Įspėjimas dėl oro užterštumo sukėlė nerimo, bet rokiškėnams nėra ko baimintis (1)

Vasario 23-ąją rajono gyventojai gavo įspėjamąsias žinutes apie padidintą oro taršą kietosiomis dalelėmis. Kokia yra situacija dėl šios taršos rajone, „Rokiškio Sirena“ klausė rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos vadovą Andrių Burnicką. Pašnekovas nuramino: mūsų rajono žmonėms nėra ko baimintis.

Didžiausia problema – didmiesčiuose
A. Burnickas neslėpė, kad pastarąsias kelias dienas skyrė padidintą dėmesį oro taršos stebėsenai, tikrino informaciją, įvairių institucijų žemėlapių rodmenis.
Pasak pašnekovo, didžiausia oro tarša buvo apie didžiuosius miestus. „Vilniuje tarša iš tiesų padidėjusi, tačiau vos keli kilometrai už jo, priemiesčiuose jau nebeviršijo leistinų normų“, – sakė pašnekovas.
Jo pastebėjimais, didžiausias taršos kiekis pasiekė Lietuvą su pietvakarių vėju iš kaimyninių valstybių, kuriose užėjus šalčio bangai gerokai suintensyvėjo šiluminių elektrinių darbas.
Žinoma, vyraujant ramiems, šaltiems orams taršą didino ir automobilių keliamos dulkės, ir šildymo kietuoju kuru metu išskiriamos kietosios dalelės.

Normų neviršijo
Artimiausia nuo Rokiškio oro taršos tikrinimo stotelė, pasak A. Burnicko, yra Panevėžyje. Ir jos duomenimis, pastarosiomis dienomis kietųjų dalelių kiekis ore šiame regione neviršijo leistinų normų.
„Kol vyravo labai šalti orai, nenuostabu, kad šildymas vyko intensyviau. Tačiau esame kaimiška vietovė, todėl vėjai greitai nunešė ir išsklaidė dūmus. O dabar yra šilti ir drėgni orai, tad ir taršos rizika gerokai mažesnė“, – sakė pašnekovas.

Kokia buvo susiklosčiusi situacija?
Reaguodamas į padidėjusią oro taršą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamentas išplatino specialų pranešimą.
Jame teigiama, kad įsivyravus šaltiems ir ramiems orams, kai kuriuose Lietuvos miestuose aplinkos ore susidarė nepalankios sąlygos teršalams išsisklaidyti. Didelę įtaką oro taršai kietosiomis dalelėmis padarė ir iš Sacharos dykumų atneštos smėlio dulkės. Šių metų vasario 23-25 d. vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos aplinkos oro teršalų sklaidai. Visoje šalies teritorijoje teršalų koncentracijos nuosekliai didėja nuo sekmadienio (vasario 21 d.) dėl taršios oro masės pernašos iš pietų. Aukštos koncentracijos (KD10; KD2,5; NO2) išsilaikys kelias dienas. Labai didelė tikimybė, kad kietųjų dalelių KD10 24 val. ribinė vertė bei azoto dioksido 1 val. ribinė vertė gyvenvietėse vėl bus viršyta (santykinai žemesnės, bet vistiek labai taršios koncentracijos bus apie vidurdienį).
Rekomenduojame riboti aktyvią veiklą lauke. Nedeginti, nekurti jokių laužų. Pagal galimybes būstų patalpų nešildyti kietuoju kuru (pvz., šią savaitę naudoti dujinį ar elektrinį šildymą). Energetikos įmonėms griežtai kontroliuoti azoto oksidų išmetimus į aplinkos orą.
Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti AAA interneto svetainės http://gamta.lt nuorodoje ORO KOKYBĖ ŠIANDIEN.
Padidinta oro tarša kietosiomis dalelėmis buvo fiksuota Panevėžyje ir beveik visose oro kokybės stotyse buvo fiksuota padidinta tarša kietosiomis dalelėmis bei azoto oksidais. Tai daugiausia lėmė šiluminės energijos gamybos metu išmetami teršalai bei dulkių pernaša iš pietų.

Kietosios dalelės – kas tai?
Kietosios dalelės – tai ore esančių kietųjų dalelių ir skysčio lašelių (aerozolių) mišinys, kurio sudėtyje gali būti įvairūs komponentai: rūgštys, sulfatai, nitratai, organiniai junginiai, metalai, dirvožemio dalelės, dulkės, suodžiai, pelenai ir kt.
Pagal reikalavimus kietųjų dalelių KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikronų aerodinaminio skersmens) vidutinė paros koncentracija ore turi būti ne daugiau nei 50 mikrogramų kubiniame metre, o paros normos viršijimų skaičius neturi būti viršytas daugiau kaip 35 d. per metus. Šiemet paros normos viršijimų skaičius Panevėžio mieste siekė 5 paras. Panevėžio mieste fiksuota didžiausia tarša kietosiomis dalelėmis – kietųjų dalelių KD10 kiekis viršijo leistiną paros ribinę vertę šių metų vasario 21 d. ir siekė 85 mikrogramus kubiniame metre. Panevėžyje šiuo metu fiksuojamas labai aukštas oro užterštumo lygio indeksas (OUI) – tai aplinkos ore išmatuotų teršalų koncentracijų kokybinė išraiška, naudojama supaprastintam oro kokybės apibūdinimui. Vasario 21 d. registruota padidinta oro tarša azoto oksidais Panevėžio mieste ir siekė 230 mikrogramų kubiniame metre, leistina azoto oksidų koncentracija yra 200 mikrogramų kubiniame metre.

Kietosios dalelės bei azoto oksidai –
sveikatai kenkiantis oro teršalas
Kietosios ore sklandančios dalelės turi poveikį gyventojų centrinei nervų sistemai, gali dirginti akių, nosies ir gerklės gleivinę, sukelti kvėpavimo sutrikimus bei įtakoti širdies ir kraujagyslių ligų paūmėjimą.
Oro taršai ypač jautrūs kūdikiai ir vaikai iki 5 metų amžiaus, nėščios moterys, vyresnio amžiaus asmenys. Praeitą savaitę dėl didžiulio eismo įvykio Panevėžio aplinkkelyje, buvo gauta Panevėžio Rožyno bendruomenės gyventojų nusiskundimų dėl nukreipto Šiaurine gatve sunkiojo autotransporto priemonių sukeltos didelės taršos automobilių išmetamosiomis dujomis.
Padidintą oro taršą kietosiomis dalelėmis mažina ir apsaugo kvėpavimo takus dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) privalomai nešiojamos lauke vienkartinės kaukės.
Dėl trumpalaikio taršos azoto oksidais poveikio galimas neigiamas poveikis plaučių funkcijai, ypač asmenims, sergantiems astma. Tokio poveikio pasėkoje gali suaktyvėti alerginės reakcijos, padidėti bendras sergamumas, bendras mirtingumas. Aplinkoje esantis azoto oksidas susijęs su kraujotakos sistemos ligomis, astma, miokardo infarktu, pagyvenusių žmonių lėtine obstrukcine plaučių liga. Ilgalaikė padidėjusi azoto oksido koncentracija pažeidžia plaučių funkciją, padidina kvėpavimo takų infekcijos atsiradimo riziką, bei apatinių kvėpavimo takų ligų dažnį vaikams, linkusiems į alergijas.

Gyventojams patariama:
• riboti darbinę veiklą ir fizinį aktyvumą lauke;
• vaikams neorganizuoti kūno kultūros pratybų lauke;
• mankštintis uždarose patalpose ar vietose, kurios yra atokiau nuo judrių gatvių;
• neatidarinėti orlaidžių, langų;
• sergantiems lėtinėmis ligomis pasirūpinti vaistų atsarga;
• blogai pasijutus kreiptis į gydytoją.
Platesnė informacija http://gamta.lt.
Detalesnius oro kokybės tyrimų duomenis galima rasti Aplinkos apsaugos agentūros interneto svetainės skiltyje „Oro kokybė šiandien“.
Lina DŪDAITĖ-
KRALIKIENĖ,
Nacionalinio visuomenės
sveikatos centro
Panevėžio departamento
inform.