Teismas priteisė atlyginti vandens gyvūnijai padarytą žalą (2)

 Temidės ranka pasiekė po metų. Rokiškio rajono aplinkos apsaugos agentūra 2016 m. liepos mėn. atlikusi patikrinimą  nustatė, kad Beičių vandens tvenkinyje Rokiškio rajone esantis hidrotechninis įrenginys yra netvarkingas ir pro vandens praleidimo uždorio apačią tvenkinio vanduo ištekėjo į Audros upę. Išbėgus vandeniui rastos kritusios žuvys (21 lydeka, 78 lynai ir 520 kuojų). Atsakomybė už hidrotechninių statinių techninę būklę ir jo priežiūrą tenka UAB “Vasaknos” ir Rokiškio rajono savivaldybei, kadangi tvenkiniai yra valstybiniai ir priskirti savivaldybei valdyti juos patikėjimo teise.

       Ginčas tesėsi daugiau nei metus. Tiek Rokiškio rajono apylinkės teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas Panevėžio apygardos teismas pripažino Savivaldybės ir žuvininkystės bendrovės Vasaknos atsakomybę.   Teismas visiškai patenkino Panevėžio RAAD pateiktą ieškinį akcentuodamas, jog  ”Pagal aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį pripažįstama, jog žala aplinkai padaryta, kai yra tiesioginis ar netiesioginis neigiamas poveikis: 1) palaikomai ar siekiamai išlaikyti rūšių ar buveinių tinkamai apsaugos būklei, taip pat biologinės įvairovės, miškų, kraštovaizdžio, saugomų teritorijų būklei; 2) paviršinio ir požeminio vandens ekologinei, cheminei, mikrobinei ir (arba) kiekybinei būklei ir (arba) ekologiniam pajėgumui (potencialui); 3) žemei, t. y. žemės užteršimas, kai teršalai pasklinda žemės paviršiuje, įterpiami į žemę arba po ja (į žemės gelmes); 4) kitiems aplinkos elementams (jų funkcijoms), kai pažeidžiami aplinkos apsaugos reikalavimai.
        Gamtos išteklių naudotojai ir asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, (toliau – ūkio subjektai) privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui ir interesams, o padariusieji žalos aplinkai privalo kuo skubiau imtis veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (arba) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių skubią kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą siekiant sumažinti ar išvengti didesnės žalos aplinkai, neigiamo poveikio žmonių sveikatai ar tolesnio aplinkos elementų funkcijų pablogėjimo. Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė, neatsižvelgiant į jų kaltę, už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus (Aplinkos apsaugos įstatymo 34 straipsnio 2 dalis)“. CK 6.248 straipsnio 3 dalis numato, kad laikoma, jog asmuo yra kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.
           Byloje yra įrodytas pažeidimo padarymo faktas, atsakovų neteisėta veika, sukėlusi žalą gamtai. Taip pat teismas konstatavo, kad UAB „Vasaknos“, kaip naudotoja, privalo eksploatuoti hidrotechninius statinius užtikrinant jų saugų, tinkamą, patikimą ir efektyvų jų naudojimą ir yra atsakinga už Beičių I ir II tvenkinių hidrotechninių įrenginių priežiūrą, o Rokiškio rajono savivaldybės administracija nevykdė nurodytų teisės aktais priskirtų funkcijų dėl hidrotechnikos statinių valdymo ir naudojimo patikėjimo teise  ir turėjo juos tinkamai valdyti, naudoti ir disponuoti, joms valstybės neperduotą turtą tinkamai inventorizuoti, parengti dokumentus ir imtis priemonių dėl minėtų hidrotechnikos statinių perdavimo savivaldybei valdyti patikėjimo teise, atlikti jų naudojimo priežiūrą. Teismas priteisė atlyginti už vandens gyvūnijai padarytą žalą 11 tūkst. 700 eurų.    

Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus informacija