Rokiškio socialinės paramos centrui – palankūs teismo sprendimai (0)

Lapkričio mėnesį „Rokiškio Sirena“ rašė, kad šių metų spalio viduryje pirmos instancijos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai atmetė ieškovo – Rokiškio socialinės paramos centro, ieškinį ir pripažino D. K. atleidimą iš darbo neteisėtu, atmetė jos prašymą grąžinti į buvusį darbą ir priteisė įstatymo nustatytas išmokas.

2022-ųjų spalio 14 dienos teismo sprendimas nėra įsigaliojęs. Civilinė byla pagal Rokiškio socialinės paramos centro ir D. K. apeliacinius skundus bus nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme apeliacine tvarka.

Rokiškio socialinės paramos centro direktorė Jolanta Paukštienė atvira, kad ši istorija su keletą metų besitęsiančiu bylinėjimusi sukėlė jai daug streso ir rūpesčių, taip pat kenkia ir įstaigos reputacijai.

Atsisakė siūlomų pareigų

„Visas prasidėjo prieš pora metų. Kai dėl įstaigos struktūrinių pertvarkymų, D.K. pareigybei tapus pertekline ir jai atsisakius užimti kitas siūlomas pareigas“, – sakė J. Paukštienė.

Sugrįžtant pora metų atgal, 2020-ųjų liepos 29-ąją, Rokiškio socialinės paramos centro direktoriaus įsakymu buvo patvirtinta nauja Rokiškio socialinės paramos centro struktūra, kuri įsigaliojo tų pačių metų lapkričio 4 dieną. Pagal naują struktūrą du padaliniai – Pagalbos į namus ir Dienos socialinės globos buvo sujungti į vieną – Socialinių paslaugų namuose padalinį.

Tuo metu D. K. dirbo Pagalbos į namus padalinio socialine darbuotoja – padalinio vadove. „Kadangi nuo 2020 metų lapkričio 4 dienos jos vadovaujamas padalinys ir buvusi pareigybė buvo panaikinta, šiai darbuotojai pasiūlėme užimti laisvą lankomosios priežiūros darbuotojo vietą. Ji siūlomų pareigų atsisakė, o tokiu atveju darbdavys privalo atleisti darbuotoją Darbo kodekse nustatyta tvarka“ – aiškino J. Paukštienė.

Gavo sutikimą nutraukti

Kadangi D. K. yra Rokiškio socialinės paramos centro darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė, todėl ją atleisti iš darbo buvo galima tik gavus Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vadovo sutikimą.

„Toks sprendimas priimtas 2020 metų rugsėjo 11 dieną. Centrui duotas sutikimas nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės su D. K, dirbančia Pagalbos į namus padalinio socialine darbuotoja – padalinio vadove, nes nenustatyta aplinkybių, kad darbo sutarties nutraukimas su ja yra susijęs su jos vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla ar darbuotoja diskriminuojama dėl to, kad yra darbuotojus atstovaujančios profsąjungos vadovė“, –  kalbėjo J. Paukštienė.

Atmetė kaip nepagrįstą

D. K. šį sprendimą apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams, prašydama jį panaikinti.

Regionų apygardos administracinis teismas 2021 metų gegužės 6 dienos sprendimu moters skundą atmetė kaip nepagrįstą. Po to šį teismo sprendimą ji apskundė ir apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021-ųjų rugpjūčio 4-ąją Regionų apygardos administracinio teismo sprendimą taip ir paliko nepakeistą, o ši nutartis buvo galutinė ir neskundžiama.

Atleidimas nesusijęs su veikla

Teismo sprendime nurodyta, kad VDI Panevėžio skyriaus vadovas, priimdamas sprendimą, pagrįstai įvertino, jog D. K. (darbuotojos) vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla nėra tas veiksnys, kuris nulėmė darbdavio apsisprendimą darbuotoją atleisti iš darbo pagal DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punktą (darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla). Minėtame teismo sprendime taip pat nurodyta, kad D. K. pateiktos aplinkybės dėl to, jog darbdavys nepatenkino kai kurių jos, kaip profesinės sąjungos vadovės, kreipimųsi dėl darbo sąlygų gerinimo, darbo užmokesčio didinimo ar kolektyvinės sutarties pakeitimo inicijavimo, vertintinos kaip įprastų santykių tarp darbdavio bei profesinės sąjungos sprendimas ir nelaikytinos psichologiniu spaudimu D. K. ar jos diskriminavimu.

Vien bendro pobūdžio teiginiai, kad darbuotojas aktyviai dalyvauja profesinės sąjungos veikloje, drąsiai reiškia savo nuomonę, yra principingas, negali būti vertinami kaip pagrindas pripažinti, jog darbuotojo atžvilgiu taikomas darbo santykių nutraukimas kaip nors susijęs su jo veikla profesinėje sąjungoje.

Struktūriniai pertvarkymai teisėti

2021 metų kovo 2 dieną D. K. pateikė ieškinį Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmams, kuriuo be kita ko, prašė pripažinti Rokiškio socialinės paramos centro įstaigoje vykdomus struktūrinius pertvarkymus, sujungiant Pagalbos į namus ir Dienos socialinės globos padalinius į vieną Socialinių paslaugų namuose padalinį, fiktyviais, vykdomais vienu tikslu – atleisti konkretų asmenį, t. y. ją, bei panaikinti Rokiškio socialinės paramos centro direktorės įsakymą, kuriuo patvirtinta nauja šios įstaigos struktūra.

„Taip pat buvo prašoma panaikinti Rokiškio socialinės paramos centro direktorės 2020 metų liepos 30 dienos įsakymą, kuriuo nuo 2020-ųjų lapkričio 4 -osios naikinamos Pagalbos į namus padalinio ir Dienos socialinės globos padalinio vadovų pareigybės ir įsteigiama viena Socialinių paslaugų namuose padalinio socialinio darbuotojo – padalinio vadovo pareigybė“, – kalbėjo J. Paukštienė.

2022 metų birželio 3 dieną Panevėžio apylinkės teismas Rokiškio rūmai šį D. K. ieškinį atmetė, o Panevėžio apygardos teismas, išnagrinėjąs bylą pagal jos apeliacinį skundą, šių metų rugsėjo 20 dieną Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų sprendimą paliko nepakeistą. Šis teismo sprendimas įsiteisėjo tą pačią dieną.

Faktinės aplinkybės patvirtina

Teismai nustatė, kad Rokiškio socialinės paramos centro įvykdyti struktūriniai pertvarkymai priimti įstatyme reikalaujamais kompetentingo asmens sprendimais ir pagrįsti ekonominėmis, organizacinėmis bei kokybiškos paslaugos, teikiamos paslaugų gavėjų namuose, užtikrinimo priežastimis.

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad įstaigos direktorė yra kompetentingas asmuo priimti sprendimus dėl Rokiškio socialinės paramos centro struktūros pertvarkymo ir gali spręsti, kaip organizuoti jo veiklą, kokių darbuotojų reikia bei kokios pareigybės tampa perteklinėmis. Teismai nustatė, jog D. K. atsisakė jai siūlomos lankomosios priežiūros darbuotojo pareigų, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad struktūriniai pertvarkymai buvo vykdomi siekiant atleisti ją iš darbo dėl vykdomos aktyvios veiklos profesinėje sąjungoje.

Psichologinio spaudimo nebuvo

Teismai laikė nepagrįstomis D. K. nurodomas aplinkybes, kurias ji vertina kaip jos atžvilgiu taikytą darbdavio psichologinį spaudimą ir mobingą, tikslu, kad ji pati išeitų iš darbo.

Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovės (D. K) pateikti rašytiniai įrodymai (elektroniniai laiškai) nepatvirtina minėtų argumentų, nes juose prašoma tinkamo darbo funkcijų atlikimo užtikrinimo, kaip tai apibrėžta ieškovės pareigybės aprašyme. Panevėžio apygardos teismas sutiko su Panevėžio apylinkės teismo išvada, kad Centro direktorė, vykdydama jai pavestas funkcijas, turėjo teisę D. K pavesti atlikti tam tikrus darbus, pateikti prašomus dokumentus, kontroliuoti, kaip laikomasi darbo drausmės ir to negalima laikyti psichologiniu spaudimu.