Kokios naudos gyventojams duos suformuoti žemės sklypai prie daugiabučių? (0)

Maždaug prieš mėnesį Rokiškio rajono savivaldybė pasidžiaugė atlikusi didžiulį darbą: užbaigti formuoti žemės sklypai prie miesto daugiabučių. Anot savivaldybės atstovų, dabar turėtų atsirasti daugiau aiškumo – kam priklauso teritorija, kas turi ją prižiūrėti. Lygiai taip pat – „atrišamos“ rankos daugiabučių gyventojams, jiems priklausančioje teritorijoje, daryti beveik viską, ką sugalvos ir susitars... Panašu, kad rokiškėnai nori gražintis daugiabučių prieigas, nes gyventojus atstovaujančių bendrijų pirmininkai ir namų administratoriai dėl žemės nuomos į savivaldybę jau kreipiasi.  

Rokiškio rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas Raimondas Simanavičius kiek plačiau papasakojo apie įgyvendinamą projektą.

– Kada buvo pradėti daugiabučių namų sklypų formavimo darbai? Kurie daugiabučiai-sklypai-teritorijos buvo pirmieji?

– Rokiškio miesto daugiabučių gyvenamųjų namų sklypų planai pradėti rengti 2019 m. Projektai parengti visiems mieste esantiems daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalams, kurių iš viso yra 8.

– Kiek sklypų atsirado?

– Pagal detaliuosius planus yra suprojektuotas 161 sklypas. Dar yra likęs vienas-kitas daugiabutis, kurie stovi atskirai, ne kvartaluose. Jiems sklypai bus projektuojami atskirai. Užbaigę darbą mieste, pereisime prie daugiabučių žemės sklypų formavimo rajono miesteliuose

– Kodėl apskritai kilo toks poreikis? Savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas, kaip vieną iš priežasčių, įvardijo kildavusias diskusijas, dėl aplinkos priežiūros. Bet juk jau ne vienerius metus Rokiškyje galioja įpareigojimas daugiabučių gyventojams teritorijos priežiūra rūpintis patiems.

– Poreikis kilo ne tik dėl teritorijos tvarkymo. Suformuotame žemės sklype gyventojai savo iniciatyva gali rūpintis daugiabučio gyvenamojo namo infrastruktūra, gerove, įgyja statytojo teisę sklype. T. y., gali kurti jiems tinkančią infrastruktūrą: formuoti žaliąsias erdves ir poilsio zonas, įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles ir panašiai.

– Gal per šį laiką, kai paskelbėte informaciją, jau kažkas kreipėsi dėl kažkokios veiklos? Kažkas kažkur jau įgyvendinama?  

– Informacija, kad Rokiškio mieste baigti formuoti žemės sklypai prie daugiabučių namų ir gyventojus atstovaujančių bendrijų pirmininkai ar namų administratoriai jau gali kreiptis į savivaldybę dėl jų nuomos, paskelbta neseniai. Dėl konkrečių veiklų sklypuose dar niekas nesikreipė, tačiau jau sulaukiama prašymų dėl žemės nuomos sutarties sudarymo.

– Ar apie šias permainas buvo kalbėta su daugiabučių gyventojais ar bendrijomis? Nesulaukta nepasitenkinimo iš jų? 

– Nuo darbų pradžios su gyventojais ir bendrijomis kalbamasi ir jie yra informuojami. Detaliųjų planų rengimo procedūrų viešinimas buvo atliekamas pagal galiojančius teisės aktus, t.y. pagal Teritorijų planavimo įstatymą ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatus. Vadovaujantis šiais teisės aktais visuomenė informuota savivaldybės internetiniame puslapyje, laikraščiuose, viešųjų susirinkimų su visuomene metu. Detaliųjų planų visuomenės informavimo laikotarpiu gauta keletas pasiūlymų dėl teritorijos planavimo. Reikia pripažinti, kad daugiabučių gyventojai nebuvo aktyvūs svarstant šiuos klausimus, tačiau nepasitenkinimo savivaldybė nesulaukė.

– Ar yra kažkokios gairės, ko gyventojai negalės daryti ir ką bus galima? Ar daugiabučio bendrija savo teritorijoje galės įsirengti, pvz., lauko pavėsinę, gal poilsio zoną su šašlykine (aišku, rengiant pastarąją laikytis nustatytų reikalavimų ir atstumų nuo gyvenamųjų namų), apsitverti teritoriją tvora ar pasidaryti užkardas į kiemą?

– Taip, galės formuoti ir poilsio zonas, ir žaliąsias erdves, statytis pavėsines ar šašlykines, malkines, kuriems yra poreikis, įsirengti automobilių stovėjimo aikšteles. Žinoma, yra ir ko negalima, pavyzdžiui, statyti gamybinės veiklos pastatų, sandėlių ir pan. Visos gairės nustatytos detaliaisiais planais, nustatyti servitutai, sklypo užstatymo ribos ir reglamentai. Sklypai nevienodi, namai stovi skirtingose vietose, todėl kiekvienu atveju dėl užsitvėrimo reikės derinti pagal planą – jeigu yra servitutiniai keliai, bendrieji praėjimai, tokios vietos negalės būti užtvertos, galės būti aptvertos tik tos teritorijos, kuriose nėra bendrų praėjimų. Sklypų planuose viskas matosi. Visų senųjų miesto daugiabučių teritorijos nebuvo pritaikytos nei tokiems automobilių kiekiams, nei srautams, prie jų nėra suformuotų automobilių stovėjimo aikštelių, tik aikštelės, skirtos specialaus transporto privažiavimui ir apsisukimui. Dabar tie privažiavimai ir specialaus transporto apsisukimų vietos naudojamos pasistatyti gyventojų automobiliams. Įgavę statytojo teises, gyventojai galės įsirengti didesnes automobilių aikšteles.

– Ar vis tiek bus reikalingi suplanuotos veiklos suderinimai su savivaldybe?

– Pagal tai, kas numatyta įstatymais, pvz. automobilių stovėjimo aikštelės statyba, turės būti derinama.

– Jei kalbame apie aikštelę automobiliams, ar nepagalvojate, kad patys gyventojai-kaimynai gali susikivirčyti? Daugiabučiams priklausančių teritorijų plotai – skirtingi, gyventojų ir jų turimų automobilių skaičius – taip pat. Įrengus aikštelę ne visi jie tilps, bet mokėti asmuo vis tiek turės...

– Ginčai kyla ir dabar, kažin, ar pavyks jų išvengti, bet čia priklauso nuo pačių gyventojų. Iš principo vienam butui turi priklausyti viena vieta automobiliui, bet, žinoma, dažnai vieno buto savininkai turi ne vieną automobilį, tačiau yra butų, kurių savininkai automobilio neturi. Taigi, gyventojai turėtų tuos klausimus patys spręsti ir tartis.

– Gal galite truputį išsamiau paaiškinti, kaip bus skaičiuojamas žemės nuomos mokestis? Teigiama, kad daugiabučių gyventojai mokės žemės mokestį, proporcingą savo turimam gyvenamojo ploto dydžiui. Kaip bus skaičiuojama, jei savininkai – du: vyras ir žmona? Ar jie abu mokės po tą pačią sumą?

– Bus skaičiuojamas vienas mokestis, proporcingas turimam gyvenamojo ploto dydžiui. Visiškai nesvarbu, kiek savininkų yra tam bute, nuo to mokestis nepadidės. Jeigu yra du savininkai, tas mokestis jiems bus proporcingai padalintas į dvi dalis.

– Kaip sukontroliuosite žemės nuomos mokestį: ar kiekvienas daugiabučio gyventojas gaus sąskaitą, su įskaičiuota nuomos suma į komunalinių paslaugų sąskaitą? O gal mokės bendrija?

– Teoriškai galimi abu variantai, vis tik praktiškai žemės mokestis apskaičiuojamas ir sąskaita suformuojama konkrečiam žemės savininkui. Nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo žemės sklypo vertės proporcingai išnuomoto žemės sklypo daliai. Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ nustatyta tvarka. Žemės sklypo vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių zonų žemėlapius, parengtus pagal Masinio žemės vertinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1523 „Dėl Masinio žemės vertinimo taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nuostatų įgyvendinimo“. Žemės nuomos mokestis sumokamas iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio, žemės nuomos mokesčio priedo už valstybinę žemę“ nustatyta tvarka.

– Tokiu atveju, jei bendrija – ar nekyla problemų, kad gali atsirasti nemokančių už žemę, kaip yra nemokančių ir bendrijos kaupiamų lėšų?

– Gali, kaip atsiranda ir nemokančių už vandenį, elektrą ar komunalines paslaugas.

– Dėkoju už atsakymus.