Pratybų metu kariai jautė didžiulę visuomenės paramą (9)

Publikuota: 2017-10-05 Kategorija: Aktualijos
Pratybų metu kariai jautė didžiulę visuomenės paramą
Ema Valentaitė / Viena iš pratybų užduočių, kurios teko Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos vadui kapitonui Sergejui Afanasjevui – improvizuotoje spaudos konferencijoje atsakinėti į „aštrius“ klausimus.

Keturių dienų pratybos „Stiprus aukštaitis 2017“ išjudino Rokiškį ir rajoną. Mūsų krašto žmonės jau seniai nematė tiek veiksmo: sraigtasparniai – virš galvų, prie rajono savivaldybės padėtas krepšys su sprogmenų imitacijomis, miškuose aidėjo šūviai, važinėjo karinė technika. Kariai džiaugiasi sėkmingu bendradarbiavimu su rajono visuomene: gyventojai teikė vertingą informaciją, įmonės ir įstaigos ne tik išleido savo darbuotojus karius savanorius į pratybas, bet ir pačios talkino kariams. Apibendrinti vertinamųjų pratybų „Stiprus aukštaitis 2017“ rezultatus „Rokiškio Sirena“ pakvietė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios lengvosios pėstininkų kuopos vadą kapitoną Sergejų Afanasjevą.

– Kaip vertinate 506-osios kuopos veiksmus pratybų metu?
– Kuopa pasirodė labai gerai. Visas užduotis, kurioms kruopščiai rengėmės, įgyvendinome sėkmingai. Rimtų pastabų nesulaukėme ir iš pratybas stebėjusių vertintojų. Kiekvienos pratybos – ir  įprastinės, ir vertinamosios – kariams suteikia svarbių įgūdžių. Pratybos ir kariams, ir jų talkininkams buvo įdomios, intensyvios, Šių pratybų metu kariai telkėsi rajono šiaurinėje pusėje: didžioji dalis pasalų priešo pajėgas imituojantiems kariams ir kitų kovinių veiksmų buvo rengiama Pandėlio, Juodupės bei Rokiškio kaimiškojoje seniūnijose. Kasmet plečiame savo veiksmų geografiją: tai natūralu – kariai savanoriai turi gerai išmanyti savo rajoną, kad priprastų prie vietovės ypatumų, pažintų kelius, miškus, pelkes. O ir rajono gyventojai turi pažinti savuosius karius. Mes turime būti matomi, tik taip mezgame ryšius su gyventojais, vystomas kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimas. Svarbus gyventojų indėlis, pagalba ir savųjų karių palaikymas. Juk mes esame tie, kurie pirmieji eis ginti savo rajono ir jo žmonių.

– Pratybų metu sulaukėte nemažai pagalbos iš visuomenės. Gal galėtumėte atskleisti, kaip ji talkino 506-osios kuopos kariams savanoriams?
– Pagalbą ir paramą jautėme visų pratybų metu. Kaip ne kartą minėta, gyventojai yra karių akys ir ausys. Pratybų metu sulaukėme gausybės vertingos informacijos apie priešo pajėgas imitavusius karius.
Žmonės skambino bendruoju pagalbos telefonu, man asmeniškai, rašė žinutes rinktinės facebook paskyroje. Aktyviai talkino Pandėlio, Suvainiškio, Juodupės, Žiobiškio, Rokiškio miesto ir kitų vietovių gyventojai. Galiu atskleisti, kad kai kuri gauta informacija buvo tokia savalaikė ir vertinga, kad ją patikrinus, turėjo didelės įtakos pratybų metu vykusiems kovos veiksmams.

– Ar gyventojai skyrė savus karius nuo svetimų?
– Nors prieš pratybas neatskleidėme, kaip bus pažymėti priešo pajėgas imitavę kariai ir technika, rajono žmonės greitai susigaudė situacijoje. Mums informacija plaukė tik apie raudonais ženklais pažymėtus žmones ir techniką. O jei priešo pajėgas imitavę kariai imdavo klausinėti gyventojų apie mūsiškius, šie tiesiog neteikdavo informacijos priešui. Kitaip sakant, rokiškėnai savų neišduoda.

– Prieš pratybas gyventojai buvo kviečiami talkinti kariams. Ar daug pagalbos pasiūlymų sulaukėte?
– Pratybų metu mes kitokios pagalbos, nei informacija, gyventojų neprašėme: tiesiog nebuvo poreikio.Tačiau nė neabejoju, kad prireikus būtume gavę reikalingą techniką, prieglobstį, maisto ar kitą pagalbą. Pratybų metu jutome didžiulį rajono žmonių palaikymą.

– Kas lėmė tokią gyventojų paramą ir bendrystę?
– Manyčiau, mūsų aktyvus bendravimas su rajono kaimų ir miestelių bendruomenėmis. Kariai yra matomi ir pažįstami.

– Interneto komentaruose, žinoma, neišvengta ir priekaištų kariuomenei apskritai, pratyboms? Ką apie tai manote?
– Visada atsiras vadinamųjų „sofos ekspertų“. Realių nusiskundimų iš gyventojų ar įstaigų, įmonių pusės nebuvo.

– Kaip sekėsi bendradarbiauti su rajono įstaigomis, įmonėmis? Ar sulaukėte jų paramos?
– Žinoma, taip. Šių pratybų metu ir buvo derinami bendri karių bei savivaldybės, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos bei kitų institucijų veiksmai. Tai pirmosios tokio pobūdžio pratybos mūsų rajone. Puikų įspūdį paliko rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos, kuriai vadovauja administracijos direktorius Valerijus Rancevas, veikla, daug talkino Rokiškio bei Juodupės seniūnijų vadovai, Žiobiškio, Juodupės, Pandėlio kultūros centrų darbuotojai. Mums vertingą pagalbą siūlė ir verslo įmonės.

– Ko pratybose išmoko civilinių institucijų specialistai?
– Pavyzdžiui, detaliai susipažinome su plano „Skydas“ įgyvendinimu. Tokie mokymai duoda daug naudos ne tik kariams, bet ir civiliams: žmonės mokosi greitai reaguoti ir evakuotis iš pastato. Taigi, ištikus nelaimei, žmonių reakcijos laikas bus trumpesnis, bus sumažinta neigiamų pasekmių tikimybė.

– Kokių dar gražių visuomenės ir kariuomenės bendravimo pavyzdžių buvo šiose pratybose?
– Esame dėkingi rajono darbdaviams, suteikusiems jų įmonėse dirbantiems kariams savanoriams galimybę dalyvauti pratybose. Karių savanorių rengimas – valstybinės reikšmės reikalas. Labai džiugu, kad vis daugiau rajono įmonių, įstaigų, ūkininkų tai supranta. Esame dėkingi toms įmonėms, kurios leido kariams išvykti į pratybas, suteikė laisvadienius ar leido pasikeisti pamainomis, budėjimais su kitais darbuotojais. Tarp šių įmonių – didžiausias Rokiškio rajono darbdavys AB „Rokiškio sūris“. Į pratybas atvyko ne tik šios įmonės Rokiškio, bet ir Utenos gamykloje dirbantys kariai. Esame dėkingi už tai ir Rokiškio verslo klubo vadovui Daliui Trumpai, įmonės cechų vadovams, pamainų meistrams. Gražų pilietiškumo pavyzdį parodė UAB „Lašų duona“, vadovaujama Ivetos Aukštuolienės. Ši įmonė ne tik išleido mūsų karį į pratybas, bet ir suteikė jam laisvaidienių po pratybų. Taip pat gražus bendradabiavimas klostosi su „Panevėžio kelių“ įmone. Žinoma, didžiosioms rajono ir šalies įmonėms lengviau rasti pamainą išvykusiems pratybų darbuotojams. Tačiau ir nedidelės įmonės rodo puikius pilietiškumo pavyzdžius: antai Egidijaus Milaknio individuali įmonė, kurioje dirba tik jos šeimininkas ir mūsų kuopoje tarnaujantis karys, pratybų metu neteko pusės savo darbo jėgos, bet vis tiek leido kariui tobulinti savo įgūdžius.

– Kodėl rajono įmonėms, įstaigoms naudinga, kad kariai savanoriai eitų į pratybas?
– Nes jose praleistas laikas yra prasmingas. Ne prie televizoriaus, ne prie kompiuterio, ne tiesiog draugų kompanijoje. Jis svarbus, nes ugdo žmogų, jo pilietiškumą, formuoja vertybes, stiprina darbo komandoje įgūdžius. Šis laikas praleidžiamas visapusiškai tobulėjant. Ir tai kelia darbuotojo motyvaciją, ugdo jo asmenines savybes – pareigingumą, atsakomybę, greitą reakciją ir kitus gebėjimus.

– Pratybų metu bendradarbiavote ir su užsienio šalių kariais. Didžiausios paramos sulaukėte iš Latvijos karių. Kaip vertinante bendrus veiksmus su jais?
– Bendravimas su užsienio šalių kariais leidžia mums tobulėti, įveikti kalbos, mąstymo barjerus. Žinoma, visų NATO partnerių kovinis rengimas yra vykdomas pagal bendrus standartus, tačiau kiekvienoje šalyje pasitaiko savų niuansų. Su latvių kariais mokomės veikti kartu, derinti veiksmus suformuotuose bendruose skyriuose. Šią patirtį bus galima sėkmingai panaudoti ir pratybose su kitų NATO šalių kariais.

– Jums pratybų metu teko užduotis improvizuotoje spaudos konferencijoje atsakinėti į aštrius klausimus. Kas kariui sudėtingiau: stovėti prieš priešo ginklus, ar prieš žiniasklaidos kameras?
– Kariui paprasčiau dalyvauti koviniuose veiksmuose. Tačiau sunkiausia būtų kovoti tuomet, jei nejaustume palaikymo iš tų, kuriuos giname. Jausti visuomenės paramą kariui yra labai svarbu. Esame dėkingi rajono žmonėms už palaikymą ir paramą.
– Ačiū Jums už pokalbį.

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video