Pradėta likusio kelio Vilnius–Utena ruožo rekonstrukcija (0)

Valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ pradėjo paskutinio kelio Vilnius–Utena ruožo rekonstrukcijos darbus. Likusius beveik 43 kilometrus kelio planuojama baigti tvarkyti 2026 metais.

Pasak bendrovės, iš viso rekonstruojamame 42,8 km ruože rangovai iš pradžių atnaujins kelio dangą, sustiprins konstrukciją ir sankasą, taip pat įrengs vandens pralaidas bei nuovažas. Vėliau visame kelyje bus įrengtos ir trys eismo juostos. Pagal projektą eismo juostos keisis maždaug kas 1,5–2,5 kilometro.

Pasak susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, darbai šio kelio ruožo tvarkymo darbai turėtų būti užbaigti kitų metų balandžio mėnesį.

„Taip tikimės, tačiau manau, kad pagrindinis klausimas ir užduotis yra koncentruotis į kokybę. Darbų kokybė šiame ruože, kaip ir ankstesniuose, yra užtikrinama vienodai, (…) tam skirti atitinkami asmenys“, – žurnalistams antradienį teigė ministras.

Ministerijos vadovo teigimu, paskutinį sutvarkytą Vilnius–Utena kelio ruožą po remonto teko tvarkyti dėl objektyvių tuo metu susiklosčiusių aplinkybių.

„Su ankstesne atkarpa esmė yra tokia, kad, jei yra randama defektų, jie turi būti šalinami rangovo sąskaita. Praėjusiu atveju defektai buvo gana objektyvūs. Darbai buvo atliekami tokiu metų laiku, kai tik vėliau paaiškėjo, kad viskas buvo atlikta ne taip kokybiškai, kaip mes norėtume ir rangovui teko defektus šalinti“, – dėstė E. Sabutis.

Pagrindinių (dvejų) eismo juostų plotis bus 3,5 metro, o papildomos – 3,25 metro. Siekiant užtikrinti maksimalų saugumą, priešpriešines juostas skirs metaliniai atitvarai.

Įgyvendinant šį projektą, taip pat bus pastatytos penkios požeminės perėjos laukiniams gyvūnams, įrengta 90 kilometrų apsauginės tinklo tvoros. Nuo susidūrimo eismo dalyvius saugos 95,91 kilometro metalinių atitvarų, o nuo automobilių keliamų garsų – 1,6 kilometro triukšmo užtvarų. 

Darbų metu sankirtoje su keliu Nemenčinė–Eitminiškės–Paberžė taip pat ketinama įrengti žiedinę sankryžą bei suremontuoti per magistralę einančio kelio Giedraičiai–Miežioniai–Dubingiai viaduką.

Darbus penkiose atkarpose vykdys bendrovės „HISK“ ir „Fegda“. Bendra darbų kaina siekia beveik 98,8 mln. eurų (be PVM).

„Girdime užsakovo norus, kad kelias kaip įmanoma greičiau būtų atiduotas visuomenei naudoti. Laukia intensyvūs metai, eismas vasarą bus nemažas, tačiau bandysime visus sunkumus ir klausimus spręsti maksimaliu greičiu“, – teigė „Fegda“ vadovas Jonas Jablonskis.

Ministras: lėšų poreikis keliams sutvarkyti yra didelis

2024 m. duomenimis, normų neatitinkančios kelio dangos dalis Lietuvoje siekė 38,3 proc., tad, E. Sabučio teigimu, visiems keliams sutvarkyti reikės didelių lėšų.

„Pinigų reikia daug. Ankstesnės Vyriausybės vertinimu, suma visiems keliams sutvarkyti galėjo siekti apie 16 ar 20 mlrd. eurų – didžiulės sumos. Tiesa, dabar kalbant paprastai, jei kiekvienais metais užsitikrintume bent po milijardą eurų keliams, mes galėtume pristabdyti jų blogėjimą ir pradėti judėti link jų gerinimo. Kol to nebus, keliai liks tokie pat kaip šiandien“, – kalbėjo ministras.

E. Sabučio teigimu, sudėjus lėšas iš valstybės, savivaldybių ir išorinį finansavimą turinčių projektų, keliams tvarkyti šiais metais Lietuva turi apie 800 mln. eurų.

Kelias Vilnius–Utena pastatytas 1979-1985 metais bei yra vienintelis iš betono plokščių sudarytas kelias Lietuvoje. Šis magistralinis kelias yra viena pagrindinių Lietuvos transporto arterijų, vedančių iš šalies sostinės į aplinkines savivaldybes.

Praėjusių metų gruodį Seimo priimtame 2025-ųjų valstybės biudžete Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) skiriama 583,2 mln. eurų, planuojama, kad 2026 ir 2027 m. šios sumos sieks po 493,4 mln. eurų.