Įteikti GIMK mokymų pažymėjimai globėjams ir įtėviams: jautrios temos akivaizdoje pasitvirtina žodžiai – yra vaikų, kurie gimsta mūsų širdyse (6)

Saulėta kovo 10-oji. Pro debesis besiskverbiantys spinduliai tarsi pranašavo ateinančią šviesą, šilumą ne tik gamtoje, bet ir žmonių, o ypač vaikų, kurie jau netrukus turėtų surasti savo naujus namus, mylinčius ir rūpestingus globėjus ar įtėvius, širdyse. Jauki popietė Rokiškio krašto muziejuje vyko globėjams (rūpintojams), jų šeimoms bei būsimiems įtėviams. Renginį organizavo Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausios specialistės, atestuotos socialinės darbuotojos Greta Giriūnaitė ir Dovilė Panasovienė. Šia, galima drąsiai teigti, maža švente buvo užbaigti pirmieji mokymai, kurie vyko nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio, pagal globėjų ir įtėvių rengimo programą GIMK.  Į renginį susirinko apie 30 globėjų (rūpintojų), jų artimųjų bei globojamų (rūpinamų) vaikų. Pagrindinis susitikimo tikslas - pasveikinti mokymų dalyvius baigus mokymų kursą, bei nuoširdžiai padėkoti jiems už jų pasiryžimą priglausti ir suteikti namus nelaimės ištiktiems vaikams.

Kūdikiai nuginklavo net ir valdžios vyrus

Ypatingame, pirmajame tokio pobūdžio renginyje dalyvavo Vaiko teisių apsaugos skyriaus  vyr. specialistės, sveikinimo kalbas sakė Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, vicemeras Egidijus Vilimas bei Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gitana Černiauskienė. Kiekvieno pasisakiusio kalboje jautėsi pagarba ir padėka būsimiems įtėviams, globėjams. Iš mero ir vicemero rankų globėjai ir įtėviai gavo pažymėjimus, patvirtinančius, jog jie sėkmingai baigė 10 savaičių trukusius mokymus pagal globėjų ir įtėvių rengimo programą. Po oficialiosios dalies renginio dalyviams buvo pristatyta edukacinė programa „Sūrio kelias“. Pasakojama apie senovinius pieno produktų gaminimo būdus, etnografinius pieno rauginimo, sviesto mušimo ir kitokius indus, degustuojamas kelių rūšių AB „Rokiškio sūris” gaminamas sūris. Tačiau visų svarbiausia – šiltas, betarpiškas bendravimas tarpusavyje ir su renginio svečiais. Netilo diskusijos, įspūdžiais apie vykusius mokymus dalijosi abi pusės. Mažieji vaikai džiaugėsi atminimo dovanėlėmis ir ryškiaspalviais balionais su šūkiu, kuris turi pasiekti ir kitų žmonių ausis bei širdis – „Globa – dovana“.

Po gražaus ir šilto renginio kalbėjomės su G. Giriūnaite ir D. Panasoviene:

Anot mero, kuo mokinote būti susirinkusiuosius?

Šie mokymai pagal GIMK (globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo) programą vyko nuo praėjusių metų gruodžio iki šių metų kovo mėnesio. Juose dalyvavo 16 nuolatinių mokymų dalyvių. Iš viso buvo 10 susitikimų, kurie vykdavo kartą per savaitę. Globėjai ir įtėviai, tai žmonės, kuriems keliamas toks pats uždavinys – atstoti tėvus vaikams, kuriuos pagimdė kiti. Toks buvo ir mūsų tikslas – išmokyti, suteikti žinių, būti tais, kurie mylės vaikus, rūpinsis jais, ugdys gerus piliečius, diegs žmogiškąsias vertybes. Tai nėra paprastas uždavinys, nes vaiko paėmimas įvaikinti ar globoti reiškia, jog turėjo iširti kita šeima, o globoti ar įvaikinti paimtas vaikas gali būti patyręs skaudžių išgyvenimų. Taip pat mokymų metu dalyviai gauna praktinių patarimų, sprendžia įvairias gyvenimiškas užduotis, atlieka  vaidybinius žaidimus, prisimena savo vaikystės patirtis, daro namų darbų užduotis. Kaip teigė viena iš globėjų, baigę mokymus, dalyviai gali atrasti save iš naujo, sužinoti įdomių dalykų, apie kuriuos dažnai nesusimąstome, o vykę mokymai juos padeda prisiminti ir atskleisti. Mokymų tikslas - padėti dalyviams „pasimatuoti“ tiek globėjo, tiek įtėvio „kostiumą“. Tačiau vien panorėti neužtenka. Norinčius tapti globėjais (rūpintojais) arba įtėviais, jų gyvenimo sąlygas vertina atestuotos socialinės darbuotojos.

Koks jausmas išleisti pirmuosius „absolventus“?

Iš tikrųjų, kai atėjo laikas įteikti diplomus, apėmė įvairūs jausmai. Vieniems mokymų dalyviams – pavyzdžiui, būsimiems įtėviams, mokymų pabaiga yra didžiulis žingsnis į priekį link svajonės išsipildymo, link tikslo –  pilnos šeimos sukūrimo. Nuoširdžiai džiaugiamės dėl jų. Naujiems globėjams, tai pasiruošimas naujo vaiko atėjimui į šeimą, jo priėmimui, o vėliau ir išlydėjimui atgal į biologinę šeimą. Globėjų, jau globojančių vaikus žodžiais kalbant, jiems gaila, jog mokymai baigėsi, nebebus susiformavusių įpročių penktadienio vakarais visiems susirinkti, pabendrauti, išmokti kažko naujo ar prisiminti anksčiau įgytas žinias. Susipažinome ne tik su mokymų dalyviais, bet ir jų šeimomis, ne kartą lankėmės jų namuose, daug apie juos sužinojome, nuoširdžiai bendravome. Mums taip pat gaila, jog mokymai pasibaigė, tačiau bendrausime ir pasibaigus jiems. Vienas etapas pasibaigė, tačiau laukia antras - jau pradedama formuoti kita mokymų grupė. Todėl visus, kurie neabejingi, kviečiame ryžtis atvykti į mokymus.

Ar vyks tolimesnis bendravimas su šeimomis?

Kaip minėjome, gaila, jog mokymai greitai baigėsi, tačiau, kita vertus, liūdėti tikrai neverta, reikia tik džiaugtis. Žinome, jog ateityje bus tęstiniai mokymai globėjams (rūpintojams), vesime savitarpio pagalbos grupes, todėl tikime, kad tęsime bendravimą ir toliau. Be to, ir toliau lankysime juos ir globojamus vaikus, konsultuosime, informuosime, teiksime kitas bendrąsias socialines paslaugas bei padėsime išspręsti su globa (rūpyba) ar įvaikinimu iškilusias problemas. Ateityje organizuosime ne vieną renginį, skirtą suburti visus esamus globėjus (rūpintojus) bei įtėvius. Visus mielai kviesime ir stengsimės palaikyti tolimesnį bendravimą. Visiems globėjams, kurie dar tik ruošiasi paimti globoti vaikus į savo šeimą arba kurie jau globoja bei įtėvių šeimoms, linkime sėkmės, didelės kantrybės ir atsiminti renginio metu ištartus žodžius - „yra vaikų, kurie gimsta šeimoje, bet yra ir tokių vaikų, kurie gimsta mūsų širdyse“.

Kokios patirties įgijote?

Mokymų metu ir mes pačios įgijome įvairios patirties, turėjome galimybę toliau augti ir tobulėti. Stengsimės energingai dirbti toliau, kadangi siekiame, kad tėvų globos netekę vaikai turėtų tikrus namus. Tai labai svarbu tiek mums, tiek visai visuomenei. Žinoma, tik pradėjusios dirbti susidūrėme su įvairiais vertinimais. Žmonėms, kurie mūsų nepažįsta, nežino, kokį išsilavinimą ar kokią socialinio darbo patirtį turime, sunku mus ir mūsų turimus gebėjimus bei galimybes vertinti objektyviai, tačiau dirbdamos stengiamės mokymus padaryti tokius, kad būtų įdomu ne tik jų dalyviams, būsimiems globėjams ar įtėviams, tačiau ir mums pačioms. Daug improvizuojame, remiamės turimais pavyzdžiais, kurių turime bendraudamos su viso rajono globojamų vaikų šeimomis, ieškome kuo įdomesnių būdų perteikti mokymų medžiagai. Geriausi vertintojai – būsimi globėjai ir įtėviai. Galima tik pasidžiaugti, kad girdėjome tik teigiamus atsiliepimus. Didelė dalis pareiškė norą dalyvauti kituose mokymuose. Kaip renginio metu teigė viena iš globėjų: „Iš pradžių galvojome, ką gali išmokyti merginos, kurios dar yra tokios jaunos?! Juk aš turiu jau kelis vaikus, tad ką gi jos galėtų dar papasakoti jų neturint? Tačiau baigusi mokymus, galiu pasakyti, kad sužinojome labai daug naujų ir naudingų dalykų, gavome nemažai vertingų patarimų ir, svarbiausia, galėjome susipažinti ir pabendrauti su tokį patį sprendimą, globoti, pasirinkusiais žmonėmis“. Pastebėjome ir tai, kad žmonėms, kurie svarsto galimybę pasiimti tėvų globos netekusį vaikutį į savo šeimą, dažnai nusvyra rankos, kadangi jie sulaukia nemalonių vertinimų ar replikų ne tik iš aplinkinių, kaimynų, bendradarbių, bet ir iš pačių artimiausių žmonių. Visuomenė dar nėra pakankamai subrendusi, kad suprastų didžiulę teigiamą globos ar įvaikinimo reikšmę savo mažiausiems nariams – vaikams. Nuoširdžiai tikime, kad bendromis pastangomis mes pamažu keisime šį neigiamą požiūrį. Sieksime to ir visada linkėsime visuomenei, rajono žmonėms, kad palaikytų ir padrąsintų tokius žmones, kaip šie, kurie baigė pirmuosius Rokiškio rajone organizuojamus GIMK mokymus.