Žingsnis į priekį nelegalaus padangų sąvartyno istorijoje – tereikėjo pradėti (0)

Kiek daugiau nei prieš mėnesį, rugsėjo viduryje, „Rokiškio Sirena“ publikavo straipsnį apie Juodupės seniūno Olego Grišajevo radinį – apleistoje sodyboje sukauptą nenaudojamų padangų bei plastmasinių automobilių detalių sąvartyną (Rokiskiosirena.lt - Situacijos spąstuose: privačiame sklype ekologine katastrofa gręsianti kasdienybė AAD nejaudina – „prie sienos“ remia tik finansiškai stabilius pažeidėjus). Situacija įdomi buvo ir tuo, kad Aplinkos apsaugos departamento (AAD) specialistams visa tai buvo žinoma mažiausiai metus, tačiau kažko imtis jie nematė prasmės galvodami, kad „greičiausia nebus jokio teigiamo rezultato“. Visgi šioks toks žingsnis pirmyn buvo žengtas: pasirodo, savininką susitvarkyti įpareigoja ne vienas įstatymas.

Trumpai

Primename, kad rugsėjo pradžioje tikrinant apleistus sklypus Juodupės seniūnijoje, Kukių kaime esančio vienkiemio buvusiame tvarte aptiktas kalnas senų padangų, kurių vieno viršūnę „puošia“ dar ir automobilio variklis, kito papėdėje – muzikinis centras, trečiasis sudarytas iš plastmasinių automobilių detalių. Apie radinį O. Grišajevas informavo AAD tarnybą ir Rokiškio rajono vadovus: visi vyko į vietą įvertinti situacijos bei spręsti, ką daryti toliau.

Tąkart nustebino AAD Biržų aplinkos apsaugos skyriaus pareigūnų požiūris, kurie teigė, jog sklypo savininkams buvo liepta susitvarkyti: užsandarinti langus ir duris, bet reali situacija rodo, jog per dvejus metus tai nebuvo padaryta. Nuo pirminės žinios specialistai vietos daugiau ir netikrino. Problema nebuvo išspręsta. Kadangi tai – privati valda, seniūnija ar savivaldybė atlikti tvarkymo darbų neturi teisės.

Paklausus, ar ADD departamentas negali surašyti privalomų nurodymų sodybos savininkui, žiūrint į riogsančią padangų krūvą buvo atsakyta: „Galėtume. Manau. Tik vis tiek negarantuojam, kad savininkas susitvarkys. Duosim laiko mėnesį, du ar pusę metų ir kas iš to? Jei per dvejus metus nesugebėjo užsandarinti savo pastatų... Yra priemonių, bet jos vis tiek nesuveiks“.

Visgi šios savaitės pradžioje AAD atstovai informavo apie šiek tiek į priekį „judančią“ situaciją.

Visgi įpareigoja įstatymai

AAD atstovų aiškinimu, informacijos ir aplinkybių, leidžiančių identifikuoti neteisėtai atliekomis atsikračiusius asmenis – nenustatyta, o patekimas į sklypą nėra ribojamas, tačiau nepavojingosios atliekos yra paliktos fiziniam asmeniui priklausančiame pastate ir nuomojamame žemės sklype, tad pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymą, Atliekų tvarkymo taisykles ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymą yra numatytos savininkų ir kitų naudotojų pareigos. Atsižvelgiant į tai, Nekilnojamojo turto savininkas buvo įpareigotas organizuoti atliekų, esančių pastatuose ir žemės sklype, sutvarkymą iki 2026 m. kovo 31 d. – pagal teisės aktų nustatytą tvarką.

Specialistai patikino, kad savininkas planuoja imtis ir priemonių užkardyti galimą tolimesnį atliekų vežimą į jam priklausančius pastatus.  
Jei turėtų galimybių...

Kadangi departamento specialistė sodyboje vykusio susitikimo metu kalbėjo ir apie fizinių asmenų finansus svarstydami, kad gal tvarkytis žmonėms nėra finansinių galimybių, AAD atstovams pateiktoje užklausoje buvo pasidomėta, ar departamentas neturi fondų, gal – programų, kuriomis piliečiai tokiais atvejais galėtų pasinaudoti ir jiems būtų kažkiek sumažintos atliekų tvarkymo išlaidos?

Deja, atstovai informavo, kad AAD funkcijos neapibrėžia galimybių kompensuoti išlaidas ar prisidėti prie jų kompensavimo.

Visgi pasidalino patarimu: kreiptis į rajono savivaldybę, kuri galėtų įvertinti savo galimybes kompensuoti išlaidas ar prisidėti prie jų kompensavimo.

Juodupės seniūnas O. Grišajevas sakė turintis tokią pat AAD informaciją dėl padėties, tačiau kol kas tik stebi situaciją: „Ne, jokių veiksmų šiomis dienomis ten dar nematyti. Manau, dar yra laiko. Ar padėtume gyventojui? Reikėtų vertinti seniūnijos galimybes būtent tą dieną, o jei kalbėtume apie dabar – metų pabaiga, tad visa pagalba tikrai yra ribota“.

AAD primena gyventojams, jog jei yra užfiksuoti panašūs atvejų, apie situaciją reikia informuoti bendruoju pagalbos numeriu 112 ir atsakingos institucijos atliks veiksmus pagal savo kompetencijas.  

Niuansai
AAD specialistai paaiškino, kada ir kas turi pasirūpinti bešeimininkėmis atliekomis.

Jei pastarosios randamos valstybinėje žemėje ir asmenys, atsikratę atliekomis, nenustatomi, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnį savivaldybei yra numatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos. To paties įstatymo 25 straipsnis numato, kad savivaldybė organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą. 
Jei bešeimininkės atliekos randamos privačioje žemėje ir asmenys atsikratę atliekomis nenustatomi, NT savininkas organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnyje yra numatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos.