Nojus Konstantinas Čypas – Europos ir pasaulio čempionatų prizininkas mėnesį savanoriavo rajono ligoninėje (video) (0)

Vargu ar Rokiškio rajone atsirastų bent vienas, nežinantis, kas yra Nojus Konstantinas Čypas. Jis jau spėjo pagerinti ne vieną Lietuvos, Europos ir pasaulio jėgos trikovės rekordą, jo apdovanojimų lentynoje puikuojasi aukščiausi apdovanojimai. Greta studijų psichologijos Vytauto Didžiojo universitete, greta įspūdingos medalių kolekcijos, įrašęs savo vardą ne tik į Lietuvos, bet ir į pasaulio jėgos trikovės rekordų sąrašus, sportininkas į savo karjerą įrašė ir savanorio vardą: jis, pats persirgęs covid-19, mėnesį skyrė savanorystei ir pagalbai šios ligos sunkios formos kamuojamiems žmonėms. „Šį sunkų momentą turime praeiti visi kartu, vienas kitam kuo galėdami padėdami“, – akcentavo atletas. Jo istorija – sėkmės pavyzdys projekte „Bendradarbiavimas ir informacijos apie socialines paslaugas sklaida Rokiškio mieste“ (08.6.1-ESFA-T-927 Spartesnis vietos plėtros strategijų įgyvendinimas), kurį vykdo Socialinės paramos centras su partneriais.

„Grizlio“ rūsyje išaugęs talentas

N. K. Čypas – vienas garsiausių nūdienos rajono sportininkų. Šalia jo pavardės, nepaisant jauno amžiaus, įspūdingi titulai: jėgos trikovės jaunių pasaulio čempionato sidabro medalio prizininkas. O kiek titulų laimėta Europos čempionatuose, jau nebekalbant apie Lietuvos, kiek rekordų pagerinta, ir siekiama naujų. Nojus savo sportininko kelią pradėjo Kultūros centro pusrūsyje įsikūrusiame jėgos trikovės klube „Grizlis“. Jis išugdė ištisą plejadą ryškiausių šios sporto šakos žvaigždžių, ir vis atranda naujus talentus. Todėl ir Lietuvos čempionatuose „Grizlio“ klubas, greta didmiesčių komandų, vis kyla ant nugalėtojų pakylos.

Kaip ir dera jėgos trikovininkams, kurie varžybų metu kelia kelis kartus už save didesnius svorius, į treniruotes Nojus atėjo jau paauglys. Jau pirmosios varžybos parodė, kad klubas vėl atrado aukso grynuolį. Darbštus, talentingas sportininkas netrukus ėmė žibėti ir Lietuvos, ir tarptautinėse varžybose. Vienas po kito skambesni titulai, medaliai, rekordai Nojaus nesusargdino žvaigždžių liga: jis toks pat paprastas šaunus jaunuolis, gebantis ne tik didžiuotis savo pasiekimais, siekti vis didesnių tikslų ir uždavinių, bet ir matyti šalia esančių žmonių problemas, išgirsti pagalbos šauksmą.

Nenorėjo veltui eikvoti antikūnių

Paklaustas, kodėl apsisprendė mėnesį skirti ne atsigavimui po ligos, ne ramiam poilsiui, o neatlygintinam darbui rajono ligoninėje, Nojus atsako paprastai: „nenorėjau veltui eikvoti antikūnių“. Jis žiemą pats susirgo covid-19. Kaip ir daugelis jaunų žmonių, sirgo, kaip pats sako, ganėtinai lengvai. Pasveikęs jis priėmė nestandartinį sprendimą: kadangi užsikrėsti liga jau negali, kodėl gi nepadėti kovoti su ja priešakinėse linijose.

Kaip ir daugelis šalies ligoninių, Rokiškio rajono ligoninė įrengė covid-19 skyrių. Planuota, kad iš pradžių šia liga sergantieji bus vežami į Panevėžio, Utenos ligonines, tačiau šių skyriai greitai užsipildė ligoniais. O Rokiškio medikams, kurių gretas tuomet taip pat praretino liga, teko nelengvas iššūkis pasirūpinti tais, kuriems labiausiai reikėjo gydymo. O medikams reikėjo talkininkų rankų. Nojui šios problemos nesvetimos ir dėl to, kad jo mama – rajono ligoninės gydytoja.

Jam savanoriauti teko įvairiuose skyriuose, įskaitant ir covid-19 skyrių. Dažniausios Nojui tekusios užduotys – slaugyti ligonius, vežti juos į tyrimų kabinetus, dezinfekuoti ligoninės patalpas, maitinti savimi negalinčius pasirūpinti nusilpusius žmones,  atlikti kitas svarbias užduotis. Teko ligonis vežti ir iki mamos darbos vietos.

Kadangi einant į covid-19 skyrių tekdavo rengtis specialų apsauginį kostiumą, pašnekovas neslėpė: sunkiausia būdavo visą dieną nešioti tuos drabužius ir kaukę. Kuri veidą nuspausdavo taip, kad likdavo mėlynių. Bet savo nepatogumų sportininkas nesureikšmino.

Svarbi patirtis

Psichologiją studijuojantis sportininkas atviras: savanoriavimo patirtis jam vertinga ir kaip asmenybei, ir kaip būsimam profesionalui. Ji leido iš arti susidurti su daugybe dalykų, kurių iki epidemijos tarsi ir nepastebėdavome. Nors kasdienės buities dalykais sergantieji buvo aprūpinti gerai, jiems labai trūko žmogiško, šilto bendravimo. Juk ne taip lengva būti vienam ar su kitais ligoniais uždarytais skyriuje, žinant kad kovoja su sunkia liga. Jiems stigo ir elementarios veiklos. Ir baimės, nerimo buvo juntama. „Svarbu buvo bendrauti, nuraminti žmones, praskaidrinti jų kasdienybę“, – pasakojo Nojus.

Jam smagu žinoti, kad gerumas yra užkrečiamas: ir kartu su juo, ir vėliau prie komandos jungėsi nauji savanoriai. O ir savo kurso draugų tarpe bus apie ką pakalbėti, pasidalinti patirtimi: savanoriavo ne vienas Nojaus bičiulis.

O šiuo metu kartu su kitais aukšto meistriškumo atletais Nojus jau pluša sporto salėje. „Grizlio“ atstovai prasitarė, kad jis po ligos jau senokai atgavo puikią sportinę formą ir treniruotėse jau gerina asmeninius pasiekimus. Kurie varžybose virs naujais Lietuvos rekordais. Ir visu pajėgumu rengiasi tarptautinėms varžyboms, Europos čempionatui.