Tarpmiestiniai keleivių vežėjai: kritiniai Lietuvos kelių ruožai sumažina ne tik saugumą, bet ir apsunkina darbą (0)

Beveik 40 proc. blogos būklės šalies kelių – Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) statistika, kurią kasdien patiria kiekvienas Lietuvos vairuotojas. Nors pastarasis rodiklis skelbtas 2020-aisiais, situacija keliuose toliau prastėja. Kelių defektai mažina saugumą ir trukdo efektyviai dirbti, sako tarpmiestiniais Lietuvos maršrutais kursuojantys keleivių vežėjai. Draudikų teigimu, prasta kelių būklė atsiliepia  ir vairuotojų piniginei.

Remontuoja tik kritiniu atveju

Antanas Taparauskas, Rokiškio autobusų parko direktorius, Lietuvos kelių būklę vertina patenkinamai, tačiau atkreipia dėmesį į svarbius, tačiau jau pradėjusius byrėti kelius.

„Keliais nuo Svėdasų iki Žaliosios kaimo bei Vilnius–Utena mūsų bendrovės autobusai važiuoja dažniausiai ir tenka pastebėti, kad autobusus, vykstančius šiais ruožais, remontuojame dažniau, jie reikalauja ir didesnių laiko ir degalų sąnaudų. Taip ilgiau užtrunkama kelionėje, kyla keleivių nepasitenkinimas, kai autobusą pakrato per duobes ir kitus kelio nelygumus, – kalba jis. – Kituose keliuose situacija nėra tokia bloga, tačiau akivaizdu, kad Lietuvos užmiesčio keliai labai dėvisi, prašosi remonto, o to nedarant, netrukus ims byrėti. Taip pat atkreipčiau dėmesį į žvyrkelių būklę – labai dažnai jie lieka pamiršti ir retai prižiūrimi, taip greitai susidaro vadinamosios kopėčios, kurios autobuso važiuoklei – tikras iššūkis.“

Taparauskui pritaria Antanas Trilupaitis, bendrovės „Toks“ Eismo skyriaus maršrutų specialistas.

„Važiuojame ne žvyrkeliais, bet asfaltuotais keliais, tačiau kelias Vilnius–Utena – tragiškas, o eismo juo nutraukti negalime. Magistraliniais keliais, tokiais kaip Vilnius–Klaipėda, Panevėžys ar Kaunas, skųstis negalime, tačiau problemų yra ir čia. Viena jų – provėžos, – sako jis. – Pasitaiko ir taip, kad remontuojant kelius ar šalikeles užpylus šviežia skalda, autobusų stiklai dūžta nuo išsprūdusių akmenukų, kenčia jų korpusai. Dar viena bėda – netvarkomos duobės, į kurias įvažiavus lūžta autobusų pakabos, o jas pakeisti nėra pigu. Akivaizdu, kad kai kurių kelių remontas atliekamas per vėlai, kai problemos jau įsisenėjusios.“

Anot jo, didelę įtaką vairuotojo ir keleivių saugumui taip pat daro žiemą nevalomi keliai: „Anksčiau prioritetine tvarka buvo valomi keliai, kuriais važiuoja reguliarus keleivinis transportas, dabar Kelių direkcija turi kitus prioritetus. Ypač sudėtinga Žemaitijoje, Plungės, Skuodo rajonuose. Dažna savivaldybė valo kelius iki savo rajono ribos, nors autobusams tenka kirsti ne vieną jų.“

Pastebi ir papildomų iššūkių

Keleivių vežėjai išskiria ir kitas, mažiau pastebimas, kelių problemas: apylankas, nes už važiavimą jomis patirtų nuostolių niekas nekompensuoja, kyla bėdų ir su remontuojamuose keliuose įrengtais šviesoforais – pasitaiko, kad remontas jau baigtas, o šviesoforas nenuimtas. Pasak jų, taip pat trūksta poilsio stotelių, kai kuriuose siauruose keliuose sunku atlikti manevrus.

„Maršrutiniai autobusai privalo laikytis grafikų, jų negalima keisti dėl kelių remonto, nes tai labai ilga ir sudėtinga procedūra, grafikus reikėtų derinti su Lietuvos transporto saugos administracija. Akivaizdu, kad regioninės kelių remonto organizacijos galėtų geriau organizuoti savo darbą“, – akcentuoja A. Trilupaitis.

Zenonas Buivydas, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius, sako, kad Lietuvoje tikrai yra kelio ruožų, kurie apsunkina vežėjų darbą – ilgėja kelionės laikas, jais važiuodami vairuotojai labiau pavargsta, todėl nukenčia jų ir keleivių saugumas, greičiau dėvisi transportas. Taip pat atkreipia dėmesį ne tik į kelio dangos kokybę, bet ir į kitą infrastruktūrą – pavyzdžiui, į poilsio stotelių kokybę ir jų trūkumą. Vežėjai, pasak jo, susiduria ir su kelio gabaritų problema: „Yra daug vietų, kur atlikti manevrą nesukeliant rizikos kitiems eismo dalyviams ir sau paprasčiausiai nėra galimybių. Taip pat daug problemų kyla pervežant negabaritinius krovinius.“

Duobės keliuose – galvos skausmas ir draudikams

Kad Lietuvos kelių infrastruktūros situacija nėra gera, pastebi ir draudikai. Pasak jų, apie tai signalizuoja didėjantis žalų, kai transporto priemonė apgadinama dėl prastos kelio kokybės, skaičius.

„Per šių metų 9 mėnesius kasko žalų skaičius ir išmokėtos sumos, kai transporto priemonė apgadinama dėl duobės ar šulinio, yra didesnės nei per visus 2021-uosius. Šiais metais per sausio–rugsėjo mėnesius dėl duobių keliuose jau išmokėta beveik 253 tūkst. eurų (pernai – daugiau nei 204 tūkst. per visus metus). Tačiau reikia įvertinti ir tai, kad kasmet auga ir kasko draudimu apsidraudusių klientų skaičius, todėl natūralu, kad ir įvairių žalų skaičiai bei sumos didėja“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.

Kaip galimas problemos priežastis jis išskiria rugsėjį suintensyvėjantį eismą, lietingesnes dienas, kai duobes pamatyti yra sudėtingiau. Savo darbą, pasak jo, atlieka ir vasaros karščiai – dėl didelės temperatūros gali kisti kelio konstrukcijos, labiau apkrautuose keliuose atsiranda ne tik duobių, bet ir provėžų.

„Labai geras pavyzdys yra kelio Vilnius–Utena ruožas, kurio pagrindas – betoninis. Dėl didelių karščių betonas plečiasi, susidaro kalneliai. Atvėsus jis vėl susitraukia, bet ten, kur buvo pakilęs ar išsikraipęs, lieka skylės ir duobės“, – pabrėžia A. Juodeikis.

Pasak jo, viena didžiausių šalies kelių problemų – vis lopomi keliai, kurie po remonto darbų jau netarnauja kaip naujai nutiestas kelio ruožas, ir problemą ne sprendžia, o tik ją nukelia. Po pusės metų vėl atsiranda duobių, jos vėl taisomos. Eksperto teigimu, duobės tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nepavojingos, tačiau net ir nedidelė duobė gali atnešti kelių tūkstančių eurų nuostolį: „Pavyzdžiui, jei važiuojate greičiau ir įsirėžiate į aštresnį duobės kampą, gali tekti automobilio padangą išmesti. Taip pat įvažiavus į duobę dažnai nukenčia rėmo kraštas, ratlankiai, važiuoklė. Taigi, jei žmogus nėra apsidraudęs kasko, netikėtai gali tekti sumokėti nemažą sumą iš savo kišenės.“

Mažina tarptautinį konkurencingumą

Šarūno Frolenko, asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, teigimu, valstybės finansavimas kelių remontui ir statybai jau beveik dešimtmetį mažėja, ir tai tiesiogiai jaučia patys eismo dalyviai – prastėjantys ir taip jau nemažai investicijų šiandien reikalaujantys šalies keliai pirmiausia mažina eismo ir vairuotojų saugumą. Pasak jo, nesiėmus spręsti situacijos, matysime tolesnę Lietuvos kelių degradaciją, kuri atsilieps ir valstybės reputacijai.

„Tokia kelių infrastruktūros problematika sukels virtinę neigiamų padarinių – ateityje smarkiai išaugs investicijų kelių remontui poreikis, prasta infrastruktūra nepadės pasiekti 0 žūčių keliuose vizijos ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Visa tai vienareikšmiškai didina ir reputacinės žalos riziką valstybei“, – akcentuoja jis.

Pasak Z. Buivydo, Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinio sekretoriaus, kelių kokybe smarkiai atsiliekame nuo Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių: „Mus jau aplenkė ir Lenkija, kurios kelių infrastruktūra anksčiau kėlė tikrai daug problemų. Per dvidešimtmetį lietuviai šalyje yra nutiesę tik nedidelę dalį automagistralinių kelių, o Lenkijoje per tą patį laikotarpį tokių kelių atsiranda tūkstančiai kilometrų.“

Jis akcentuoja, kad visa tai mažina ir Lietuvos vežėjų konkurencingumą: „Prasta kelių kokybė reiškia dažnesnį transporto remontą, didesnes degalų sąnaudas, pasitaiko ir transporto priemonių apgadinimų eismo įvykiuose, kurie kyla dėl kelio dangos defektų. Visa tai išaugina vežėjų sąnaudas ir sumažina mūsų konkurencingumą tarptautinėje pervežimų rinkoje. Jeigu neskirsime daugiau dėmesio kelių infrastruktūrai, transporto sektoriui tai gali atsiliepti skaudžiai, nes jis yra ypač svarbi strateginė Lietuvos ūkio šaka, sudaranti apie 13 proc. šalies BVP. Lietuva pagal transporto ir saugojimo sektoriaus indėlį į BVP pirmauja visoje Europos Sąjungoje ir beveik 2,6 karto viršija ES vidurkį.“

Lietuvos Keliai