sąmoningumas saugumo klausimu didėja: „Konsultuojasi žmonės dėl priedangų įrengimo daugiabučių rūsiuose, šiais metais ypač aktyviai domisi įvairios bendruomenės, nes kiekviena turi savo poreikių, kelia skirtingų klausimų: sveika ir aktyvi bendruomenė skiriasi nuo negalią turinčių asmenų ar senjorų, moksleivių... Bet smagu tai, kad aktyviai domimasi, daroma ir nebelaukiama „Ką mums kažkas duos“. Surėmus pečius galima padaryti tikrai daug, nes ir rajone turime gražių pavyzdžių, kurie nelaukia, o patys daro“.

P. S. Renginio organizatoriai noriai dalinasi surinkta informacija.