Rokiškėnai paaukojo 41 miegmaišį su meilės laiškais ir vilnonėmis kojinėmis (foto) (0)

Savaitgalį, gruodžio 10–11 dienomis Rokiškyje, kaip ir kituose 16-oje šalies miestų, Lietuvos raudonasis kryžius surengė miegmaišių rinkimo akciją. Rokiškėnų indėlis – daugiau kaip keturios dešimtys miegmaišių.

Lietuvos Raudonojo kryžiaus Rokiškio skyriaus vadovė Jurgita Erslovienė sakė, kad prieš pat akciją ji su savanorėmis turėjo abejonių ar rokiškėnai atneš miegmaišių. 

– Ar miegmaišių rinkimo akcija pavyko?

– Taip. Pirmuosius du miegmaišius radau jau penktadienį, dar oficialiai neprasidėjus akcijai. Kilo tokia mintis: „Bent jau du“ (juokiasi). Iš tiesų, auganti miegmaišių krūvelė džiugino, kaip ir kiekvienas miegmaišis. Apskritai, manau, kad yra dėl ko džiaugtis, žmonės dar nepavargo padėti.

–Kokios būklės miegmaišių gavote daugiausiai?

– Kol kas sunku pasakyti, nes gauname tikrai įvairios būklės, tiek dėvėtų, tiek visiškai naujų miegmaišių. Žmonės neša ir po vieną, ir po keletą. Jeigu atneša naują, tai prie jo šalia būna ir padėvėtas. Visi rokiškėnai darė tai labai geranoriškai ir nesitikėjo už tai gauti jokio atpildo. Kartais miegmaišius atnešę žmonės, net atsiprašė už tai, kad nedaug atnešė. Ypač didžiules pastangas dėjo tie, kurie juos pirko. Viena moteris apieškojo „Senukus“, „Maximą“ ir neberado, kur nupirkti miegmaišių. Buvo ir tokia šeima, kuri visą Rokiškį išieškojo ir nerado naujo miegmaišio, bet galiausiai iš kažkur gavo (šypsosi). Visi, kas tik gali juos nešė su ta viltimi, jog nors kiek prisidės bei padės. Juk mes neremiame kareivių, mes padedame nukentėjusiesiems asmenims. Šitą paramą atiduosime ne valdžios atstovams, o Ukrainos Raudonajam kryžiui, kuris ją išskirstys tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Humanitarinės pagalbos esmė ir yra padėti civiliams žmonėms.  

– Kokio amžiaus žmonės labiausiai buvo linkę atnešti miegmaišius? 

– Labai jaunų nebuvo. Daugiausiai aukojo vidutinio amžiaus – nuo keturiasdešimties iki šešiasdešimties metų, žmonės. Tiesa, atvažiavo toks mielas senukas, kuris lapelyje, užkištame už miegmaišio parašė „Slava Ukraini! Heroiam slava!“. Buvo ir tokių rokiškėnų, kurie prie miegmaišių prisegė „Meilės laiškus“ ukrainiečiams. Viename jų buvo rašoma: „Mielas ukrainieti, ar jau gavai mano miegmaišį?“ bei nurodytas el. paštas, kuriuo tikisi sulaukti atsakymo. Gavome ir pridėtų megztų kojinyčių, nors ir liepta nerinkti, vis tiek nuvešime, nes juk miegmaišyje su vilnonėmis kojinėm daug maloniau. 

– Ar be Lietuvos Raudonojo kryžiaus į pagalbą į įsitraukia ir kitos šalys?

– Deja, tikslios informacijos neturime, bent manome, kad visi prisideda kaip tik gali. Vis tiek yra užklausa su nurodytu prašymu ir pageidaujamomis reikmėmis. Šiuo atveju Raudonasis kryžius yra informuotas, kad reikia miegmaišių ir generatorių. Tai 220 generatorių jau turėtų šią savaitę išvažiuoti, Raudonojo kryžiaus nupirktų. Tai yra didžiulė parama, nes vienas generatorius gali apšildyti namą bei suteikti šviesą. Šalia to, jeigu dar ir miegmaišius surinksim irgi bus gerai. Vienas miegmaišis gali sušildyti mamą su vaikučiu. Tai įsivaizduokit, va čia (rodo į miegmaišių krūvą) kiek sušilusių žmonių.

Norintiems prisidėti 

Dvi savaitgalį vykusios akcijos dienas vienuose šalies miestuose miegmaišius buvo galima nešti tiesiogiai į Raudonojo kryžiaus buveines, o kituose, kaip Vilniuje ar Kaune, į lauke stovinčius  ir juos renkančius autobusiukus. Visoje Lietuvoje šiuo metu yra surinkta apie 4 tūkstančius miegmaišių, iš jų Rokiškyje – 41 vnt. 

Dėl vykstančio karo Ukrainoje, 12 mln. žmonių liko be elektros ir kasdien kenčia šaltį. Lietuvos Raudonasis kryžius iš kolegų, Ukrainos Raudonojo kryžiaus, gavo žinių, kad šiuo metu gyventojams labai trūksta šiltų miegmaišių, kurių reikia net 75 tūkst. miegmaišių. Tai sužinoję Lietuvos žmonės suskubo padėti ukrainiečiams civiliams. Prie šios akcijos prisidėjo ir Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.

Akcija dar nesibaigia, tie kas nori pagelbėti Ukrainai, gali susisiekti su savojo miesto Raudonojo kryžiaus atstovais paskambindami telefonu ir sutartu laiku atnešti miegmaišius.

Autorius – Brigita Dmitrijeva