Rokiškio verslininką nustebino UŽT iškeltos sąlygos – jas prilygino „kosminiams“ reikalavimams (0)

Analizuojant darbo rinką šalies rajonuose, kalbama dviem aspektais: nėra kam dirbti arba nėra kur dirbti. Pagalbą darbdaviams ir darbuotojams surasti vienas kitą Lietuvoje teikia Užimtumo tarnyba (UŽT), įgyvendindama įvairias programas, pavyzdžiui: įdarbinus UŽT „klientą“ verslininkui tam tikrą laikotarpį subsidijuoja dalį mokamo atlyginimo. Būtent ši programa papiktino Rokiškyje veikiančios įmonės „Lexita“ vadovą, kai atsiradus specialistui nusprendė jį įdarbinti pasinaudojant UŽT subsidija. Besidomėdamas galimybe vadovas išgirdo, jog patirties neturinčiam specialistui turi mokėti daugiau nei pusantro tūkstančio eurų siekiantį atlyginimą...    

Šokiravo reikalavimai

Dėstyti savo situaciją verslininkas pradėjo iš karto nuo esmės ir neslėpė nuostabos UŽT vykdomos programos nustatytais kriterijais: „Prireikė įdarbinti jauną žmogų ir nutarėme pasinaudoti UŽT programa, kai subsidijuojama dalis darbuotojo atlyginimo. Jau esame joje dalyvavę, tačiau paaiškėjo, kad šiais metais atsiradę kažkokie „kosminiai“ kriterijai: pavyzdžiui, tam jaunam, patirties visiškai neturinčiam žmogui reikia mokėti 1 tūkstantį 600 eurų atlyginimą... Kitas dalykas – mano įmonė neatitiko kriterijaus dėl didelės darbuotojų kaitos. Pasirodo, kad 10 procentų darbuotojų kaita per metus yra per didelis rodiklis. Aš sakyčiau, kad čia – normali kaita, nes šiuolaikiniai žmonės dažnai keičia darbus, jiems patinka vaikštinėti po darbovietes“.

Įmonės vadovo teigimu, yra ir daugiau „kosminių“ sąlygų, kurių jo įmonė neatitiko, tad gavo neigiamą atsakymą dėl subsidijavimo. Darbuotojo ieškojęs verslininkas tikino, kad specialisto jam reikėjo, tačiau pagelbėti šiuo klausimu turinti įstaiga visiškai nepadėjo.

„Pasidarė kažkokias nerealia sąlygas, kurių, tikėtina, niekas rajone neišpildys. Tai reiškia, ir nepasinaudos programa“, – svarstė pašnekovas.

Rokiškis – ne Vilnius

Kiek nurimęs verslininkas toliau dėstė, jog radęs dirbti norintį ir informacinių technologijų srityje suprantantį, bet dar jokios darbo patirties neturintį specialistą jis apsidžiaugė, tačiau retoriškai klausė – ar sąžininga iš karto nustatyti tokį aukštą atlyginimą?

„Man reikia specialisto čia ir dabar, bet kaip ten bebūtų, aš vis tiek su juo dar turėsiu padirbėti – apmokyti, parodyti, paaiškinti. Tai aš lyg ir noriu amortizuoti tuos kaštus. Juk realius pinigus dažniausiai moki kai žmogus turi ką parodyti: yra kažkur dirbęs, turi ką parodyti. Ir kodėl nusprendė, kad reikia mokėti būtinai 1 tūkst. 600 eurų..? Aš suprantu, kad tarnybai rodiūklius nustato ministerijos, o jie tik vykdo, bet gi šalies regionai ir didieji miestai skiriasi. Mes puikiai žinom, kad yra dvi Lietuvos: Vilnius ir likusi dalis. Sostinėje žmonės uždirba daug, ten – profesionalai. Ir yra antra Lietuva, kur sėdi paprasti žmonės, bet jie liepia patirties neturinčiam specialistui mokėti profesionalių žmonių atlyginimą. Net jeigu rajonams skaičiuoja 70 proc. šalies vidurkio, sakyčiau, kad tas vidurkis irgi toks – solidus“, – pečiais gūžtelėjo vyras ir ironizavo situaciją duonos kainą kilstelėdamas iki 5 tūkst. eurų: „O paskui stebėsimės, kodėl niekas neperka“.  

Anot įmonės vadovo, profesionaliems specialistams, turintiems patirties, UŽT paslaugų net nereikia: jie ir taip be vargo randa darbą. Tad iškeldami „kosminius“ reikalavimus verslui, anot pašnekovo, UŽT nėra suinteresuota padėti pradedantiesiems įsilieti į darbo rinką.

 Keitėsi nustatytos sąlygos

UŽT Rokiškio skyriaus vedėja Dalia Starkuvienė, paprašyta pakomentuoti situaciją – ar tikrai verslininkui, norinčiam pasinaudoti UŽT programa ir įdarbinti specialistą subsidijuojant dalį jo atlyginimo, reikia mokėti 1 tūkst. 600 eurų, atsakė išsamiau tiek apie konkrečią situaciją, tiek apie minėtą programą.

– Sakykite, prašau, ar tikrai tokios sąlygos buvo iškeltos verslininkui?

– Visi darbdaviai, kurie kreipėsi į UŽT Rokiškio skyrių nuo 2025 m. sausio 28 d. dėl įdarbinimo subsidijuojant priemonės organizavimo, supažindinami su patvirtintais „Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo tvarkos aprašo“ pakeitimais. Pakeitimuose – patikslinti specialieji kriterijai, pagal kuriuos skiriamas finansavimas UŽT klientams. Kiekvienas aktyvios darbo rinkos politikos priemonės dalyvis vertinamas pagal formalius kriterijus, numatytus Užimtumo įstatyme, poįstatyminiuose aktuose ar Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų reikalavimuose. Darbdaviai, norintys dalyvauti remiamojo įdarbinimo priemonėje (t.y. įdarbinti subsidijuojant), turi atitikti ir specialiuosius kriterijus. Tai nėra nauja praktika ir taikoma, kai finansavimo galimybių nepakanka visiems pageidaujantiems.

Pasinaudoti subsidija darbo užmokesčiui gali darbdaviai, kurie be Užimtumo įstatyme nustatytų sąlygų, atitinka 2 iš 4 specialiųjų kriterijų:

• turi mažiau nei 250 darbuotojų;
• pirmą kartą dalyvaujantys priemonėje;
• pas kuriuos per dvylika mėnesių atleistų (išskyrus atleistus darbo sutarties šalims susitarus dėl išbandymo, darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės, nesant darbo sutarties šalių valios ar dėl darbuotojo mirties) darbuotojų skaičiaus ir metinio darbuotojų vidurkio, skelbiamo internetinėje svetainėje https://rekvizitai.vz.lt, santykis yra ne didesnis nei 10 procentų;
• numatantiems įdarbinamam asmeniui mokėti ne mažesnį nei 70 procentų Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pagal ekonominės veiklos rūšį atlyginimą.

Akcentuojame, kad specialieji reikalavimai nėra taikomi darbdaviams, kurie įgyvendindami įdarbinimo subsidijuojant priemonę yra pasirengę į darbą priimti bedarbius, kuriems nustatytas 0-40 proc. dalyvumo lygis.

– Kokią dalį darbuotojam mokamo atlyginimo „dengia“ UŽT?

– Subsidijos darbo užmokesčiui dydis, apskaičiuojamas procentais nuo įdarbintam asmeniui darbdavio priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, įrašytų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre.

75 proc. apskaičiuotų lėšų, įdarbinus bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, ir kuriems nustatytas iki 25 % dalyvumo lygis. Subsidija mokama neterminuotai.

60 proc. apskaičiuotų lėšų, įdarbinus bedarbius, kurie yra darbingo amžiaus asmenys su negalia, ir kuriems nustatytas 30-40 % dalyvumo lygis. Subsidija mokama iki 36 mėn. per nepertraukiamą 48 mėn. laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos.

50 proc. apskaičiuotų lėšų, įdarbinus kitus darbo rinkoje papildomai remiamus asmenis (pavyzdžiui, nekvalifikuotus bedarbius, vyresnius nei 50 metų, 16-24 metų asmens, pirmą kartą darbo veiklą pradedančius bedarbius, kvalifikaciją įgijusius ne daugiau kaip prieš 2 metus, ir kitus Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje nurodytus asmenis). Subsidija mokama iki 6 mėn. per nepertraukiamą 18 mėn. laikotarpį nuo pirmos įdarbinimo subsidijuojant dienos.

– Atsižvelgiant į faktą, kad tikrai ne kiekvienas verslas gali (ir moka) aptartoje situacijoje minimo dydžio atlyginimus darbuotojams, gal subsidijavimo įdarbinant programa dabar gali naudotis tik tam tikrų sektorių darbdaviai? Jei taip – kokių?

– UŽT administruojama įdarbinimo subsidijuojant priemone gali pasinaudoti visų sektorių darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas, kurie atitinka teisės aktuose nurodytus formalius ir specialiuosius kriterijus.

– Gal galite priminti apie minėtą programą: kada darbdaviai gali į ją pretenduoti, kokios sąlygos ir įsipareigojimai, ar yra kažkokios „lubos“, kokią dalį atlyginimo UŽT gali dotuoti?

– Dėl priemonės įgyvendinimo gali kreiptis darbdaviai, kurie atitinka Užimtumo įstatymo 35 straipsnio 4 dalyje nustatytas sąlygas. Paminėsiu keletą: jei darbdaviui nėra iškelta bankroto byla, jis nėra likviduojamas, neturi įsiskolinimų darbuotojams, neturi neatidėtų įsiskolinimų LR valstybės biudžetui ar „Sodra“ biudžetui, neturi neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų Užimtumo tarnybai, vadovas ar kitas atsakingas asmuo neturi nuobaudos už nelegalų darbą ir kt. Visą sąrašą galima rasti Užimtumo įstatyme. Darbdavys turi atitikti specialiuosius kriterijus, kuriuos paminėjau anksčiau. O subsidijos darbo užmokesčiui dydis negali viršyti 1,5 LR Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio.

– Ar yra specialus fondas šiai programai įgyvendinti konkrečiai Rokiškio rajone, ar viskas vyksta iš „bendro katilo“ visiems šalies rajonams?

– Bendras aktyvios darbo rinkos politikos priemonių įgyvendinimui skirtas finansavimas ir numatomas dalyvių skaičius yra planuojamas kiekvienam UŽT klientų aptarnavimo departamentui. Primenu, kad Panevėžio kliento aptarnavimo departamentą sudaro Panevėžio ir Utenos apskričių klientų aptarnavimo skyriai. Departamentui skirtas finansavimas yra paskirstomas klientų aptarnavimo skyriams, tarp jų – ir Rokiškio skyriui.

– Žinau, kad UŽT tikrai ne vienerius metus įgyvendina šią subsidijavimo programą, tačiau anksčiau parama naudojosi ir mažus atlyginimus (minimumą) mokančios įstaigos. Tad labai įdomu, kodėl verslininkui buvo įvardinta būtent 1 tūkst. 600 eurų suma?

– Specialiųjų kriterijų taikymas nėra nauja praktika įgyvendinant įdarbinimo subsidijuojant priemonę. Ši praktika buvo taikoma ir anksčiau, kai finansavimo galimybių nepakanka visiems pageidaujantiems. Minima suma buvo įvardyta vadovaujantis specialiuoju reikalavimu, nurodančiu, kad darbdavys numato mokėti darbo užmokestį, kuris yra ne mažesnis nei 70 proc. Valstybės duomenų agentūros paskutinio paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio pagal ekonominės veiklos rūšį. Kitą ekonominės veiklos rūšį atstovaujančiam darbdaviui suma gali skirtis.

– Gal turite statistiką, kiek verslininkų Rokiškio rajone pasinaudojo programa per, pavyzdžiui, 5-erius metus?

– Per pastaruosius 5 metus įdarbinimo subsidijuojant priemone UŽT Rokiškio skyriuje pasinaudojo per 300 darbdavių. Dalis jų šią priemonę įgyvendino ne vieną kartą.

– Kiek darbuotojų buvo įdarbinta ir kokios tendencijos vyrauja pasibaigus subsidijavimo terminui? Žinau ne vieną atvejį, kai darbuotojai buvo atleisti vos po keleto dienų, kai baigėsi sutartis su UŽT. Ar yra piktnaudžiavimų?

– Per penkerius metus priemonėje dalyvavo beveik 700 Rokiškio skyriaus klientų (2024 m. – 188 asmenys, 2023 m. – 148.). Didžioji dalis jų liko dirbti pasibaigus priemonei, tai yra subsidijavimui. Atkreipiame dėmesį, kad darbdavys, kuris įgyvendino įdarbinimo subsidijuojant priemonę ir per 6 mėnesių laikotarpį jai pasibaigus atleido bent vieną UŽT nukreiptą papildomai remiamą asmenį, pakartotinai kreiptis dėl įdarbinimo subsidijuojant įgyvendinimo jis gali ne anksčiau kaip po 12 mėn. nuo subsidijos mokėjimo pabaigos. Yra išimčių, kada ši nuostata nėra taikoma. Jos yra apibrėžtos Užimtumo įstatymo 41 straipsnyje. Asmens atleidimas priemonei pasibaigus ne visada yra pažeidimas, todėl kiekvieną konkrečią situaciją reikia nagrinėti atskirai. Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių (parama mokymuisi, remiamasis įdarbinimas, parama darbo vietoms steigti, parama judumui) efektyvumas Rokiškio skyriuje yra aukštas:

• dalyvavusių priemonėse ir po 6 mėn. dirbančių dalis nuo visų dalyvavusių – 69,2 proc.
• dalyvavusių priemonėse ir po 12 mėn. dirbančių dalis nuo visų dalyvavusių – 71,7 proc.

– Pokalbio metu verslininkas neslėpė apmaudo ir nusivylimo, tačiau užsiminė, kad kažkokių kitų „būdų“ yra gauti jam reikalingos specialybės darbuotoją (nekalbant apie pameistrystės programą), tad gal galite bent aptakiai pasakyti, ar buvo rastas kažkoks sprendimas iš situacijos?

– Užtikriname, kad visos iki šiol gautos įdarbinimo subsidijuojant priemonės paraiškos yra išnagrinėtos ir sprendimai dėl finansavimo skyrimo, atsižvelgiant į formalius bei specialiuosius kriterijus, yra priimti. Su kiekvienu darbdaviu bendraujame individualiai ir ieškome konkrečiai situacijai geriausio sprendimo.

– Dėkoju už situacijos analizę.