Pasigenda rūpesčio ir priežiūros Tyzenhauzų alėja (0)

Tyzenhauzų alėja – viena reprezentatyviausių Rokiškio miesto vietų, kuria grožisi ir būtinai praeina į miestą atvykę turistai. Tačiau šį nuostabų pėsčiųjų taką myli ir miesto gyventojai, neretai ne kartą per dieną einantys juo pasivaikščioti. Deja, visuomeninė organizacija „Tyzenhauzų paveldas“ prieš kurį laiką į alėją atkreipė dėmesį visai ne dėl jos išskirtinumo, o dėl to, kad pasigedo jai prideramo rodyti rūpesčio ir priežiūros.    

Pabaksnojo

Savo pastabas apie tam tikras problemines Tyzenhauzų alėjos vietas visuomeninė organizacija išsakė po Rokiškio miesto seniūno Arūno Krasausko balandžio mėn. viduryje teiktos metinės ataskaitos. „Pabaksnojimas“ įvyko viešojoje erdvėje komentaru, kuriame organizacija rašė: „Įdomu, kiek kartų per dieną savo valdų dalį – Tyzenhauzų alėją – apžiūri seniūnas? Nes jau antras sezonas ne vienoje alėjos atkarpoje stovi išluptos granitinės plytelės, vietoj duobės padarytas kalniukas puošia žaliąją juostą, nuslinkę ir bebrų urvais išvagoti pylimai grasina į tvenkinį nugramzdinti kai kurias tvoros dalis, ypač – prie pralaidos. Prie apšvietimų stulpų sukritęs gruntas ir pasidariusios duobės...“.

Šiandien einant garsiąja Rokiškio alėja bendruomenės komentare išsakytos pastabos akivaizdžiai pastebimos, o kai kurie rokiškėnai dar atkreipia dėmesį ir į alėjos liepas – kodėl jos pavasarį neformuojamos kartu su Nepriklausomybės aikštėje genimais medžiais?  

Tiesiai nesakė

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Valerijaus Rancevo paklausus, ar į minėtas problemas savivaldybės vadovų ar specialistų dėmesio organizacija nebandė atkreipti anksčiau, direktorius patikino, jog ne.

„Ir be pastabų mes stebime infrastruktūrą ne tik šiame objekte, bet ir visur rajone, matome, kur būtinas kapitalinis remontas, o kur pakanka tik kasdienės priežiūros, aptvarkymų. Tyzenhauzų alėjos šlaitus buvo pagadinę į tvenkinius įsisukę bebrai, tačiau šlaitai buvo atkurti, sutvarkyti ir dabar tikrai nepastebėjome, kad kur nors būtų nuslinkę. Po žiemos pėsčiųjų takuose visuomet atsiranda ir įgriuvų, ir nuošliaužų, todėl miesto seniūnija, kaip visame Rokiškyje, taip ir čia, vykdo nuolatinę priežiūrą“, – sakė pašnekovas.

Pasak V. Rancevo, kapitaliai remontuoti Tyzenhauzų alėją ir iš esmės kažką keisti poreikio tikrai nėra, todėl savivaldybės planuose to nėra numatyta: „Be abejo, toks paveldui priskiriamas objektas kaip Tyzenhauzų alėja reikalauja ypatingos priežiūros, bet smulkius aptvarkymo, remonto darbelius, ypač po žiemos ar didesnės liūties, galime susitvarkyti savo resursais“.

Alėjos rekonstrukcija buvo atlikta 2012-aisiais.

Atkreips dėmesį

Viešojoje erdvėje išsakytos mintys buvo skirtos miesto seniūnui Arūnui Krasauskui, tačiau ir jis teigė asmeniškai iš organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ narių nesulaukęs kažkokių pastabų apie Tyzenhauzų alėjoje esančius trūkumus.

„Mes patys sekame situaciją, tikrai nepastebėjau, kad kažkur būtų dingę grindinio akmenys ar slinktų apsauginė tvorelė. Atkreipsiu dėmesį. Bebrai buvo kairiajame tvenkinyje paardę šlaitus, šie – sutvarkyti. Noriu atkreipti dėmesį, kad seniūnija prižiūri tik pėsčiųjų taką, o sklypas priklauso Rokiškio krašto muziejui, tad dėl šlaitų reikėtų kalbėtis su muziejininkais. Visgi mes darom ir seniūnijai nepriklausančių kitų darbų: nupjaunam minėtame sklype žolę, nežiūrim tik formaliai“, –  paaiškino seniūnas.

Vieną sutvarkys, kito nebelies

A. Krasauskas patikslino, kad žvyro krūva alėjoje atsirado po to, kai buvo užpiltas bebrų urvas ir patikino, kad sankaupa bus išlyginta, užpilta žemėmis. Seniūnas atkreipė dėmesį, kad visų būtinų darbų vienu metu atlikti nespėjama dėl darbo jėgos trūkumo – tik ką baigta tvarkyti N. Bučiūtės parko erdvė, ruošiamasi suolelių įrengimui Respublikos ir Vytauto gatvėse, taip pat dėmesio reikia ir miesto gėlynams dailinti.

O į pastabą dėl liepų apgenėjimo alėjoje, miesto seniūnas atsakė: „Formuoti šiuos medžius reikėjo iš karto, kai jie buvo pasodinti. Deja dabar, pagal galiojančias augalų priežiūros taisykles, jau draudžiama pjauti tokių medžių viršūnes ir palikti krūmo augimui. Galima nebent retinti šakas, bet ir šiuo klausimu reikėtų derintis su Kultūros paveldo komisija, kad duotų leidimą, nes medžiai auga kultūros paveldo zonoje. Komisija turėtų pasakyti ar leidžia genėti ir kiek leidžia. Nepriklausomybės a. situacija yra kita, nes liepų formavimas vykdomas ne vienerius metus nieko nekeičiant, tad procesas galimas“.  

Be to, anot pašnekovo, liepos auga jau kitapus tvoros, tad jų priežiūros klausimu tikrai turi rūpintis muziejus.