Kas patikrins sergi rimtai ar ne? Piktnaudžiavimų nedarbingumo pažymomis vis dar „iškrenta“ (0)

Rimtai susirgęs, tikrai ne vienas žmogus pagalvoja: „Geriau dirbčiau, nei sirgčiau“. Deja, ne vienas darbdavys galėtų pasakyti, jog netrūksta istorijų, kai darbuotojas „suserga“ sunkiai nustatoma-pamatuojama liga vien tam, kad galėtų: pabaigti nusidažyti namą ar garažą, o gal – išskristi atostogų...

Tendencija išlieka

Vienas Rokiškio verslininkas pasiguodė turįs keletą darbuotojų, kurie labai dažnai serga. Tik žodis „serga“ iš vyro lūpų nuskambėjo itin sarkastiškai, mat, pavyzdžiui, nugaros skausmais besiskundžiantį žmogų nedarbingumo metu kolegos ir draugai mato užsiimantį įvairia ūkine veikla namų valdose: kartą dažė namą, kitą kartą tvarkė sodą. Labiausiai „ligonis“ atkreipė dėmesį, kai nedarbingumo metu išvyko paatostogauti ir tuo, be abejo, pasidžiaugė socialiniuose tinkluose.

Verslininkas net neabejojo, kad keletas įmonės darbuotojų piktnaudžiauja nedarbingumu savo naudai: kai reikia namuose atlikti didesnius darbus kreipiasi į Šeimos gydytoją ir be vargo gauna nedarbingumo pažymą. Tereikia pasiskųsti sunkiai nustatomu skausmu: nugaros, galvos ar pan.

Be abejo, dėl tokių darbininkų apsunkinama įmonės veikla, nes kolegoms tenka atlikti ne tik savo, bet ir nesančiojo funkcijas, o samdyti pakaitinių žmonių, verslininko teigimu, nėra kaip, nes neaišku, kiek laiko darbuotojas bus nedarbingume. 

Vadovui kilo klausimų, gal kas nors vykdo tokių „sergančiųjų“ ar jiems nedarbingumo pažymas „lengva ranka“ išduodančių medikų kontrolę?

Nebeseka tris dešimtmečius

Nedarbingumą turintys asmenys kažkada tikrai baiminosi sulaukti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) atstovų. Visgi bendrovės patarėja komunikacijai Malgožata Kozič patikino, kad šiuo metu „sekimas“ tikrai nebevykdomas.

– Prašau patikslinti, ar šeimos gydytojų suteikiamo nedarbingumo pažymos trukmė priklauso nuo ligos pobūdžio, pvz.: asmeniui, kuriam diagnozavo vėžį ar buvo atlikta sudėtinga operacija nuo asmens, kuris skundžiasi nugaros skausmais dėl sunkesnių objektų kilnojimo darbe?

– Laikinojo nedarbingumo priežastį nustato ir pažymėjimus išduoda gydytojai, vadovaudamiesi savo kompetencija bei sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintomis taisyklėmis. Už jų kokybę ir pagrįstumą atsako būtent gydytojai – tai reiškia, kad ne „Sodra“, o medikai sprendžia, ar konkrečiu atveju žmogui išduoti nedarbingumo pažymėjimą ir kiek jis turi galioti.

– O ar yra dienų limitas, kiek laiko nepertraukiamai asmuo gali turėti nedarbingumo pažymą? 

– Nedarbingumo trukmė priklauso nuo ligos ar traumos pobūdžio bei gydymo eigos: ligos ar traumos atveju pažymėjimas gali būti tęsiamas iki darbingumo atgavimo dienos, bet yra nustatytos ribos – iki 122 kalendorinių dienų be pertraukų arba iki 153 dienų su pertraukomis per paskutinius 12 mėnesių. Jei pasibaigus šiam laikui gydymą būtina tęsti, šaukiama Gydytojų konsultacinė komisija, kuri sprendžia dėl tolesnio nedarbingumo arba rekomenduoja kreiptis į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą.

– O kaip yra su ligonio dienotvarke: ar nedarbingumo pažymą gavusiam asmeniui (kalbėkime apie lengvus ligos atvejus), yra taikomi kažkokie apribojimai veiklai, svarbiausia – ar galima keliauti?

– Kartu su nedarbingumo pažymėjimu pacientas supažindinamas su gydymosi režimu ir elgesio taisyklėmis. Taisyklių pažeidimais laikoma, kai žmogus nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo ir neatlieka paskirtų procedūrų, vartoja alkoholį ir kitaip svaiginasi, dirba, mokosi kontaktiniu būdu, keliauja, dalyvauja kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose arba elgiasi taip, kad jo veiksmai gali užtęsti laikino nedarbingumo trukmę. Vis dėlto visais atvejais vadovaujamasi sveiko proto principu: paskyrus, pavyzdžiui, tausojamąjį režimą, žmogus turi ilsėtis ir rūpintis sveikata. Tačiau niekas neseka, ar jis išėjo į parduotuvę nusipirkti vaistų ar maisto. Panašiai, jei gydytojas nurodo vengti kelionių, bet pacientui reikia nuvykti, pavyzdžiui, į artimojo laidotuves kitame mieste, tokios aplinkybės taip pat suprantamos ir nelaikomos pažeidimu.

–  Ar vis dar galioja kažkada buvusi tvarka, kai „Sodra“ darbuotojai galėjo apsilankyti pas ligonį, siekdami įsitikinti, ar nedarbingumo pažyma išduota tikrai ne be reikalo?

– „Sodros“ specialistai nebevykdo patikrinimų namuose – tokios praktikos atsisakyta dar prieš tris dešimtmečius. Kontrolė šiandien vykdoma pasitelkiant informacines sistemas, kurios analizuoja gydytojų įvestus duomenis: nedarbingumo priežastį, trukmę, dažnumą ir kitus rodiklius. Jei kyla abejonių dėl nedarbingumo pagrįstumo, žmogus kviečiamas į Gydytojų konsultacinę komisiją, kurioje dalyvauja ir „Sodros“ atstovai. Vien 2024 metais sveikatos būklės ir darbingumo patikrinimui buvo pakviesta beveik 10,7 tūkst. asmenų ir net 60 proc. jų gydytojai pripažino darbingais dar iki komisijos posėdžio. Tokiu atveju nedarbingumo pažymėjimai nedelsiant užbaigiami. Pažeidimus dažniausiai identifikuoja darbdaviai, įvairios institucijos, gydytojai ar net gyventojai, pranešantys apie galimą piktnaudžiavimą. Pravartu žinoti, kad darbdaviai gali patys sudaryti komisijas, tiriančias elgesio taisyklių nesilaikymą, o apie nustatytus pažeidimus informuoti „Sodrą“.

– Reiškia, nepalankią situaciją galėtų išspręsti pats darbdavys, informavęs Jūsų instituciją? O tokiu atveju kokios „nuobaudos“ laukia ligonio – jam anuliuojama nedarbingumo išmoka?

– Nors pati „Sodra“ nedarbingumo pažymėjimų neišduoda, ji kontroliuoja, kad ligos išmokos būtų skiriamos tik tiems žmonėms, kurie laikosi gydytojų nurodymų ir elgesio taisyklių. Kontrolės mechanizmas orientuotas į tai, kad piktnaudžiavimas būtų užkardomas dar prieš išmokant išmokas, todėl dažniausiai asmuo ne sulaukia įspėjimo, o išmokos jam tiesiog neskiriamos. Sprendimas dėl ligos išmokos priimamas individualiai: dažniausiai, jei nustatomas pažeidimas, išmoka tiesiog neišmokama. 2024 m. tokių atvejų buvo 572, bendra neišmokėtų išmokų suma – daugiau nei 76 tūkst. eurų. Jei taisyklės pažeidžiamos jau išmokant išmoką, ją tenka grąžinti – pernai tokių atvejų buvo 45. Be to, 40 žmonių, kurie nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, ligos išmokos taip pat negavo, bendrai – 3 tūkst. eurų sumai.

– Dėkoju už situacijos analizę.