Rokiškėną sudomino, kur nukeliauja atkuriamosios lėšos už nupjautus medžius (0)

Rokiškio mikrorajono gyventojai praėjusią savaitę stebėjo šalia Jaunystės 8-ojo namo virstančius didžiulius medžius. Vertė juos ne vėjas, o darbininkai, kurie nupjovė 8 sveikus aukštaūgius, taip atlaisvindami vietą šalia daugiabučių esančios automobilių aikštelės plėtrai. Darbus inicijavo pati minėto daugiabučio bendrija, gavusi reikiamus leidimus iš Rokiškio rajono savivaldybės.

Vertė – nemenka

Viename iš aplinkinių daugiabučių gyvenantis Vytautas – pilietiškas ir gamtą mylintis žmogus, tad ši situacija – pjaunami medžiai – iš karto tapo diskusijų su pažįstamais objektu. Pirmieji klausimai vyrui kilo po to, kai eidamas į svečius, laiptinėje esančioje skelbimų lentoje pamatė raštą, jog už pašalintus medžius namo bendrija privalėjusi sumokėti beveik 5 tūkstančių eurų (4 tūkst. 856 eurus) atkuriamąją vertę į Rokiškio rajono savivaldybės sąskaitą.

„Nurodyta atkuriamoji vertė tikrai nėra maža, ir tik už šituos nuleistus medžius. Ir man pasidarė įdomu, kaip ir kur tie pinigai išsivaikšto? Ar gyventojams bus čia po langais už tuos pinigus kažkas atsodinta? Nes medžiai mieste – krenta, atstatomąsias vertes savivaldybė renka, bet sodinimo talkų aplink matyti neteko. Paskutinį kartą sodinuką įkišant į žemę mačiau Liongino Šepkos parke, kai buvo minimas Lietuvos Dainų šventės šimtmetis – pasodino ąžuolėlį“, – smalsavo redakcijai paskambinęs vyras.

Pasak pašnekovo, kilo ir papildomų klausimų, pavyzdžiui: ar gyventojams, dabar patiems už savo pinigus kažką pasisodinus, po kelerių metų vėl reikėtų mokėti atstatomąją vertę, jei kažkas pasikeistų ir tektų pačių sodintus medžius pjauti?

Keistos įstatymų raidės

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas paaiškino, kad į savivaldybės sąskaitą surinktos atkuriamosios vertė lėšos yra skirtos aplinkos apsaugos rėmimo specialiajai programai: „Lėšos yra paskirstomos visoms rajono seniūnijoms vykdyti įvairius apželdinimo darbus. Nėra konkretaus nurodymo panaudoti lėšas medžiams atsodinti. Atkuriamoji vertė apskaičiuojama kiekvienam medžiui: atsižvelgiama, kokiai kategorijai jis priklauso ir matuojamas kamieno diametras 1,3 m. aukštyje. Kiek lėšų per metus surenkama dabar sunku pasakyti, nes ta informacija aiškiai matosi metų pabaigoje. Suma tikrai kintanti, nes metai būna įvairūs“.

Į Vytauto užduotą klausimą, ar po kelerių metų norint nupjauti savo pačių sodintą medį ar medžius gyventojams vėl tektų mokėti atkuriamąją vertę, V. Rancevas atsakė teigiamai: jei medis yra saugotinas – sveikas, gyvybingas, šalia jo nėra jokių svarbių komunikacijų, atstatomąją vertę tikrai reikės mokėti.

Atsisako pjauti

„Buvo mano darbo praktikoje atvejų, kai žmonės dalinosi istorijomis, jog tą ar kitą beržą sodino tėvelis, bet dabar jis tiek užaugo, kad jau kelia pavojų – gali griūti, lūžti ir pan., tad nori jį pašalinti. Visgi kai paskaičiuoja, kad atkuriamoji vertė siekia 800 eurų ar dar daugiau, o dar turi sumokėti, kad jį nupjautų, tos minties atsisako. Suprantame žmones, tikrai keistai atrodo šis įstatymas, kad atkuriamoji vertė skaičiuojama net privačiuose sklypuose, kur patys žmonės tuos medžius ir sodino, bet – toks įstatymas ir mes privalome jo laikytis“, – komentavo administracijos direktorius papildydamas, kad jei medkirčių darbą atlieka vėtra, tai jau yra kitas niuansas – reikia nufotografuoti ir galima medį šalinti medį.