Rokiškio psichiatrijos ligoninėje prievarta gydytas vyras į teismą padavė ir ligoninę, ir Lietuvą – pareikalavo beveik milijono (0)

Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta neįprasta istorija, prasidėjusi dar prieš aštuonerius metus, šios istorijos herojui pakliuvus į psichiatrijos ligoninę. Dėl priverstinio gydymo vaistais vyras padavė į teismą ir Rokiškio psichiatrijos ligoninę, ir ją valdančią valstybę, reikalaudamas jam priteisti beveik milijoną eurų – esą tiek verta jam ligoninėje padaryta žala. Tačiau teisme vyriškis nieko nepešė – nustatyta, kad jam taikytas gydymas nepažeidė paciento teisių.

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gulėjęs vyriškis V. S. (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) padavė šią psichiatrijos ligoninę į teismą. Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra valstybinė įstaiga ir veikia Lietuvos vardu, todėl už įstaigos veiklą turėjo atsakyti ir valstybė. Ši iki teismo atvedusi istorija prasidėjo, kai dar 2014 m. iš Utenos ekspertinio skyriaus ieškovas buvo perkeltas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Toks teisėjų sprendimas priimtas, kai vykdant ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų klastojimo kilo abejonių, ar vyras apskritai galėjo būti pakaltinamas. Atlikus paskirtą stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo nustatyta, kad ieškovas serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir jo elgesys neprognozuojamas, dėl to jis kelia pavojų aplinkiniams, reikalingas gydymas. Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pacientas turėjo išbūti tris mėnesius, tačiau vėliau šis terminas buvo pratęstas dar 2 mėnesiams. Rokiškio psichiatrijos ligoninė yra garsi visoje Lietuvoje, nes tai yra vienintelė gydymo įstaiga, kurioje laikomi nepakaltinamais pripažinti nusikaltėliai.

Suleistas medicininis preparatas žalojo sveikatą

Ieškovas teigia kategoriškai nesutikęs su psichiatrijos ligoninėje jam taikomu gydymu ir esą nesutikimą išreiškęs pasirašytinai. O gydyti jam buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis. Tą pačią dieną ieškovui buvo skirtas stipriai psichiką veikiantis medicininis preparatas. Nepaisant tariamo raštiško V. S. nesutikimo, medicininis preparatas jam vis tiek buvo suleistas. Preparatas iškart, ieškovo teigimu, pradėjo veikti žalodamas sveikatą. Ieškovui negalėjo būti skirtas šis medicininis preparatas, nes esą toks gydymas neatitiko jo diagnozės, o preparatas sukėlė negalavimų ir kančių. Vis dėlto teismo surinkti įrodymai liudijo ką kita. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad, ieškovą atvežus į ligoninę, jis buvo supažindintas su pateiktu diagnostikos ir gydymo planu. Ir visa tai patvirtino savo parašu. Patirtą neturtinę žalą ieškovas prašė atlyginti ir pateikė ieškinį, kuriame bandyta prisiteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos 999 000 eurų.

Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą

Atsakovas, atstovaujamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Lietuvos valstybė nurodo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, nesilaikė būtinos ikiteisminės tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Ginčas tik dar labiau gilėjo, nes ieškovas nesutiko su tokia Lietuvos valstybės išvada ir nurodė, kad ieškinio senatis nebuvo praleista. Jis teigia, kad anksčiau pareikšti ieškinio negalėjo dėl savo sveikatos būklės. Visgi Teisingumo ministerija pareiškė, kad ieškovas apie savo teisės pažeidimą suvokė subjektyviai. Mat Kauno apylinkės teismo posėdyje dėl priverstinio ambulatorinio gydymo panaikinimo nurodė, jog jaučiasi gerai, ieško darbo, netrukus įsidarbino ir dirbo.

Norėjo pakeisti parodymus

Kiek vėliau ieškovas teigė, jog minėtų teismo posėdžių metu teismui pateikė neteisingus duomenis apie savo sveikatą ir savo parodymus norėjo pakeisti. Jo tvirtinimu, iš tikrųjų jis nesijautė gerai, todėl negalėjo atitinkamai ginti savo teisių. Bet teismas tokius argumentus atmetė. Bylos metu nustatyta, kad nėra jokių duomenų, jog paciento sveikatos būklė trukdė jam realizuoti teisę ginti pažeistus interesus. Be to, skyriuje paciento psichikos būseną vertinusi gydytoja psichiatrė diagnozavo, kad pacientas savo ligos kritiškai vertinti nesugebėjo. Atsakovas taip pat pareiškė, kad procese dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo ieškovas turėjo gynėją. O šis skundo dėl netinkamo gydymo nepateikė.

Neįvykdyta dar viena prievolė

Ieškovo poziciją silpnino dar ir kitas teismo nurodymas. Rokiškio psichiatrijos ligoninės pacientas, norėdamas gauti žalos atlyginimą, prieš kreipdamasis į teismą, privalėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsniu. Jame nustatyta bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarka. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas įstatymo numatytu terminu šios prievolės neįvykdė. To nepadarė nei tada, kai buvo paleistas iš ligoninės, nei šiuo metu, t. y. prieš pateikdamas ieškinį šioje byloje.

Priimtas verdiktas ligoninės naudai

Gydymo ligoninėje metu ieškovas buvo nuolatos stebimas specialistų, tačiau jokių šalutinių medikamentinių reiškinių neužfiksuota. O išrašant iš ligoninės, vaistas „Haloperidol“ pacientui rekomenduotas tolimesniam ambulatoriniam gydymui. Gydymo praktikoje šie vaistai skiriami, kai pacientai nesugeba vertinti savo būsenos, nekritiški ligos arba kliedėjimo idėjų atžvilgiu ir nelinkę vartoti skiriamų geriamų vaistų. Galiausiai teismas priėmė verdiktą Lietuvos Respublikos ir Rokiškio psichiatrijos ligoninės naudai. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 270 straipsniais, ieškinys buvo atmestas. Taigi, iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad medicininės paslaugos ieškovui Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo suteiktos tinkamai. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos vis dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Apeliacinis skundas paduodamas per Vilniaus apygardos teismą.

alfa.lt