Rokiškio bažnyčioms savivaldybė tiesia pagalbos ranką (0)

Seimas nusprendė, kad po trejų metų religinės organizacijos, kaip ir visos biudžetinės įstaigos: mokyklos, darželiai ir kitos, nebegalės tiesiogiai gauti 1,2 proc. Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paramos. Norėdamos pretenduoti į ją, bažnyčios šalia religinių apeigų turės vykdyti ir oficialiai įregistruotą visuomeninę veiklą. Rokiškio dvasininkai stveriasi už galvų, nes šalia nežmoniškai išaugusių elektros ir šildymo kainų, jie neteks ir šios paramos dalies, kuri kasmet sudarydavo daugiau kaip 10 tūkst. Eurų.

Susikvietė meras

Apie tai, kokia ateitis laukia Rokiškio rajone veikiančių religinių organizacijų, kurios nuo 2025 metų neteks 1,2 proc. GPM paramos, Rokiškio meras Ramūnas Godeliauskas pakvietė pasikalbėti Rokiškio dekanato parapijų dvasininkus: dekaną Eimantą Noviką, kunigus Egidijų Vareikį, Aivarą Kesorių ir Albertą Kasperavičių.

Susitikime aptartos ne tik aktualios šiandienos problemos, bet ir mūsų savivaldybės galimybės didinti finansavimą religinėms bendruomenėms.

Didins finansavimą?

Šį susitikimą inicijavęs meras R. Godeliauskas tikina, kad bendrauta ir apie bažnyčių problemas, susijusias su jų priežiūra bei išlaikymu, ir apie tai, kad nuo 2025 metų bažnyčios nebeteks 1,2 proc. GPM paramos.

„Kalbėjome apie tai, ką katalikų bažnyčios susitvarkė iš mūsų savivaldybės skiriamų lėšų ir ką dar norėtų padaryti, kiek lėšų jos neteks su 1,2 proc. GPM įstatymo pakeitimu. Didžioji dalis bažnyčių yra kultūros paveldo objektai. Jos išskirtinai gražios. Natūralu, kad laikui bėgant joms reikalingi remontai, padidinta priežiūra. Matome didžiules dekano E. Noviko pastangas atnaujinti Rokiškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčią. Matome ir kitų kunigų pastangas remontuoti bažnyčių stogus, fasadus, įrenginėti šildymo sistemas. Smagu, kad galime prisidėti ir mes, nes tie darbai skirti visiems krašto žmonėms bei turistams“, – sakė R. Godeliauskas.

Nemano, kad nukentės

Susitikime kalbėta apie tai, kad prieš trejetą metų savivaldybėje įkurtas religinių bendruomenių fondas turėtų būti didinamas. Tikimasi, kad nuo 2023 metų jis nuo 15 tūkst. Eurų dabar, galėtų išaugti dvigubai – iki 30 tūkst. Eurų.

Į klausimą ar rajono vadovas nemano, jog didindamas paramą bažnyčiai, dėl to nuskriaus kitas krašto bendruomenes, R. Godeliauskas atsakė, kad ne, nes krašto bendruomenės, besinaudojančios savivaldybės pastatais ir patalpomis, savivaldybės tarybos sprendimu atleistos nuo komunalinių mokesčių. Juos dengia savivaldybė, kuri prisideda finansiškai prie visų bendruomenių vykdomų projektų bei kompensuoja PVM ir tai, pasak mero, tikrai didžiulės sumos. Visos biudžetinės įstaigos ir taip išlaikomos iš savivaldybės biudžeto. Joms netekus teisės į 1,2 proc. GPM dalį, tas lėšas savivaldybė dengs iš biudžeto lėšų. Tuo tarpu krašto sakraliniai objektai yra turistų traukos centrai ir vieni iš dažniausiai lankomų objektų rajone.

„Šis laikmetis, kai sparčiai auga kainos ir didėja išlaidos, todėl, mano nuomone, reikia didinti ir šį fondą. Jau pradėjau kalbėtis su valdančiosiomis frakcijomis, kad kitais metais, formuodami biudžetą, galėtume padidinti fondą religinių bendruomenių paramai. Galvoju, kad jis galėtų išaugti iki 30 tūkst. Eurų. Mūsų pagrindinis tikslas, jog gražios, prieinamos visiems ir lankomos mūsų bažnyčios būtų atidarytos. Jeigu bažnyčių kunigai žiūrėtų tik sielovadinių dalykų, jos galėtų užsirakinti ir neleisti turistų, tačiau mes esame suinteresuoti, kad jos būtų lankomos į mūsų kraštą užsukančių turistų, jose patogiai jaustųsi ir mūsų krašto žmonės, atėję pasimelsti, priimdami santuokos ar krikšto sakramentus. Todėl reikia ieškoti kompromisų“, – aiškino meras.

Truputį nuskriaudė

Rokiškio dekanato dekano, kun. Eimanto Noviko nuomone, dėl to, kad religinės organizacijos nebegalės gauti 1,2 proc. GPM paramos, dvasininkai nieko negali padaryti.

„Jeigu mes, kaip bažnyčia, esame juridinis asmuo, mes negalime steigti šalia kitų NVO. Mes turime savo labdaros paramos fondą, tačiau jis irgi negalės gauti tos paramos, nes šis fondas nėra NVO. Toje vietoje mus truputį nuskriaudė, bet ieškosime galimybių, diskutuosime. Matysime, kaip ten bus“, – kalbėjo dekanas, kun. E. Novikas.

Ne pirmas kartas

Rokiškio dekano teigimu, tai jau ne pirmas kartas, kai bažnyčia, švelniai tariant, yra skriaudžiama, nes religinės bendruomenės negauna kompensacijų už šildymą ir elektrą, nes mokesčius moka kaip juridinis asmuo, įmonė.

„Mes nesame prilyginti gyventojams, kurie gali pretenduoti į kompensacijas, ypač dabar, ypatingai išaugus šildymo, dujų ir elektros kainoms, todėl mokame 21 proc. PVM mokesčio. Bet šiaip esame patenkinti šiandienos susitikimu savivaldybėje ir pokalbiu su meru. Kai bus padaryti savivaldybės žingsniai, apie kuriuos kalbėjo meras, sužinosime kas gavosi, tada ir matysime“, – kalbėjo dekanas, kun. E. Novikas.

Susitvarkė stogą

Susitikime dalyvavęs Juodupės parapijos klebonas A. Kesorius „Rokiškio Sirenai“ sakė, kad iš savivaldybės skirtų lėšų atliktas didelis darbas – atnaujintas bažnyčios stogas.

„Šiemet skirtos savivaldybės lėšos buvo panaudotos stogui. Taip pat atnaujinta tvora, bažnyčios palangės, langų arkos, tačiau pastarieji darbai atlikti jau iš mūsų turimų pinigų“, – sakė kun. A. Kesorius.

Dvasininkas tikino, kad ypatingą dėmesį jie pajuto tada, kai rajonui pradėjo vadovauti R. Godeliauskas, nes sistemingai imtos remti tradicinės religinės bendruomenės.

„Tik dėl savivaldybės skiriamo finansavimo religinėms bendruomenėms galime iš dalies susitvarkyti savo pastatus ir objektus, kurie kartu yra ir savivaldybės bei gyventojų turtas, turistų ir piligrimų traukos objektai bei lankytos vietos“, – sakė kun. A. Kesorius. 

Skiria kasmet

Jau trejus metus Rokiškio rajono savivaldybė iš savo biudžeto lėšų skiria finansinę paramą rajone veikiančioms religinėms organizacijoms: katalikų, provoslavų ir stačiatikių. Kasmet jos dotuojamos tokia pačia 15 tūkst. Eurų suma, kuria padengiamos religinių pastatų tvarkymo išlaidos. Beveik visos mūsų rajone esantys sakraliniai pastatai įtraukti į nekilnojamo turto paveldo sąrašus.

„Anksčiau tokia parama krašto religinėms bendruomenėms iš viso nebuvo skiriama, todėl džiaugiamės, kad nors palyginti ir nedidele suma iš savivaldybės biudžeto, bet galime bent kažkiek prisidėti prie smulkių remonto darbų bažnyčiose“, – sakė R. Godeliauskas.

Prisidės savivaldybė?

Šiemet Rokiškio savivaldybei nei stačiatikių, nei provoslavų religinė bendruomenė nebuvo teikusi paraiškų paramai gauti, todėl šįkart visa 15 tūkst. Eurų suma atiteks katalikų bažnyčiai.

„Kadangi esame įsteigę religinių organizacijų rėmimo fondą ir buvome žadėję bėgant laikui jį didinti, todėl svarstėme kiek mes, kaip savivaldybė turėtume prisidėti, kai mūsų rajono bažnyčių nebepasieks 1,2 proc. GPM parama“, – teigė meras.

Apmoka darbus

Pasak R. Godeliausko, 15 tūkst. Eurų sumą religinės bendruomenės pasiskirsto geranoriškai, susitarimo būdu. Vienus metus viena parapija gauna didesnę sumą ir gali susitvarkyti savo maldos namus, kitais metais lėšos patenka į jau kitą religinę bendruomenę. Iš gautos paramos Kamajų bažnyčioje buvo sutvarkyti lietvamzdžiai, Obelių bažnyčioje įsigyta skarda remontuojant vėjo nuplėštą stogą. Šiemet tvarkoma Juodupės parapijos Lukštų bažnyčia. Stačiatikių bendruomenė savo patalpose įsirengė šildymo lempas, o provoslavų bažnyčioje buvo tvarkytas bažnyčios vidus.

Ištaisė klaidą

Birželį Seimas nusprendė, kad 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio paramą žmonės galėtų skirti tik nevyriausybinėms organizacijoms.

„Rokiškio Sirenai“ šio projekto autorius, Seimo narys, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas sakė, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi rengi šį projektą – siekis ištaisyti 2004 metais Seimo padarytą klaidą, kuomet paskutinėje projekto svarstymo stadijoje buvo nuspręsta leisti 1,2 proc. GPM paramą skirti ne tik nevyriausybinėms organizacijoms, bet ir biudžetinėms įstaigoms.

„1,2 proc. paramą nuo sumokėto GPM, kaip ir iki šiol, galės gauti visos nevyriausybinės organizacijos, atitinkančios NVO plėtros įstatyme nurodytą apibrėžimą“, – teigė A. Bagdonas.

Nemalonės nebijo

Į pastebėjimą, kad bažnyčių atstovai nepatenkinti, jog religinių organizacijų nuo 2025 metų nebepasieks ši parama, nes jos nepateks tarp paramą galėsiančių gauti NVO, Seimo narys atsakė, kad dvasininkų nemalonės sulaukti tikrai nebijo.

„Kadangi esu įsitikinęs, jog šis įstatymas – teisingas bei ženkliai prisidėsiantis prie pilietinės visuomenės Lietuvoje plėtros. Pirmiausia, noriu pabrėžti, kad tos bažnyčios, kurios vykdo ne tik religinę, bet ir visuomeninę veiklą, ir toliau galės gauti 1,2 proc. GPM paramą. Pereinamasis laikotarpis iki 2025 metų numatytas tam, jog visos religinės organizacijos turėtų laiko išplėsti savo veiklą bei atitiktų NVO plėtros įstatyme įvardintus kriterijus religinėms bendrijoms bei toliau galėtų gauti šią paramą“, – kalbėjo A. Bagdonas.