„Regitra“ atsiveria: suorganizavo forumą, kuriame klausimų kėlė ir Rokiškio instruktoriai (0)

Buvusi valstybinė įmonė „Regitra“ (dabar – akcinė bendrovė AB) siekia tapti atviresne visuomenei: pirmą kartą surengė forumą-konferenciją „Saugus startas“, kur sukvietė šalies vairavimo mokyklų atstovus, pasisakyti ir pasidalinti įžvalgomis paprašė policijos pareigūnų bendruomenės bei pati pristatė bendrovės aktualijas. Pasmalsauti į „Litexpo“ rūmuose balandžio pradžioje rengtą konferenciją nuvyko ir trijų Rokiškio vairavimo mokyklų atstovai, kurie pasidžiaugė, kad „didelė ir svarbi“ institucija pagaliau parodė norą kalbėtis, diskutuoti ir kartu gvildenti kylančias problemas ar klausimus.

Bendras susitikimas

Pasakodamas apie susitikimą „Jonroka“ vairavimo mokyklos instruktorius Vytautas Šilinas prisiminė, kad buvęs Panevėžio regiono „Regitra“ vadovas Tautvydas Paliulis buvo idėjos pradininkas, dar prieš COVID-19 pandemiją surengęs padalinio lygio susitikimą. Dabar, jam tapus bendrovės Paslaugų valdymo ir vystymo departamento direktoriumi, gerąja patirtimi dalintasi visos šalies mastu.

„Sostinėje susitiko apie 300 konferencijos dalyvių. Buvo pakviestos visos susijusios institucijos: vairavimo mokyklos, policijos pareigūnai ir bendrovės atstovai, tačiau kaip ir viską pasaulyje, pandemija šį norą nutraukė. Mano nuomone, „Regitra“ žengia į atvirumą ir džiugu, kad siekiama dialogo: sukvietė visus, ką galėjo ir sako – kalbėkime! Taip visos grupės gavo galimybę išsakyti, pasidalinti savo vizijomis, nuomone, o klausytojai išgirdome tikrai labai įvairių ir įdomių pasisakymų, pamąstymų, net – konkrečios statistikos“, – proveržiu džiaugėsi V. Šilinas.

Jo teigimu susitikimo esmė – būsimo vairuotojo paruošimas ir koks yra jo veidas. Vairavimo mokyklos atstovas kalbėjo apie asmenybių tipus, su kuo dirba instruktoriai, „Regitra“ atstovai – ką jie „gauna“ iš vairavimo mokyklų.

Turi pažinti individualiai

V. Šilinas pirmiausia prisiminė pasisakiusio vairavimo mokyklos vadovo Artūro Pakėno pranešimą, kuriame buvo kalbama apie vairuotojų kartas: X, Y, Z ir apie niuansus, kuriais pasižymi kiekviena iš jų. Pranešėjas akcentavo, kad instruktorius turi stengtis pažinti kiekvieną individą ir ieškotų „priėjimų“ prie tos kartos žmonių.

„Visi kalbėjo iš savo profesinės perspektyvos. Konferencijoje pasisakė Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys. Ir taip šmaikščiai nuskambėjo jo pasisveikinimas, kai prieš tai kalbėjęs instruktorius pasakojo, kaip „mes jaučiamės, kai mokome“, „Regitra“ bendruomenė – „kaip jaučiamės, kai egzaminuojame“, na, o policijos viršininkas šyptelėjo: „Mes nesakysime, kaip jaučiamės, kai jus pamatom...“, tačiau daug kalbėjo apie visų bendradarbiavimą, nes juk visų šių institucijų bendras siekis – kad keliuose būtų saugiau. V. Grašys pristatė memorandumą „Vizija 0“, kuris, pasirodo, pasirašytas jau prieš kurį laiką, tačiau informacijos niekur daug nėra. Tai – įvairių ministerijų siekis, tikslas, iki 2050 metų neturėti žuvusių keliuose“, – konferencijoje išgirsta informacija dalinosi rokiškėnas.

Ne tik klevo lapai...

Anot instruktoriaus jam, kaip ruošiančiam būsimus eismo dalyvius, itin įdomi buvo pareigūno pateikta statistika: „Jis kalbėjo apie įskaitinius eismo įvykius (kai automobilių susidūrimo metu yra sužeistų ar žuvusių žmonių) ir kalčiausi, jei reitinguojant pagal metus, yra 19-23 metų amžiaus, toliau rikiuojasi 25-26 metų ir trečioje vietoje 35-45 metų amžiaus vairuotojai. Jei pirmajai grupei galima priskirti tuos tik pradėjusius, tai sakykite man kas nutiko trečiosios grupės atstovams, kurie vairavo-vairavo, neturėjo įvykių ir – atsipalaidavo? Vertinant pagal vairavimo stažą, pirmoje vietoje eismo įvykių – apskritai, bet kokių, daugiausiai patiria vienerių metų stažą turintys vairuotojai. Toliau, ką pastebėjo pareigūnas ir apie ką reikėtų rimtai pagalvoti, yra 20-21 metų stažą turintys vairuotojai. Trečia vieta – 2-3 m., ketvirta vieta – 7-8 metai“.

Pagarsinęs, kad antroje vietoje – du dešimtmečius vairuojantys asmenys, policijos atstovas anot V. Šilino, savo mintį nutylėjo, bet davė užuominą, kad gal ne veltui kalbam apie poreikį kas tam tikrą laiką vairuotojams atnaujinti turimus įgūdžius.  

Būsimus vairuotojus ruošiantis vyras šyptelėjo, kad „žali lapai“ pagal statistiką pirmauja: pirmoje vietoje – važinėja be civilinio draudimo, antroje vietoje – kiti pažeidimai, kai neturi privalomų vaistinėlės, gesintuvo ir t.t. – nesukomplektuota transporto priemonė, trečioje – neregistruota transporto priemonė. Ketvirtoje vietoje – 2024-aisiais fiksuotas 731 pažeidimas šalyje – greičio viršijimas 20-30 km/val. ir tik 10-oje vietoje – kalbėjimas telefonu.

Pasidžiaugė augimu

Konferencijoje dalyvavusiems vairavimo instruktoriams įdomiausia, be abejo, buvo „Regitros“ atstovų pasisakymai, pasvarstymai ir įžvalgos. T. Paliulis pranešime labiausiai džiaugėsi bendrovės pokyčiais: pradėta nuo to, kad 2003 m. pradėjus veiklą, „Regitra“ egzaminatoriais dirbo vos 37 asmenys. Skaičiuojant 22-us veiklos metus, visoje Lietuvoje dirba jau 130 egzaminuotojų.

Džiaugtasi nuolat atnaujinama teik technine, tiek automobilių bazėmis, tačiau didžiausi pokyčiai įvyko vairavimo egzamino eigoje: nebeliko aikštelių dalies, bet viskas persikėlė į realų eismą, buvo įtrauktas navigacijos naudojimas, įdiegtas ekologiško vairavimo principas.

Vis tik, pati mokymo sistema jau kelia abejonių ir įvairių svarstymų patiems egzaminuotojams. V. Šilino teigimu, diskutuojama apie galimybę sugražinti privalomą teorijos mokymąsi klasėse: „Dabar yra dvi galimybės: kursai tiek teorijos, tiek praktinio vairavimo, arba teorija – eksternu. Tačiau vis garsiau kalbama vėl apie tai, kad būsimas vairuotojas turėtų išlaikyti vairavimo mokyklos egzaminą ir tik tada eitų į „Regitrą“. Nes pats mokymas kelia klausimų instruktoriams: kur yra teorijos ribos? Ateini laikyti teorijos egzamino ir sulauki klausimo apie variklio veikimo principą. Vadovėlio neturim, tai kokiose ribose turim išmokyti? Anksčiau kelių eismo taisyklėse buvo ribos ir pagal tai mokydavome. Dabar visi vis plečia ir prideda. Anglijoje 30-40 metų ta pati medžiaga... tad šis klausimas buvo iškeltas: kokiose ribose mokome? Apie kelių eismo ženklus kažkas nebežino, o apie variklius ir dirželius turi žinoti“, – vieną iš keltų problemų įvardijo instruktorius.

Daug bėdų garsiai

Buvo kalbėta ir kita, vairavimo mokykloms aktualia mokymo aikštelių tema: mokyklas prižiūrinti transporto inspekcija kėlė reikalavimą, kad kiekviena mokykla privalo turėti savo aikštelę. Tačiau imta abejoti šiuo reikalavimu, nes didžiųjų miestų mokyklos susiduria su problema: nėra laisvų sklypų joms įsirengti arba jie kainuoja milžiniškus pinigus.

Patys „Regitros“ atstovai, pasak V. Šilino, kėlė aktualius klausimus: „Užsiminė apie mokomuosius automobilius. Visi jie turi papildomus pedalus šalia sėdinčiam instruktoriui. Kilo diskusijos: ar jų reikia? Juk tie, kurie išlaiko teorijos egzaminą, įgauna teisę mokytis važiuoti su šeimos nariais jų automobiliu. O ar šie turi papildomus pedalus..? Ir jie kažkaip važiuoja, tad ar to tikrai reikia? Jei atvirai, aš be papildomų pedalų nevažiuočiau (juokiasi – aut. past.) ir nemokyčiau...“.

Instruktorius pasidžiaugė dalyvavęs konferencijoje ir dėl to, kad jos dalyviai vieni pirmųjų susipažino su „Regitra“ naujovėmis: keičiasi vairavimo egzaminų vertinimo kriterijai, iš numatytų užduočių pašalinamas vienas, ilgą laiką buvęs pratimas – apsisukimas ribotame plote.

Taip pat – keičiami egzaminų automobiliai. Po truputį bendrovės padaliniuose atsiras nauji Škoda „Scala“ ir Volksvagen „Golf“.

Keletas „Regitros“ skaičių

Konferencijoje dalyvavusi „Regitros“ Duomenų teikimo paslaugų skyriaus vadovė Aliona Milentjeva pagarsino, kad teorijos egzaminą B kategorijai praėjusiais metais laikė 136 tūkst. 676 žmonės. Pirmuoju kartu išlaikė 40 proc., o vidutiniškai būsimi vairuotojai egzaminą išlaiko tik 3uoju kartu. Vertinant pagal amžių, efektyviausiai laiko 24-42 metų amžiaus asmenys, o prasčiausiai, vienodam lygy, – 18-20 ir 54-62 metų.

„Gal šie rodikliai irgi yra diskutuotini? Gal mokiniams dar nereikia mokytis..? Tos konferencijos dvasia ir buvo apie tai, kad daugiau kalbėtis, daugiau bendrauti. Anksčiau „Regitra“ buvo užsislėpusi, mokyklos veikė sau, sistemoje gal kažkas kažką paburbuliuodavo ir viskas nutildavo. Dabar pradžia duota nebloga ir jei požiūris nepasikeis, gali vykti tikrai konstruktyvus ir produktyvus institucijų bendradarbiavimas“, – dar kartą pasidžiaugė pašnekovas.  

Foto: Kristina Petrikonytė.