Ilzenbergo dvaras skaičiuoja pusės tūkstančio amžių: mini 510-uosius pastatymo metus (0)

Išskirtiniausias ir gražiausias dvaras visose Baltijos šalyse – tokį užmojį viename nacionaliniam šalies portalui duotame interviu išsakė verslininkas Vaidas Barakauskas, 2003-aisiais įsigijęs bešeimininkį Ilzenbergo dvarą bei jam priklausiusią teritoriją. Visas „kraitis“, kurį tąkart gavo naujasis šeimininkas, buvo apleisti ir griūvantys pastatai, naikinti ne tik laiko, bet ir įsisukusių ilgapirščių... Visgi šiandien šeimininko vizija – visai netoli realybės: 510-uosius gyvavimo metus skaičiuojantis dvaras yra ne tik prižiūrimas ir puoselėjamas, bet ir tituluojamas vieninteliu Baltijos šalyse pilnai atkurtu, ūkininkaujančiu ir apskritai tęsiančiu šimtmečius puoselėtas natūralios žemdirbystės tradicijas.

Pažvelgus toli atgal...

Įspūdingoje vietoje – ežero Apvalasai pašonėje, Lietuvos ir Latvijos pasienyje, 1515 m. Livonijos ordino vasalo Berndto fon Kersenbrocko įkurtas Ilzenbergo dvaras per pusė tūkstančio metų matė „ir šilto, ir šalto“.

Istorijos šaltiniai byloja, jog B. fon Kersenbrocko įkurtą dvarvietę jo giminė valdė net šimtą metų. Vėliau, daugiau nei tris šimtus metų, Ilzenbergas priklausė skirtingoms Bajorų giminėms, o vėliau – ir nekilmingiems savininkams. Kai 1940-aisiais Sovietų Sąjunga pradėjo Lietuvos sovietizaciją, dvarai bei dvarininkams priklausiusios žemės buvo konfiskuojami, tad 1948 m. Ilzenbergo dvaras perėjo kolūkio „Aušra“, vėliau tapusio Onuškio tarybiniu ūkiu, žinion. Kolūkinė dvasia kažkada itin ištaigingo ir aukštuomenės gyvenimo mačiusiame dvare tvyrojo iki 1966 m., kai dvarvietę, su neblogai išsilaikiusiais rūmais, bet pradėjusiais griūti ūkiniais statiniais, įsigijo Panevėžio „Ekrano“ įmonė. Įmonės iniciatyva 1970 m. dvaro rūmai buvo iš dalies rekonstruoti, bet aplinkiniai pastatai dėmesio vis dar nesulaukė.

Nuo 1992 m. dvarvietė apskritai neturėjo šeimininko: neprižiūrimi ir apleisti pastatai nyko, dalis ir visai sugriuvo, į dvaro sodybą įsisukę vagys išnešiojo net akmeninių pastatų sienas.

Sužibusi viltis

Tačiau 2003-aisiais pusės tūkstančio metų dvarvietę įsigijęs naujasis šeimininkas Ilzenbergą ne tik „prikėlė“, bet kartu su dvare besidarbuojančiu kolektyvu iškėlė į stulbinančias aukštumas. 2014-aisiais vartus smalsuoliams atvėręs dvaras dabar vadinamas išskirtine Lietuvos vieta, reprezentuojančia senuosius dvaro klestėjimo laikus. Čia – su didele meile tęsiamos natūralios žemdirbystės tradicijos, plyti daugiau kaip 500 ha dirbamų laukų ir ganyklų, didžiuojamasi itin gausiu viename ūkyje ekologiškai išaugintų ir rankomis pagamintų natūralių produktų pasirinkimu, pastatyta net 20 įvairiausios paskirties ūkinių statinių ir veikia 8 gamybos cechai: pieninė, mėsos cechas, universali maisto gamybos virtuvė, pakavimo cechas su sandėliais, rūkykla, birių produktų pakavimo cechas, medaus cechas, vyksta priėmimai, edukacijos, asmeninės šventės, koncertai ir įvairaus žanro nemokami renginiai... Ir net jei visas Ilzenbergo siūlomas naudas jau sunkiai galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, dvarvietės atstovai sako, kad tai – ne pabaiga.

Šiemet švenčiant itin solidžią dvaro įkūrimo sukaktį, UAB „Ilzenbergo ūkis ir VšĮ „Ilzenbergo dvaras ir ūkis“ direktorės Dianos Jokimčienės klausėme: kokias idėjas kolektyvas ar šeimininkas dar generuoja, kuo dar žavės savo lankytojus ir kiek gėrio dar gali duoti. 

– Ilzenbergo dvarui reikšmingos datos skaičiuojamos šimtmečiais, visgi naujieji šeimininkai padarė, turbūt, vieną didžiausių darbų dvaro istorijoje nuo jos įkūrimo – prikėlė antram gyvenimui. Prisiminkite, prašau, nuo ko prasidėjo Ilzenbergo „atgimimas“, ką tuomet siūlėte atvykstantiems pasigrožėti šia dvarviete?

– Ilzenbergo dvarvietės atgimimas prasidėjo prieš gerus du dešimtmečius. 2003-aisiais Ilzenbergo dvaras įgijo šeimininką – dvaro savininku tapo verslininkas iš Vilniaus Vaidas Barakauskas. Tačiau naujas dvaro istorijos vingis prasidėjo 2012 metų gruodžio 20 d., kai į žemę buvo įkasta kapsulė su laišku ateinančioms kartoms. Jame paskelbta apie dvarvietės atstatymą, kurio metu buvo nuveikta tikrai didelių, įspūdingų darbų: visų pirma kruopščiai surinkta istorinė medžiaga apie patį Ilzenbergo dvarą, jo buvusius savininkus, čia vykdytas veiklas, tada – sutvarkytas ir išplėstas keletą dešimtmečių buvęs apleistas parkas: sausinama pelkė, naujai iškasti parko tvenkiniai, sutvarkyta medžių sąvartynu buvusi Ilgės ežero pakrantė, dvaro svečiams įrengta poilsio zona su paplūdimiu, nutiesti nauji pasivaikščiojimo takai, tiltelis per dvaro tvenkinius jungiantį upelį. Pastatyta renginių estrada, „Meilės“ tiltas į Ilgės ežero salą. Dideli darbai vyko ne tik parke: buvo atstatyti ir ūkio bei gamybos reikmėms pritaikyti dvarvietės pastatai, pradėta vykdyti augalininkystės, gyvulininkystės bei maisto produktų gamybos veikla. Lygiagrečiai buvo konsoliduojamos žemės: siekta atkurti dvarą tokį, koks jis buvo tuo metu, kai dvarai buvo visuomeninio gyvenimo centras, bet kartu ir pritaikyti jį šių dienų žmonių poreikiams. Visgi tendencingai buvo laikomasi pirminio užmojo: grįžti prie laiko patikrintų vertybių ir tiekti žmonėms natūralius, cheminėmis medžiagomis neužterštus produktus. Oficialus Ilzenbergo dvaro ūkinės veiklos atidarymas įvyko 2014 m. kovo 27 d. ir nuo tos dienos dvaras tapo atviras lankytojams. Tada jie galėjo susipažinti su dvaro vykdoma ūkine veikla, degustuoti dvare gaminamus maisto produktus, įsigyti juos ir susipažinti su dvaro istorija. Pačių rūmų pastato rekonstrukcija buvo pradėta 2015 m. ir truko trejus metus – baigta 2018 m., rūmuose atidarant ir unikalią biblioteką – neatskiriamą dvarų kultūros dalį.

– Per 22 veiklos metus dvarvietė stipriai „užaugo“ ir šiandien Ilzenbergas yra tarsi mažas savarankiškas miestas, kuriame rasi nakvynę, maisto, skirtingų edukacijų bei pramogų ar, tiesiog, išskirtinę ramybę gamtos apsuptyje. Didžiuojatės ir stipriai išplėtota internetine vietoje gaminamos produkcijos prekyba. Tad ar tai – viskas, jau įgyvendintos visos svajonės-norai-planai?

– Kiekvieną naują sezoną Ilzenbergo dvaras pasitinka kupinas įvairiausių naujovių. Atlikus pagrindinius dvarvietės atstatymo darbus, įgyvendinta daugybė projektų: Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga parkas papuoštas meninės vertės skulptūromis, pagaliau baigtas parko atsodinimo projektas. Apželdinimo darbai užtruko šešerius metus ir kainavo daugiau kaip 400 tūkst. eurų. Dabar parkas džiugina ne tik kelių šimtų metų senumo medžiais, bet ir įvairiomis spalvomis žaižaruojančiais įspūdingais gėlynais, parteryje įveistu rožynu, pasodintomis obelų, liepų ir graikinių riešutų alėjomis. Tinkamai parinktose vietose įrengti gausūs žydinčių krūmų ir gvazdikinių gėlių masyvai. Parke apgyvendinti įvairūs gyvūnai: alpakos, juodgalvės avys, karvės, juodosios gulbės, „Koi“ karpiai, vištos, kalakutai, povai, šiais metais atsikraustė Kamerūno ožkytės. O kur dar dvarvietę „prižiūrintys“ laukiniai gyvūnai: pelėdos, šikšnosparniai, tritonai, garniai, kormoranai... Visada stengiamės savo lankytojams duoti „daugiau“, tad dvaro parke prieš porą metų buvo įrengta viena didžiausių Lietuvoje interaktyvių ir edukacinių žaidimų aikštelė vaikams, o dvaro statytoją prieš 500 m. sužavėjusiame Ilgės ežere jau antrą vasarą kursuoja e-Katamaranas. Įrengta net sraigtasparnių aikštelė, taigi dabar į Ilzenbergą galima lengvai atskristi (šypteli – aut. past.). Jei prisiminsime dar ankstesnius laikus, galime pasidžiauti 2019 m. įveistu vynuogynu, kuris dabar yra didžiausias Baltijos šalyse: jis užima 4,3 ha plotą, o jame auginama virš 20 skirtingų vynuogių rūšių. Iš viso pasodinome virš 10 tūkst. sodinukų. To rezultatas – 2021 m. pradėti gaminti Ilzenbergo dvaro vynai, kurie jau pelnė galybę įvairių nominacijų ir apdovanojimų – Aukso medalis „Lietuvos metų gaminys 2023“ konkurse, net 18 nominacijų „Lietuvos vynų ir midaus čempionate“ trejus metus iš eilės – 2023, 2024 ir 2025. Šešių rūšių vynai užėmę prizines vietas Baltijos vynų čempionatuose „Baltic CUP 2023“ ir „Baltic CUP 2024“.

– O kuo nustebinote šį sezoną?

– Šiemet orientavomės į pažinimą: dvaro lankytojams pristatytos dvi naujos ekskursijos – „Ilzenbergo gyvūnų paslaptys; atrask, pažink, patirk“ ir „Vyndarystės ekskursija“, kurios metu supažindinama su vyndarystės istorija, lankoma Vynmedžių oranžerija, Ilzenbergo dvaro vynuogynas, vyno gamybos cechas. Būtent Vynmedžių oranžerija yra viena iš mūsų naujovių, pristatytų tik šio sezono pradžioje. Oranžerijoje auginamos įvairių rūšių desertinės vynuogės, veikia ekspozicija, vedamos ekskursijos. Šiemet papuošėme kelią, vedantį pro Ilzenbergo dvarą: pakelės apsodintos narcizais, o parke dar atsirado sakurų giraitės ir sakurų alėja. Artimiausiuose planuose – Ilzenbergo dvaro viešbutis ir apžvalgos bokštas, leisiantis dvaro erdves bei nepaprasto grožio apylinkes pamatyti iš visiškai naujos perspektyvos.

– Paminėjote viešbutį, tad paklausiu – pernai, per naujojo sezono pristatymą, išsakėte itin ambicingus planus: vylėtės 2025-ųjų vasarą pakviesti į viešbučio atidarymą. Deja, jau ruduo...

– Tai – sudėtingas, daug rankų darbo reikalaujantis objektas, tad kruopščiai projektuojame sprendinius. Tikimės iki šių metų pabaigos įrengti visas lauko komunikacijas – esminį gerbūvį – ir „iškelti“ pastatus.

– Lygiai taip pat pernai pasidžiaugėte, kad plėtrai įsigijote nemažai papildomų žemių Čedasų miestelio apylinkėse. Sakykite, ką ten darote? Ar planuojate dar labiau plėsti valdas?

– Visa tai skirta žemdirbystei. Šiuo metu dvaras valdo, apytiksliai, 1 200 ha žemės. Mūsų nuomone pasiektas optimalus dydis veiklai. Tačiau visada esame atviri bendradarbiavimo plėtrai: jau kurį laiką ieškome aktyvių partnerių įvairioms gamybos veikloms vykdyti ir siūlome partnerystę/operavimą esamomis Ilzenbergo dvaro veiklomis (augalininkystė, gyvūlininkystė, vyno gamyba ir pan.), suteikiame galimybę geriausiems produktams naudoti Ilzenbergo dvaro prekės ženklą frančizės principu. Yra ir pats paprasčiausias būdas: nuomojame pilnai ir naujai įrengtas gamybines patalpas (šypteli – aut. past.).

– Ilzenbergo dvaro savininkas V. Barakauskas viename interviu išreiškė viziją: „Išskirtiniausias ir gražiausias dvaras visose Baltijos šalyse“. Ar dvaras jau gali didžiuotis šiuo titulu?

– Mūsų nuomone, tai ir yra išskirtiniausias ir gražiausias dvaras visose Baltijos šalyse (šypsosi – aut. past.). O titulų tikrai yra daug: dvaras yra gavęs „Kultūros paveldo objekto“, „Baltiją tausojančio ūkio“, „Autentiškai atkurtas“, „Už darnią plėtrą“ ir „Lankomiausia kultūrinio turizmo vieta“ nominacijas/prizus/sertifikatus. Jei bus rengiamas konkursas būtent tokiu pavadinimu – „Išskirtiniausias ir gražiausias dvaras visose Baltijos šalyse“ – būtinai jame dalyvausime!

– Minint ypatingą jubiliejų, prisiminkime ne visai tolimą praeitį: smalsumą kelia konkretus atgimimo laikotarpis. Gal prisimenate su kokiais iššūkiais teko susidurti keliant dvarą „antram gyvenimui“? O gal būta kažkokių autentiškų, nustebinusių ir džiugių atradimų?

– Iššūkių buvo daug ir įvairių – juos iliustruoja dvaro ir dvarvietės atstatymo ir vystymo istorija, pradedant nuo vizijų ir baigiant realizacija. Tikrai būta ir kelių autentiškų bei džiugių atradimų: viena iš parko pažibų – daugiau nei 500 m. amžiaus valstybės saugomas Ilzenbergo ąžuolas. Šio galiūno kamieno apimtis – 6,3 m, skersmuo – 2 m, o aukštis – 30,5 m. Ąžuolas ilgą laiką slėpėsi tarp kitų medžių, tačiau pradėjus atkuriamo dvaro parko tvarkymo darbus, ąžuolas iškart tapo parko įžymybe. Kitas „radinys“ – vienas rečiausių vabalų Europoje, įrašytas net į „Raudonąją knygą“ ir griežtai saugomas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma barnabita), kuris gyvena Ilzenbergo dvaro parke augančiame sename ąžuole. Šio vabzdžio išsaugojimui 2017 m. buvo skirta 1,38 mln. Eur Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų...

– O kokie iššūkiai buvo didžiausi (gal ir tebėra), kuriuos teko įveikti per šiuos „turistinius“ metus?

– Pagrindinis iššūkis – kad lankytojai žinotų apie dvarą ir norėtų jame lankytis. Aktyviai skelbiame žinias apie dvarą ir jame laukiančias įdomybes, dalyvaujame įvairiose parodose, šventėse, tačiau vis dar tenka išgirsti klausimą „Ilzenbergo dvaras – kas tai? Kur tai?“

– Žinau kitą neįveiktą iššūkį: vis dar nesutvarkytas keleto kilometrų žvyrkelis iki Jūsų dvaro. Gal šiuo klausimu yra kažkokių realių pokyčių, ne tik kalbos, pažadai ar apgailestavimai?  

– Gera žinia šioje istorijoje yra: Rokiškio rajono savivaldybės tarybos sprendimas šiam keliui suteikti antrą prioritetą rajone. Vis tik fizinio progreso dar nėra. AB „Via Lietuva“ turi planuotis ir daryti. Pirma pamatysime Jūžintų kelio rangos darbų konkursą, o tada jau ir mūsų.

– Ar kada bandėte skaičiuoti, kiek žmonių jau pažino Ilzenbergo dvarą? Nekalbu apie Jūsų organizuojamus nemokamus šventinius renginius.

– Kažin ar įmanoma pateikti labai tikslius skaičius – turime lankytojų, kurie lankosi Ilzenbergo dvare ne vieną ir ne du kartus. Paskutinių kelių metų statistika rodo, kad Ilzenbergo dvarą per metus aplanko 20-25 tūkst. lankytojų.

– Gal atkreipėte dėmesį iš kur toliausiai į Ilzenbergą buvo atvykę turistai? Kokį grįžtamąjį ryšį gaunate iš jų?

– Daugiausia turistų atvyksta iš Vilniaus, Panevėžio, Kauno apskričių. Dirbame su Žemaitijos regionais ir plečiame informacijos akiratį. Pastebėjome, kad padaugėjo turistų iš Latvijos Respublikos. Pagal mūsų statistiką, atvykę turistai čia patiria daug gerų emocijų, todėl perduodą savo potyrius draugams ir artimiesiems, kurie taip pat aplanko Ilzenbergo dvarą.

– Kokį labiausiai įsiminusį/nustebinusį/nudžiuginusį komplimentą apie dvarą ir jo veiklą kolektyvas ar Jūs pati esate išgirdę?

– Komplimentų girdime visokių: „Gražesnio dvaro nesame matę“, „Paliko neišdildomų prisimisimų ir įspūdžių“, o smagiausia girdėti – „Mes dar čia sugrįšime“ ir pamatyti, kad grįžo.

– Šalies radijo stotys transliuoja dvaro reklamą, orientuotą į vaikiškąją auditoriją: apie tikrą dvaro šunį Bergą. Supažindinkite ir mūsų skaitytojus su šiuo šaunuoliu.

– Ilzenbergo dvaro šuo – Naujosios Škotijos retriveris Bergas, atkeliavęs iš veislyno „Juodas apelsinas“. Jau neužilgo draugiją jam papildys brolis Alkas. Tai – vienos iš 6 retriverių rūšių atstovai. Lietuvoje auksaspalvių, Labradoro ir lygiaplaukių retriverių yra tikrai nemažai, tačiau Naujosios Škotijos retriveris vis dar gana reta šunų veislė. Jis – labai draugiškas vaikams. Verčiant veislės pavadinimą „Nova Scotia Duck Tolling Retriever“ iš anglų kalbos, pažodžiui reikėtų sakyti: „Naujosios Škotijos antis viliojantis retriveris“. Sutikite, pavadinimas – labai ilgas, matyt, todėl šunų mylėtojai sugalvojo trumpinį – toleriai. Tai šunys, išvesti vandens paukščių medžioklei, nes yra puikiausi pagalbininkai viliojant ir atnešant pašautus paukščius. Šią šunų veislę XIX amžiuje išveisė Kanados medžiotojai Naujosios Škotijos Jarmuto grafystės Mažosios upės rajone.

D. Jokimčienė ir Bergas prižiūri dvaro valdas visų renginių ir švenčių metu. Dvyliktas.eu nuotr.

Toleriai buvo išveisti labai savitam medžioklės būdui – šunys turėjo imituoti laputes, o jų kailio spalva ir greiti judesiai vandens paukščiams turėjo kelti keistą „susižavėjimą“. Vandens telkinio pakrante šmirinėjančio tolerio vaizdas turėjo žadinti ančių smalsumą. Plunksnuota šuns uodega ir rausvas kailis patiklioms antims tarsi „sufleravo“: lapė! Šitaip paukščiai buvo įviliojami į šūvių diapazoną, o toleriui belikdavo pasitelkti savo puikią uoslę ir atnešti medžiotojams pašautus sparnuočius. Tolerių veisėjai saugo šią šunų veislę ir iki šiol veisia labai atsakingai, todėl šunys išlaikė prigimties bruožus. Į Lietuvą pirmieji toleriai atkeliavo 2017 me. iš Italijos. 2019 m. veislyne „Juodas apelsinas“ gimė pirmoji šios veislės šuniukų vada. Toleriai yra geri sportininkai, kuriems būtina gyventi  aktyviai – energijos ir jėgos jie galėtų „paskolinti“ ir kitiems šunims. Šie šunys yra protingi, gražūs, meilūs kompanionai, tačiau šiuos raudonuosius „tornadus“ galima rekomenduoti tik tiems, kurie turi pakankamai laiko ir jėgų. Toleriai labai gerai jaučia žmogų, „skaito“ jo nuotaikas, neįkyri ir supranta, kada žmogus išties labai užimtas. Dėl savo aukšto intelekto yra lengvai dresuojami, juos nesunku sudominti. Toleriai pasižymi puikia sveikata, gyvena apie 14 metų, nors yra žinoma ir apie 20 metų sulaukusius šios veislės atstovus.

Bergas yra Ilzengergo dvaro „kalnas“, stiprybė, budrumas. Šis energingas ir draugiškas šuo – tikras dvaro gidas, galintis kvapus užuosti net po vandeniu! Alkas – dvaro šventovė, dvasia, ramybė.

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu smagaus 510-ojo gimtadienio!

P.S. Nuotraukos: „Rokiškio Sirena“, We love Lithuania ir „Dvyliktas.eu“