Rokiškio rajonas skaičiais: netektys ir gimstamumas, dažniausi ir įdomiausi naujagimių vardai (0)
Rokiškio rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus specialistės jau apžvelgė praėjusius 2024-uosius metus: suskaičiuoti tiek džiugūs (gimimai), tiek skaudūs (mirtys) įvykiai. Deja, specialisčių pateikti rodikliai nedžiugina – Rokiškio rajonas traukiasi, nes mirusiųjų praėjusiais metais buvo net 335-iais gyventojais daugiau, nei gimusiųjų. Tačiau džiugina tėvų fantazija ir vaikams suteiktų vardų originalumas.
Daugiau nei pernai
Galima pasidžiaugti ne tik rokiškėnų išmone, bet ir tuo, kad 2024-aisiai metais Rokiškio rajono metrikacijos skyriuje registruota daugiau naujagimių, nei užpernai.
Visgi, ne visi mažyliai gimė būtent Rokiškyje: iš 155-ių naujagimių, 131-as pasaulį išvydo Lietuvoje, 24 – užsienyje.
Užpernai registruoti 138 gimimai, iš kurių 119-a buvo Lietuvoje ir 19-a – užsienyje. Gausiausias mėnuo 2023-aiais buvo balandis, kai pasaulį išvydo 19-a mažųjų rokiškėnų, o praėjusiais metais net keturi mėnesiai: sausis, balandis, gegužė ir lapkritis buvo lygūs – registruota po 16-a mažylių.
Tad skirtumas tarp pernykščių ir užpernykščių metų gimimų rodiklių yra tik 17-a naujagimių.
Vardų populiarumas
Populiariausi berniukų vardai, kuriuos tėvai davė savo atžaloms Rokiškyje, pernai metais buvo: Nojus ir Jokūbas. Jų civilinės metrikacijos skyriuje užregistruota po 3.
Toliau po du rikiuojasi: Airidas, Leonardas, Domas, Vainius, Rėjus, Elijus, Tauras, Dovydas, Gustas, Matas.
Įdomesni – Vėjas, Klaudijus ir tik du berniukai turi dvigubus vardus.
Tuo tarpu mergaitėms tėvai dažniausiai rinkosi: Kamilės, Amelijos ar Lėjos vardus (registruota po 4 naujagimius).
Trys naujagimės pavadintos Emilijomis, o po dvi yra: Elija, Ugnė, Sofija, Ema, Adelė, Kotryna. Penkioms mergaitėms tėvai suteikė dvigubus vardus, o pasirinkti išskirtinesni: Aja, Sevilė, Keringa, Šiaurė, Noelė, Milėja.
Ir mažiau nei pernai
Mirusių rajono gyventojų rodikliai pasibaigusiais 2024-aisiais yra kiek „švelnesni“, nei 2023-aisiais.
Per praėjusius metus Rokiškio rajonas neteko 490-ies gyventojų: 481 Lietuvoje, 9 užsienyje, o užpernai mirčių rodiklis siekė 523-is gyventojus: 517 mirė Lietuvoje, 6 – užsienyje.
Tiek pernai, tiek užpernai didžiausias mirusiųjų skaičius registruotas sausio mėn.: pernai – 57-i atvejai, užpernai – 62.
Liepą pakeitė rugpjūtis
Santuokų praėjusiais metais Rokiškyje sudaryta vos 103. Iš jų: 96 Lietuvoje ir net 25 – bažnyčioje, 7 užsienyje. Daugiausiai porų tuokėsi rugpjūčio mėn. – net 30. Anksčiau vestuvėmis gausiausią liepą praėjusiais metais susituokė 20-imt porų.
2023-aisiais santuokų sudaryta šiek tiek daugiau – 108: gimtojoje šalyje susituokė 101-a pora, tačiau bažnytinių santuokų skaičius yra analogiškas pernai metams – 25, o užsienyje žiedus sumainė 7-ios poros. Gausiausias ir užpernai buvo rugpjūtis, kai santuokos įžadus davė net 36 poros, tuo tarpu liepos mėn. buvo registruota tik 15-a santuokų.
Kalbėdama apie santuokas, Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėja Aistė Sketerytė taip pat išskyrė išvykstamąsias ceremonijas: jų pernai buvo 7-ios. Vis tik, pašnekovės teigimu, užsienyje populiariu santuokos būdu lietuviai taip stipriai nesižavi: „Kaip bebūtų, daugiausiai poros atvyksta į metrikacijos skyrių ir įžadus vienas kitam duoda čia. Kodėl? Sunku pasakyti, nes kainos išvykstamųjų santuokų tikrai nėra didelės – 40 ir 70 eurų, priklauso nuo vietos: salėje ar lauke. Gal tam įtakos turi sveikintojai. Juk ne visus pažįstamus ir draugus jaunavedžiai kviečia į puotą, o pasveikinti būna norinčių. Jei santuoka sudaroma ten, kur vyksta šventė, gal kyla keblumų, „nepatogių“ situacijų, kaip tada pasakyti tiems, kurie nepakviesti, kad išeitų... Sunku pasakyti“.
Nors čia pat vedėja prisiminė atvejį, kai situaciją išsprendė šventės vedantysis gražiai suformulavęs kvietimą vestuvių svečius pasilikti, o atėjusius tik pasveikinti – išeiti.
Populiariausios Rokiškio vietos
Atsiradus galimybei organizuoti vestuves ir įžadus vienas kitam duoti kažkur kitur, ne civilinės metrikacijos biure, viena pirmųjų vietų Rokiškyje, be abejo, buvo nuostabios gamtos apsuptyje esantis Krašto muziejus. Vis tik bėgant laikui, tendencijos keičiasi – 2023-aisiais iš 10-ies išvažiuojamųjų santuokų, Krašto muziejuje buvo sudarytos trys. Taip pat trys santuokos užpernai sudarytos sodyboje „Miško vila“, po vieną Levandų vanagynėje, Salų dvare, privačioje asmens sodyboje bei Broniaus Juzelskio sodyboje Juodonių kaime.
2024-aisiais išvykstamąsias santuokas sudaro 9-ios poros: populiariausia pernai metų vestuvių vieta buvo „Levandų vanagynė“, kur civilinės metrikacijos specialistės sutuokė keturias poras. Tuo tarpu Krašto muziejų pasirinko dvi poros, po vieną porą sodybas „Slėnis“ (Raikėnų k.) ir Jolitos bei Alvydo Zizų sodybą, viena santuoka sudaryta Velykalnyje.
Anot A. Sketerytės, būta ir porų ne iš šio rajono: „Neatsisakome sutuokti nei vienų. Nors išvažiuojamosios santuokos, be abejo, reikalauja daugiau pasiruošimo, laiko. Kartais, kai lieka dirbti tik vienas specialistas, tai tampa sudėtingiau dėl ceremonijų metrikacijos skyriuje. Tačiau derinamės: išvažiuojamoji santuoka būna tada arba pirmoji, arba paskutinė, kad be streso ir skubėjimo būtų galima atlikti ceremoniją“.
Skirtis norėjo po metų
Pernykščiai metai santuokos pabaiga tapo 76-ioms poroms: 72 bendra gyvenimą nutraukė Lietuvoje, 4 – užsienyje.
Panaši statistika ir vertinant 2023-uosius, kai skirtingais keliais pasuko 71-a pora: 69 išsiskyrė Lietuvoje, 2 – užsienyje.
Pasmalsavus, kiek A. Sketerytės žiniomis, truko trumpiausia santuoka rajone, specialistė šyptelėjo, kad viena pora išsiskyrė per metus: „Jei pora siekia išsiskirti gražiuoju, tai kitaip ir būti negali, nes remiantis įstatymais, jie mažiausiai metus turi nevesti bendro šeimos ūkio (šypteli – aut. past.). Žinoma, esant kitokioms aplinkybėms, kiekviena situacija yra skirtinga“.