Rokiškio užtvankos: vienos rekonstruotos, kitos kelia susirūpinimą (0)

Praėjusią savaitę Lietuvą sukrėtė žinia apie įvykusią Panevėžio „Ekrano“ užtvankos avariją, kai lūžo šliuzas ir į Nevėžį pasipylė vanduo. Rokiškio rajone yra šešios užtvankos, keturios iš jų rekonstruotos prieš aštuonerius metus.

Ne visi duomenys

Kaip „Rokiškio Sirenai“ sakė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė, valstybei nuosavybės teise priklauso šeši Rokiškio rajone esantys tvenkinių hidrotechniniai statiniai: Bedugnio ir Dviragio ežerų, Kurkliečių II ir III, taip pat Mingėlių ir Vaidlėnų tvenkinių.

Bedugnio ežero tvenkinys, esantis Trumponių kaime, Kamajų seniūnijoje, statytas 1983–1984 metais.

„Ežeras patvenktas buvusio Duokiškio kolūkio jėgomis ir lėšomis, o pati užtvanka rekonstruota 2014-aisiais. Tuo tarpu duomenų, kada statyta Dviragio ežero užtvanka Davainiškio kaime, taip pat Kamajų seniūnijoje, neturime. Dokumentuose rašoma, kad pirminių hidrotechnikos statinių statybos metų duomenų nerasta, tačiau rekonstrukcijos data žinoma – 2015 metai“, – kalbėjo J. Jasiūnienė.

Mingėlių tvenkinio, esančio Mingėlių kaime, Obelių seniūnijoje, statybos metai – 1982-ieji, rekonstrukcijos – 2014-ieji. Vaidlėnų tvenkinio užtvanka, Vaidlėnų kaime, Rokiškio kaimiškoje seniūnijoje, statyta 1973 metais, o rekonstruota – 2014 metais.

Reikia priežiūros

Tuo tarpu apie Meldučių kaime, Jūžintų seniūnijoje, esančias net dvi užtvankos: Kurkliečių II ir III tvenkinių, duomenų kada jos statytos nėra. Pasak savivaldybės atstovės, abiem reikalingas kosmetinis remontas, nuolatinė priežiūra ir kelių užtvankų dalių rekonstravimas.

„Tačiau ir likusioms užtvankoms, kurias išvardinau reikalingas kosmetinis remontas ir nuolatinė priežiūra. Tvenkinių hidrotechnikos statinių priežiūros darbus vykdys Vyginto Žulio įmonė „Kumponas“. Ši bendrovė 2022 metų balandžio 20 dieną atliko mūsų rajono užtvankų apžiūrą“, – sakė J. Jasiūnienė.

Bėda nesprendžiama

Rokiškio rajonas, kaip ir daugelis šalies savivaldybių, turi bešeimininkių tvenkinių problemą.

Kadangi šie įrenginiai nėra mūsų savivaldybės nuosavybė, tikslių duomenų neturima.

„Rokiškio rajono savivaldybės administracija su šia problema susiduria daugybę metų.  Savivaldybės teritorijoje yra nemažai tarybiniais kolūkių laikais ūkio būdu įrengtų tvenkinių. Dalis jų turi savininkus, kitiems yra tik suteiktas leidimas žūklei. Neprižiūrimos šių tvenkinių užtvankos dėl laiko ir aplinkos poveikio susidėvėjo, neretais atvejais staiga kintantis ar krintantis vandens lygis kelia rūpestį aplinkosaugininkams, žvejams ir vietos bendruomenei“, – kalbėjo J. Jasiūnienė.

Mūsų rajono valdžia bando spręsti šią problemą, nuolat kreipdamasi į Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijas, tačiau pirmoji šios problemos nesprendžia, nes tvenkiniai melioracijai netarnauja, o antroji tebekuria modelį problemai spręsti. Tad situacija dėl bešeimininkių hidrostatinių kelia rimtą nerimą dėl galimų panašių avarijų, kokia nutiko Panevėžyje.

Nepakeliama našta

Pasak Rokiškio savivaldybės administracijos direktorius pavaduotojo Valerijaus Rancevo, savivaldybei priklausančios užtvankos dažniausiai tarnauja kaip bendra, neatskiriama melioracijos sistemos dalis.

„Jos prižiūrimos ir remontuojamos kartu su visa melioracijos sistema. Aplinkos ministerijos priklausomybėje esančios užtvankos atlieka įžuvintų tvenkinių vandens lygio reguliavimo funkciją. Taigi, suprantama, kad šios užtvankos netarnauja visuomenės poreikiams. Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir pas mus rajone, ne visų užtvankų būklė yra patenkinama. Jos nuolatos reikalauja priežiūros, remonto. Visa tai reikalauja nemažų lėšų“, – sakė J. Rancevas.

Pašnekovo teigimu, jeigu nacionaliniu mastu bus priimti tokie sprendimai, kad visomis užtvankomis turėtų rūpintis pačios savivaldybės, be valstybės ar Europos Sąjungos paramos vietos savivaldai tai būtų nepakeliama našta.