Neteisėtai atleistai rokiškietei teismas priteisė 26 tūkst. eurų, moteris sieks sugrįžti į darbą (0)
Prieš gerus metus iš darbo Rokiškio socialinės paramos centre atleista rokiškietė Diana Kietienė iš buvusios darbovietės prisiteisė daugiau kaip 26 tūkst. eurų. Moteris teigė nesidžiaugianti pinigais, nes jai svarbiausia yra darbas, todėl ji sieks grįžti į buvusią darbovietę ir pareigas. Tuo tarpu Rokiškio socialinės paramos centras šį teismo sprendimą jau apskundė.
Atmetė ieškinį
Spalio viduryje pirmos instancijos Panevėžio apylinkės Rokiškio teismo rūmai atmetė ieškovo – Rokiškio socialinės paramos centro, ieškinį ir pripažino D. Kietienės atleidimą iš darbo neteisėtu bei įpareigojo panaikinti Rokiškio socialinės paramos centro 2021 m. rugpjūčio 5 d. direktoriaus įsakymą „Dėl D. K. darbo sutarties nutraukimo“.
Teismas iš dalies tenkino D. Kietienės ieškinį, atmesdamas jos prašymą grąžinti į buvusį darbą. Už vienerius nedarbo metus teismas jai iš Rokiškio socialinės paramos centro priteisė 18 519 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš darbo dienos – 2021 m. rugpjūčio 5 d. iki 2022 m. rugpjūčio 5 d., taip pat kompensaciją – 6 173 Eur, neturtinę žalą – 500 Eur, išlaidas už advokato pagalbą – 500 Eur ir advokato padėjėjos pagalbą byloje – 450 Eur, 43 Eur – už žyminį mokestį ir išlaidoms, susijusiomis su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
Be to, Rokiškio socialinės paramos centras įpareigotas nuo priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.
Komentarų neteikė
2022 m. spalio 14 d. teismo sprendimas nėra įsigaliojęs ir yra apskųstas aukštesnės instancijos teismui.
Jolanta Paukštienė, Rokiškio socialinės paramos centro direktorė, „Rokiškio Sirenai“ pakomentavo, kad teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl komentarų dėl šio sprendimo įstaiga neteikia.
„Siūta baltais siūlais“
VšĮ „Teisė veikti“ teisininkas, buvęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas, „Rokiškio Sireną“ patikino, kad D. Kietienės atvejis jam puikiai žinomas ir dažnokai pasitaiko situacijų, kai darbuotojas laimi teismą prieš buvusią darbovietę.
„Darbo ginčų statistika rodo, kad labai didelis kiekis bylų yra baigiamas arba taikos sutartimi, kai darbdavys be bylos nagrinėjimo sutinka su darbuotojo reikalavimais ir juos tenkina nepilnai, ne 100 proc., bet didžiąja dalimi, arba yra pripažįstama, kad buvo pažeistos teisės normos, o darbuotojų naudai priteisiamos ganėtinai didelės sumos ir labai nedidelė dalis yra skundžiama teismui“, – sakė A. Černiauskas.
Jo teigimu, Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą, kad D. Kietienės atleidimas yra neteisėtas.
„Dalyvaudamas konsultacijose mačiau, kad ten kai kas buvo „baltais siūlais susiūta“ ir aiškiai matėsi, jog įstaigos reorganizacija yra daroma norint atleisti žmogų. Prieš tai buvo daromi įvairūs žingsniai siekiant pakeisti pareigybės aprašymą, į jį įtraukiant, kad būtinas vairuotojo pažymėjimas, o Diana jo neturėjo, tuomet buvo skųsta Darbo inspekcijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, iš kur gauti atsakymai, kad darbovietė neturi teisės keisti pareigybės reikalavimų, jeigu nekeičia pačios pareigybės aprašymo“, – prisiminė A. Černiauskas.
Pagarsins bylą
Anot pašnekovo, D. Kietienei buvo bandoma pakenkti įvairiais būdais, sudarant jai nepriimtinas darbo sąlygas.
„Labai akivaizdus faktas, kaip kartais bandoma paspausti profesinių sąjungų lyderius, priversti juos daryti tai, ko nori administracija. Taip pat buvo labai akivaizdi psichologinio smurto situacija, ką vadovė stengėsi daryti – pastovus dėmesys, kontrolė ir tikrinimai reikia nereikia. Tad džiaugiuosi, kad teismas nusprendė, jog D. Kietienės atleidimas yra neteisėtas. Gaila Dianos, tikiuosi, kad ši byla jai pasibaigs gerai. Kai viskas baigsis, mes tikrai pagarsinsime šią bylą, nes nėra tokių darbdaviai neturi tokių galių specialiai pakeisti įstaigos įstatus tik dėl to, kad vadovė pati galėtų tvarkyti struktūrą“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Kompensacija priklauso
Nors D. Kietienė siekia, kad teismas ją sugražintų į Rokiškio socialinės paramos centrą ir buvusias socialinės darbuotojos, Pagalbos į namus padalinio vadovės pareigas, pasak pašnekovo, jeigu darbdavys įrodys, kad jis neturi vietos ar nenori, kad moteris sugrįžtų, buvusi darbovietė gali papildomai sumokėti dar šešis vidutinius darbo užmokesčius kaip kompensaciją ir paprašyti, kad jos negrąžintų į darbą.
„Nepriklausomai nuo to įstaiga ją grąžins į darbą ar ne, Dianai teismo skirta kompensacija priklauso už priverstinę pravaikštą, jeigu ji buvo atleista neteisėtai“, – teigė A. Černiauskas.
Pašnekovo žiniomis, didžioji dalis buvusių D. Kietienės kolegų ją palaiko, tad tikėtina, jog sugrąžinus moterį į darbą, jai kolektyve su bendradarbiais problemų nekiltų.
Išlaidos savivaldybei
Paskutiniame Rokiškio rajono tarybos posėdyje lapkričio 25 dieną buvo priimtas sprendimas, kuriuo iš rajono savivaldybės biudžeto skirta 1 100 eurų suma, kad būtų padengtos Rokiškio socialinės paramos centro teismo išlaidos. Įstaigos vadovė J. Paukštienė patvirtino, kad tos sumos prašyta būtent šiai bylai.
„Ir taip savivaldybė nemažai pinigų išleido advokatams, o jeigu dar reikės išmokėti solidžią kompensaciją. Nežinau, jeigu savivaldybė mokės tokias sumas ir įstaigoje paliks tą patį vadovą, kurio asmeninių ambicijų dėka buvo išleista tiek daug lėšų. Aišku, čia savivaldybės reikalas, gal ji atkreips į tai dėmesį“, – sakė A. Černiauskas.
Dabar vadinama mobingu
Ši istorija prasidėjo prieš ketverius metus, kai D. Kietienė 2018 m. sausio 2 d. grįžo į darbą po pirmojo neteisėto atleidimo. Tuomet moteriai nebuvo suteikta darbo vieta ir gražintos darbo funkcijos.
„2018-ųjų rugpjūtį prasidėjo tęstinės direktorės patyčios. Pirmiausia norėta panaikinti mano vadovaujamą profesinę sąjungą ir įkurti kitą, tačiau Darbo ginčų komisija tai pripažino Darbo kodekso pažeidimu. Tada direktorė paklausė, ar pati savo noru išeisiu iš darbo, ar reiks su manimi „žaisti“. Kadangi nesutikau išeiti, nuo tos akimirkos prasidėjo patyčios, su kuriomis išskirtinai susidūrė tik vienintelis padalinys, kuriam vadovavau. Mus išskirtinai kontroliavo, trukdė savarankiškai dirbti, kišosi į darbo grafikų sudarymą, įsakmiai buvo nurodoma mažinti valandas, skirtas klientų lankymui. Įstaigos vadovas persekiojo mano padalinio darbuotojas, buvo priekaištaujama, daromas spaudimas, rezgamos intrigos, net klientus į tai įtraukiant, negaudavome darbo priemonių, neturėjau baldų, skaičiavo kiekvieną popieriaus lapą. Darbuotojai buvo sutrikę, ką jau kalbėti apie tai, kaip aš pati jaučiausi“, – pasakojo D. Kietienė.
Anot pašnekovės, naudojant dabar vadinamąjį mobingą, tikėtasi, kad ji savo noru išeis iš darbo, tačiau taip nenutiko, todėl buvo pakeista įstaigos struktūra, pakeičiant tik jos vadovaujamo skyriaus pavadinimą, o D. Kietienė atleista.
Sutriko sveikata
„Psichologinis smurtas prieš mane buvo tikslinis, sisteminis, ilgesnį laiką pasikartojantis, kurio tikslas buvo pažeminti, apjuokti, sumažinti vertę, atitolinti arba net atskirti nuo kolektyvo. Mobingas ne tik žalojo mano fizinę bei psichinę sveikatą, bet ir mažino motyvaciją bei gebėjimą dirbti, pasitikėjimą savimi, menkino savivertę. Atsirado nerimas, sutriko miegas, nuo streso ėmė „kibti“ ligos. Daug metų dirbau socialinį darbą, kurį labai mėgstu, todėl ir noriu sugrįžti atgal, nes kitur savęs neįsivaizduoju“, – kalbėjo D. Kietienė.
Pašnekovė nuo 2008 metų vadovavo Rokiškio socialinės paramos centre padaliniui, kuris iš pradžių vadinosi Lankomosios priežiūros padaliniu, o nuo 2018-ųjų jo pavadinimas pakeistas Pagalbos į namus padalinį. Nuo 2019-ųjų sausio 1 dienos iki neteisėto atleidimo 2021 metų rugpjūčio 5 dieną, ji buvo šio padalinio soc. darbuotoja – padalinio vadovė. Į šias pareigas ir buvusią darbovietę moteris ir norėtų sugrįžti.