Prašymas susimokėti sukėlė aistras dėl traukinio maršruto „Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai“ (0)

Praėjusią savaitę Rokiškio rajono savivaldybė gavo „Lietuvos geležinkelių“ raštą, kad kelioms savivaldybėms, tarp jų – ir mūsų, per kurias eina traukinio maršrutas „Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai“ kasmet reikės „susimesti“ po apvalią sumą, kad šis reisas būtų išlaikytas. Rokiškio savivaldybė ketina dengti prašomas išlaidas, kitos – atsisako tai daryti, o „Lietuvos geležinkeliai“ dar tikisi susitarti gražiuoju su šių savivaldybių vadovais.

Nusprendė sutikti

Anos savaitės pradžioje apie tokio dokumento gavimą savo Facebook paskyroje iškart paskelbė Rokiškio rajono meras Ramūnas Godeliauskas: „Regionų politika keičia kursą 180 laipsnių?... Trumpai apie mums aktualų geležinkelio maršrutą „Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai“. Rokiškio, kaip ir Kupiškio, Panevėžio rajono, Šiaulių rajono bei Radviliškio rajono savivaldybės gavo UAB „LTG LINK“, kuri yra Valstybės valdomos AB „Lietuvos geležinkeliai“ grupės dalis siūlymą „susimesti“, kad maršrutas liktų... LR Vyriausybė yra patvirtinusi kriterijus, pagal kuriuos dalis maršrutų bus kompensuojami iš Valstybės biudžeto. Tačiau Šiaurės-Rytų Lietuvos regionai vėl palikti kapstytis patys. Rokiškio rajono savivaldybei tai kainuotų 8 000 eurų per metus. Šį rytą (rugpjūčio 23 d. – red. pastaba) aptarę situaciją su vadovais nusprendėme, kad neturime kito kelio, kaip sutikti. Nes mums ne tas pats, bus šis maršrutas ar ne. Jei keletą pastarųjų metų bent jau buvo bandoma kurti Regionų gaivinimo strategijas, „Baltąją knygą“, kuri taip ir nugulė kažkur stalčiuose, tai dabar regionų politika, mano nuomone, suka 180 laipsnių atgal. Ir tai būtų kalba ne tik apie geležinkelį, bet ir apie kelių būklę, kuri atrodo ypatingai skurdžiai lyginant su vidurio Lietuva. Lieka retorinis klausimas LR Susisiekimo ministerijai – jei savivaldybė mokės iš savivaldybės biudžeto, kurio pinigai yra viso rajono žmonių, tai gal Lietuvos geležinkeliai mūsų rajono žmones veš nemokamai?...“

Peraugo į reikalavimą

Kaip „Rokiškio Sirenai“ sakė meras R. Godeliauskas, jau eilę metų savivaldybė turi kovoti dėl šio maršruto išsaugojimo, nes kiekvienais metais reikia įrodinėti, kad jis rokiškėnams reikalingas ir prašyti jį palikti, tačiau šiemet tai peraugo į pinigų reikalavimą.

„Sutikite, keistas Valstybės įstaigos požiūris į regiono žmones. Savivaldybė pagal išgales dotuoja Rokiškio autobuso parko maršrutus, netgi darome nemokamus, nes negalime žmonių palikti be viešojo susisiekimo. Tačiau siūlymas rajono biudžeto lėšomis spręsti Valstybės įstaigos rentabilumo problemas, švelniai tariant, šokiravo. Negana to, savivaldybėms pasiūlyta spręsti ir marketingo problemas... Mums nepaliekamas kitas kelias, kaip sutikti, tačiau neramina tai, ar sutiks ir kitos savivaldybės. Šis klausimas dar kol kas atviras ir laukia rimtos diskusijos su „Lietuvos geležinkeliais“, – piktinosi Rokiškio meras.

Ką darys kitos?

„Rokiškio Sirena“ pasiteiravo kitų savivaldybių: Kupiškio, Panevėžio, Radviliškio ir Šiaulių rajonų, gavusių tokius pat raštus kaip Rokiškio, per kurias eina maršrutas „Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai“, vadovų, ką jie ketina daryti šiuo klausimu.

Šiaulių rajono savivaldybės mero Antano Bezaro atsiųstame atsakyme, rašoma: „Informuojame, kad Šiaulių rajono savivaldybė neketina kompensuoti „Lietuvos geležinkelių“, AB patiriamų nuostolių, susidarančių vežant keleivius per savivaldybės teritoriją traukinių maršrutu „Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai“. Savivaldybės administracija neturi duomenų apie maršruto nuostolingumą ir keleivių, važiuojančių maršrutu per savivaldybės teritoriją, srautus“.

Panevėžio rajono savivaldybės administracijos „Rokiškio Sirenai“ atsiųstame laiške rašoma, jog „Nuostolių dengti neplanuojame. Neturime duomenų kiek žmonių naudojasi.“ Turima galvoje, kiek keleivių naudojasi maršrutu „Šiauliai–Rokiškis–Šiauliai“.

Ką planuoja daryti Kupiškio ir Radviliškio savivaldybių merai, taip ir nesužinojome, nes atsakymų nesulaukėme.

Nuostolinga veikla

Susidariusią situaciją „Rokiškio Sirenai“ atsiųstame laiške pakomentavo ir Kotryna Dzikaraitė, AB „Lietuvos geležinkeliai“, komunikacijos partnerė.

„Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kreipėsi į Rokiškio, Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos ir Šilutės savivaldybes siekdama jose inicijuoti aptarimą dėl bendrovės teikiamos viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugos, t. y. keleivių vežimo traukiniais, subsidijavimo kriterijų, esamų keleivių vežimo rezultatų bei galimų sprendimų užtikrinant viešąjį susisiekimą traukiniais šių savivaldybių regionuose. Keleivių vežimo traukiniais subsidijavimas yra įprasta praktika visoje Europoje, kadangi įprastai tokia veikla, teikiama komerciniais pagrindais, yra nuostolinga. Viešųjų paslaugų subsidijavimas leidžia tenkinti visuomenės poreikius – vykdyti tuos maršrutus, kurie nėra komerciškai pelningi, bet užtikrina būtinąjį susisiekimą visiems žmonėms, įskaitant ir turintiems individualius poreikius. Be to, subsidijavimu siekiama žmonės skatinti dažniau naudotis viešuoju transportu ir taip prisidėti prie Europos Sąjungos žaliojo susitarimo tikslų bei aplinkos taršos mažinimo, o Lietuvoje iki 2030 m. traukiniais per metus siekiama pervežti 10,7 mln. keleivių.“ 

Galėtų prisidėti?

K. Dzikaraitės teigimu, nors keleivių srautai nuosekliai auga, o keleivių skaičius grįžo į priešpandeminį laikotarpį, dalyje maršrutų keleivių srautai neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės (LRV) nustatytų minimalių kriterijų finansuojant subsidijos pagrindu bendrovės patirtus nuostolius.

„2021-ųjų pabaigoje įsigaliojo LRV patvirtintas aprašas, kuriuo nustatomas viešosios keleivių vežimo geležinkelių transportu paslaugas ir (ar) viešąsias kombinuotojo keleivių vežimo vietiniais maršrutais paslaugos poreikis, t. y. jei maršruto koeficientų balų suma yra mažesnė nei nustatyta ribinė norma, laikoma, kad maršrute nėra poreikio teikti viešąsias paslaugas ir valstybės lėšomis skiriama subsidija bendrovei neturėtų būti skiriama. Šis koeficientas skaičiuojamas atsižvelgiant į LRV nutarime aprašomus maršruto praeinamumo kriterijus, t. y. socialinio, aplinkosauginio, traukinių užimtumo ir geležinkelio įmonių (vežėjų) sąnaudų ir pajamų koeficientų balų suma turi būti lygi arba didesnė nei 40 proc. Tam, kad aptariamas maršrutas pasiektų ribinę normą, preliminariu vertinimu lėšų suma, kuri reikalinga kaip savivaldybių indėlis, siekia apie 110 tūkst. Eur. Vykdydama keleivių pervežimo veiklą, bendrovė nuolat bendradarbiauja su interesuotomis šalimis siekiant suteikti kokybišką aptarnavimą, todėl savivaldybių atstovus pakvietė apsvarstyti galimus sprendimus, kaip viešoji susisiekimo geležinkelių transportu paslauga galėtų būti vykdoma, kokia būtų optimali jos apimtis įvertinus konkrečių regionų poreikius, taip pat kaip savivaldybės galėtų prisidėti prie šių maršrutų tęstinumo“, – rašoma atsakyme.

Tarsis su savivalda

Pasak „Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos partnerės, minimu maršrutu reisus vykdžius kasdien, 2021 metais pervežta beveik 3,5 tūkst. žmonių – arba apie 10 keleivių per dieną, 2022-ųjų pirmą pusmetį, kai penktadieniais–sekmadieniais buvo vykdyti šeši reisai per savaitę, – apie  1,5 tūkst. žmonių – arba apie 8 per dieną. Preliminariu vertinimu, šiuo maršrutu traukinių reisai galėtų būti vykdomi 6 kartus per savaitę penktadieniais–sekmadieniais.

Į klausimą kas bus, jeigu savivaldybės nesutiks mokėti nurodytų mokesčių, įmonės atstovė atsakė: „Šiuo metu visi vykdomi maršrutai yra tęsiami, kitų metų metinis tvarkaraštis – dar tik planuojamas. Sprendimai dėl LRV nustatytos ribinės normos nesiekiančių maršrutų tęstinumo bus priimti po vertinimų ir aptarimų su savivaldybėmis, taip pat kitomis suinteresuotomis šalimis.“