Pertvarka dėl neįgaliųjų socialinės globos institucijose atėjo ir į Rokiškį (foto) (0)

Rokiškio rajono savivaldybėje 2022 m. rugpjūčio 19 d. prie apskrito stalo vyko diskusija apie institucinės globos neįgaliesiems pertvarką. Diskusiją moderavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Institucinės globos pertvarkos ekspertas Gytis Baltrūnas. Aptartos globos institucijose problemos, galimi jų sprendimo būdai, tendencijos, rekomendacijos. Aiškintasi, kokių privalumų bei trūkumų turi tam tikros socialinės globos formos – grupinio gyvenimo namai, apsaugotas būstas, socialinės dirbtuvės.

Neįgalumo statistika

Rokiškio rajono savivaldybė yra parengusi socialinių paslaugų žemėlapį. Jame atsispindi situacija, kokias socialines paslaugas gauna rajono gyventojai. Šiuo metu nuo visų rajono gyventojų virš 13 proc. sudaro neįgalieji. Deja, juos sunku įvertinti pagal negalios tipą (su psichikos, sutrikusio intelekto ir kitomis ligomis), kadangi informacija apie sveikatos būklę yra labai konfidenciali.  Higienos instituto duomenis, Rokiškio rajone sergančių šizofrenija ir panašiais sutrikimais yra 459 asmenys, protinio atsilikimo ir psichologinės raidos sutrikimais - 103 asmenys, kas reiškia, kad 1000 gyventojų jų tenka 19,39 proc., ir 4,35 proc. Tokią negalią turintiems reikalinga pagalba. Pertvarka orientuota į kuo didesnio savarankiškumo neįgaliesiems suteikimą.

Planuojama įkurti

Institucinės globos pertvarka šiuo metu yra pasiekusi antrąjį etapą. 2021 – 2027 metų finansiniu laikotarpiu savivaldybėje numatyta įkurti vienus grupinius gyvenimo namus, skirtus žmonėms su intelekto ir (ar) psichikos negalia. Skėmų socialinės globos namai jau turi du grupinius gyvenimo namus Rokiškio mieste. Tam numatytas lėšų poreikis – 200 tūkst. eurų. Numatomas tokių paslaugų gavėjų skaičius – iki 10 asmenų. Yra planų kartu su VšĮ Pagalbos šeimai ir informacijos tarnyba įkurti socialines dirbtuves. Šios paslaugos būtų teikiamos asmenims su psichine ir intelekto negalia. Joms įkurti reikia 300 tūkst. eurų. Paslaugas gautų iki 15 asmenų. Savivaldybė planuoja įsigyti tris apsaugotus būstus. Tam reikia 120 tūkst. eurų lėšų. Viename tokiame būste apsigyventų du asmenys, tad visuose trijuose – 6.

Apskritasis stalas

Diskusijoje dalyvavo Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas, mero patarėja Vita Mykolaitienė, savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas, jo pavaduotojas Valerijus Rancevas, socialinės paramos ir sveikatos skyriaus specialistai, socialinių įstaigų bei seniūnijų atstovai, iš viso 15 asmenų. Rokiškio rajono ligoninės direktorius Raimundas Martinėlis į diskusiją atvyko savo iniciatyva, kaip jis pats sakė, pamatęs savivaldybės vadovų darbotvarkę. Diskusijoje stengtasi sudaryti kiek galima mažiau oficialią aplinką – prieš pradėdami kalbėti apie problemas, dalyviai susėdo ratu, sudarydami „apskritąjį stalą“, kur kiekvienas papasakojo apie save, savo pomėgius, pareigas.

Smarkiai vėluoja

Institucinės globos pertvarkos ekspertas Gytis Baltrūnas pasisakė, kad jo tikslas – paaiškinti, kodėl reikalinga pertvarka neįgaliųjų globos srityje. Pertvarka institucinėje vaikų globos srityje jau įvykusi, nors ir pavėluotai. Deja, to negalima pasakyti apie pertvarką neįgaliųjų srityje, kuri smarkiai vėluoja. G. Batrūnas paminėjo, jog dabar dar yra likusi karta žmonių, kurie nuo vaikystės užaugo globos institucijose iki 18 metų. Ten prieraišumas nesusiformavo, šie žmonės įprato, kad gyvenime nieko daryti nereikia, užtenka laukti, kad duotų.

Perteklinė pagalba

Sukritikuotos didelės socialinės globos įstaigos, nes jose – ir 102 metų senukas, sergantis Alzhaimerio liga ir galintis bet kur pasiklysti, ir jaunuolis, kuris turi oficialią negalią, tačiau galėtų gyventi savarankiškai, dirbti. Tiek bejėgiu senuku, tiek jaunuoliu, kurio, užaugusio vaikų globos namuose, kažkada buvo pasigailėta ir suteikta globa institucijoje kaip neįgaliajam, rūpinamasi panašiai – pervelkama patalynė, paduodama valgyti. Pagalba tampa perteklinė.

Orientacija į privatumą

Pertvarkos tikslu G. Baltrūnas įvardijo socialinę integraciją, kad kiek įmanoma tokius žmones labiau integruojant į visuomenę ir suteikiant galimybę gyventi kuo savarankiškiau. Svečias iš ministerijos paminėjo Islandijos modelį, kur neįgaliems asmenims suteikiami atskiri kambariukai kiekvienam. Grupinio gyvenimo namuose neužtikrinamas privatumas, todėl jų gyventojai patiria daugiau diskomforto bei konfliktų. Ypač vyresnio amžiaus žmogui sunku gyventi su kažkuo. Islandijoje imta naikinti grupinio gyvenimo namus ir pastebėta, kad 70 proc. sumažėjo smurto tarp tokių asmenų atvejų. Apgyvendinti neįgalius asmenis po vieną yra brangiau, tačiau dažniausiai atsiperka.

Iškrito iš pertvarkos

„Lietuvoje įvyko keistas dalykas, kad neįgaliųjų pertvarka dėl pinigų stokos nevyko kai kuriuose rajonuose. Ji apėmė tik šešis regionus, nes Panevėžio, Utenos, Alytaus ir Klaipėdos regionai iš pertvarkos iškrito“, – paminėjo G. Baltrūnas. Rokiškis, priklausantis Panevėžio apskričiai, bando pasivyti ir dalyvauti pertvarkoje. Ekspertas papasakojo, kad vadovauja projektui, kuris pilotuoja keturias kertines paslaugas darbingo amžiaus psichikos ir proto neįgaliesiems. Diskusijos moderatorius pristatė kiekvieną paslaugą, kurias rekomenduoja teikti ir Rokiškio rajone.

Pagalbos teikimas

Pirmoji eksperto paminėta paslauga - darbo tarpininko pagalba, kuris ieško darbo vietos laisvoje darbo rinkoje ir tarpininkauja tarp darbdavių bei neįgaliųjų. Kita paslauga – pagalba, priimant sprendimus. Ji skirta asmenims, turintiems nustatytą neveiksnumą tam tikroje srityje. „Deja, Lietuva yra viena iš nedaugelio valstybių, išlaikiusių visiško neveiksnumo institutą. To neturėtų būti“, - kalbėjo G. Baltrūnas. Vis tik jam paprieštaravo savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Čaplikienė, kuri priminė, kad jau kurį laiką visiško neveiksnumo nebėra, nes neveiksnumas nustatomas tam tikrose turtinių ir neturtinių santykių srityse. Vykstant diskusijai su neįgaliųjų organizacijomis, buvo siūlyta neveiksnumo sąvoką ir statusą visiškai panaikinti, tačiau, Z. Čaplikienės nuomone, tai yra sunkiai įmanoma, nes iškiltų daugybė nesklandumų.

Socialinės dirbtuvės

Ypatingas dėmesys skirtas trečiai paslaugai – socialinėms dirbtuvėms, kurias įkurti planuoja ir Rokiškio rajono savivaldybė. Lietuvoje ministerija pilotuoja 27 tokias dirbtuves. Optimalus asmenų dirbtuvėse skaičius – 10 neįgaliųjų. Ši paslauga nėra įdarbinimas, tai yra dienos socialinės globos alternatyva. Dirbtuvės turi kažką gaminti, ką realizuotų laisvoje darbo rinkoje. Vienoms dirbtuvėms reikalingas darbuotojų etatų skaičius – 3,5. Pusę etato turėtų gauti rinkodaros specialistas. Neįgaliųjų verslais tampa kapinių tvarkymas, laiptinių valymas, šaligatvių ravėjimas ir panašiai. Už buvimą dirbtuvėse neįgalusis gauna 40 eurų kompensaciją. Yra sutarta su Valstybine mokesčių inspekcija, kad nuo šios sumos nebūtų atskaitomi jokie mokesčiai. Toks neįgaliųjų atliekamas pagal galimybes darbas yra labai reikalingas visuomenei, be to, pats neįgalusis jaučiasi reikalingas, orus, nes turi veiklą, prilyginamą darbui. Dar viena nauda – visuomenė nustoja neįgaliųjų bijoti.

Visuomenės baimės

Socialinį darbą dirbančios moterys diskutavo, kiek mūsų rajono visuomenė tolerantiška psichikos ar proto negalią turintiems asmenims. Pasak daugelio, tokių žmonių čia sutinkama nemažai, jų yra kiekvienoje gyvenvietėje, bendruomenėje. Nenoras suteikti jiems darbo gali būti susijęs su tuo, kad, norint išmokinti elementarių dalykų, tenka skirti daugiau dėmesio ir todėl paprasčiau darbo funkciją atlikti patiems. Siūlyta, kad gelbėti, įgalinant neįgaliuosius, galėtų savanoriai. G. Baltrūnas pastebėjo, kad nenoras įgalinti neįgaliuosius susijęs su baime, tuo, kad patys darbuotojai nėra įsigalinę, jaučiasi nesaugiai šioje situacijoje.

Apsaugotas būstas

Ketvirtoji progresą į neįgaliųjų bendruomenę galinti įnešti paslauga – apsaugotas būstas. Neįgalieji gyvena bendruomenei išnuomotose būstuose. Ten yra atvejo vadybininkai, turintys socialinio darbuotojo išsilavinimą, gali būti ir socialinio darbuotojo padėjėjai, bet tik kaip papildantys kurį nors darbuotoją. G. Baltrūnas šį darbą įvertino kaip itin sudėtingą, nes reikia atstovėti ribas, nepuolant dirbti neįgaliajam įveikiamų darbų – išplauti tualetą, nueiti į įstaigą ir pan. Atvejo vadybininkas turėtų padėti neįgaliajam nepapulti į sukčių pinkles, kurie gali pasinaudoti jo nesupratimu, neišmanymu, naivumu. G. Baltrūnas nepatarė į apsaugotą būstą priimti asmenų su priklausomybėmis, grįžusių iš įkalinimo įstaigų. Rokiškio rajone pastaruoju metu nebuvo nė vienos apsaugoto būsto paslaugos.

Pirmenybė miestui

Pasak G. Baltrūno, neįgalieji turėtų gyventi ten, kur gerai išvystyta infrastruktūra, yra susisiekimo galimybės. Gyvenant atokiose vietovėse, neįgaliesiems pablogėja gyvenimo kokybė, mažiau galimybių. Jeigu stipresnis žmogus bus paliktas kaime, dėl negalėjimo susisiekti, jis negalės tobulėti, peršokti ant didesnio savarankiškumo laiptelio. Palankesnė psichikos negalią turinčio žmogaus tobulėjimui aplinka būtų mieste.

Dėmesys ligoninėms

Paminėtas ir ligoninių vaidmuo neįgaliųjų globos sistemoje. Siūlyta, kad Rokiškio rajono ligoninė įsigytų licenciją dėl trumpalaikės socialinės globos paslaugos asmenims, kuriems reikalinga medicininė bei socialinė pagalba. Kartais gydomas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje žmogus po jam skirtų 4 mėnesių dar negali keliauti namo. Šiuo metu yra išaugęs poreikis ilgalaikei socialinei globai, o globos institucijose vietų nėra. Kita išeitis – teikti paliatyviąją slaugą ir padidinti vietų tokiems ligoniams skaičių. G. Baltrūnas paminėjo, kad Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje klausimai turėtų būti sprendžiami ateityje, kadangi vykdoma ilgalaikės priežiūros reforma, kurioje turi susitarti Sveikatos apsaugos ministerija bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Reformos priežastis – senstanti visuomenė.

Laisva diskusija

Diskusijai persiritus į pabaigą, pokalbi vyko laisviau. Paminėta Rokiškio rajono specifika – čia yra Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Rokiškio psichiatrijos ligoninė, iš kurios po ilgalaikio gydymo kartas nuo karto išeina sergantieji psichikos ligomis ir neturi, kur gyventi, lieka vieniši. Egzistuoja problema, kad žmonės dažniausiai kaimynų su tokia negalia nenori, nes yra nusistatę nepalankiai, vadovaujasi mitais, nesijaučia saugūs. Svarstyta, kur kokius neįgaliuosius globoti – kurie tinka grupinio gyvenimo namuose, kurie – apsaugotame būste, kurie pajėgūs dalyvauti socialinėse dirbtuvėse. Vis tik ekspertas nesiūlo vienoje vietoje apgyvendinti daugiau neįgaliųjų. Rekomenduota, kad butu dalintųsi du žmonės, bet gyventų atskiruose kambariuose. Neįgaliajam „butoką“ turėti naudinga, nes jis gali stebėti jo elgesį, patarti, priminti vartoti vaistus ar pan., bet gyvendami viename kambaryje, jie gali imti konfliktuoti dėl skirtingų poreikių.

Numatomos naujovės

Kol kas nepateiktas konkretus sėkmingos neįgaliųjų integracijos į visuomenę receptas, pateiktos tik rekomendacijos. Rokiškio rajono savivaldybė vadovausis savo socialinių žemėlapiu, kuriame jau atsirado vietos naujovėms – grupinio gyvenimo namams, socialinėms dirbtuvėms bei apsaugotiems būstams.