Uždaryta parapijos labdaros valgykla – virti sriubą tapo prabanga (0)

Į Rokiškio labdaros valgyklą užsukdavę nepasiturintys rokiškėnai gaudavo lėkštę karštos sriubos ir riekę duonos. Dabar tokios galimybės nebus – labdaringą veiklą nutraukė aukštyn šovusios elektros energijos kainos. Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas kun. Eimantas Novikas sako pradėtiems darbams durų galutinai neužtrenkiantis – dėl tolimesnės veiklos apsispręs, kai išanalizuos, kokie yra resursai ir poreikiai.

Kolektyvas pasiligojo

Pasak klebono, maistui ruošti buvo naudojama elektra, o išlaidos už elektros energiją išaugo daugiau kaip tris kartus – nuo 200 Eur iki 700 Eur per mėnesį. 

Prie visų bėdų prisidėjo ir tai, kad pasiligojo kolektyvas, nebeliko kam gaminti. 

E. Novikas pasakoja, kad parapijos valgykla veikė daugiau kaip 20 metų. Ji buvo įsteigta, kad vaikai, kurie gyveno nepasiturinčiose šeimose, čia galėtų pavalgyti. Po reorganizacijos, prasidėjo bendradarbiavimas su maltiečiais, valgykloje buvo verdama sriuba, kurią savanoriai išveždavo seneliams į namus. Vėliau buvo suteikiama pagalba žmonėms, ateinantiems iš šalies.

„Siųsdavome į valgyklą tuos, kurie ateidavo ir prašydavo duonos. Jie gaudavo pavalgyti, mes nereikalaudavome jokių pažymų. Iš miesto ateidavo dešimtys remtinų žmonių“, – kalbėjo klebonas.

Pelno neturėjo

Dalis pajamų, kurias gaudavo virdami sriubą, būdavo skiriama labdarai, dalis – personalo atlyginimams, dalis – atsiskaityti už komunalinius mokesčius.

„Niekas nenukrisdavo iš dangaus, reikėdavo ir maistą paruošti, ir darbuotojus išlaikyti, ir žmonėms padėti. Paskutinius 10 metų parapija neturėjo nei 1 cento pelno iš to. Bet čia jau istorija“, – apie labdaros valgyklos veiklą kalba kun. E. Novikas.

Jokių siūlymų paremti labdaringą veiklą klebonas sakė nesulaukęs – valstybė esą tolstanti nuo bažnyčios, o laikai, kai sulaukdavo daugiau paramos iš „Carito“ ar užsienio organizacijų, seniai baigėsi. 

Labdaros valgykloje paskutinį kartą sriuba išvirta rugsėjo 14 d., dabar patalpos nuomojamos.

„Kol kas parapijos įsteigtos viešosios įstaigos „Šalpa labdara“ neuždarysime, žiūrėsime, kaip susiklostys situacija. Apsispręsime, kai pamatysime, kokie yra resursai, poreikiai ir kokia bendra nuotaika. Jeigu savanorystės pagrindu atsiras kažkokių dalykų, mes tuos dalykus puoselėsime“, – sakė Rokiškio Šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos klebonas E. Novikas.

Pagalba nenutrūko

Nors stacionarios valgyklos nebeliko ir dalis čia besilankiusių žmonių nebeturi galimybės nemokamai gauti karšto maisto, Rokiškio maltiečių vadovas Alvydas Savičius patikino, kad savanorių globojami 25 vyresnio amžiaus rokiškėnai, kaip ir anksčiau, sulaukia pagalbos. Seneliams ir toliau tris kartus per savaitę į namus nuvežama po litrą sriubos. 

„Kai valgykla nustojo dirbti, teko pasiieškoti kitų žmonių, kurie mums virtų sriubą. Tai nėra labai paprasta, nes mūsų įkainiai maži, reikia pridėti dar ir savo pinigėlį ar produktą. Porcijos sriubos įkainis buvo 0,75 Eur, paskui pakilo iki 0,85 Eur, paskui buvo 1 Eur, bet į šį eurą įeina viskas – ir maistas, ir atlyginimas darbuotojams. Mums labai pasisekė, nes visą šį reikalą perėmė gastrobaras „Šaukštas ir šakutė“. Ačiū jiems, kad ėmėsi virti sriubą ir mūsų darbas nesustojo“, – apie permainas ir tęstinumą kalbėjo A. Savičius.

Globotinių daugėja

Pasak savanorio, ruošiant maistą labai praverčia papildomi produktai, kuriuos padovanoja gyventojai. Maltiečių vykdomas socialinis projektas „Maistas ant ratų“ iš suaukotų lėšų padeda įsigyti birių produktų, aliejaus, konservų, anksčiau apmokėdavo 5 kg faršo kiekvienai savaitei.

„Pagal šį projektą mes galime maitinti 20 žmonių, bet jau viršijome šį skaičių, dabar sriubą vežame 25 seneliams. Priimu, kiek galiu. Tris mėnesius turiu savanorį vyruką, jis labai reikalingas, nes vienas nesusitvarkyčiau. Jį jau pažįsta visos močiutės ir nebijo įsileisti, laukia. Vežame po dvigubą porciją sriubos, kad užtektų dviem dienoms, ir duonos“, – pasakoja Rokiškio maltiečių vadovas. 

Kaimuose nepasiekiami

Beveik visi savanorių lankomi senukai gyvena mieste, šilto maisto į namus sulaukia tik viena Bajoruose gyvenanti močiutė. Anksčiau maltiečiai lankė senyvą moterį Kavoliškyje, bet ji jau išėjo amžino atilsio. A. Savičius tvirtina, kad tokios pagalbos stokojančių yra kelis kartus daugiau, nei jos sulaukiančių. Tačiau savanorių ištekliai irgi riboti – tenka naudoti savo laiką, kurą, transportą ir kt. Norint  nuolat lankyti vienišus žmones seniūnijose reikėtų dar daugiau  resursų.

„Jeigu turėtume nors pusę etato darbuotoją ir mums apmokėtų už kuro sąnaudas, maltiečiai galėtų virti sriubą papildomai 20 žmonių“, – apie galimybes kalba A. Savičius.

Maltiečių vadovas pasidžiaugė, kad vietiniai ūkininkai, verslininkai atliepia, prireikus pagalbos.  Senyvo amžiaus seneliams maistą vežantys maltiečiai sako, kad dabar labiausiai trūksta daržovių ir kviečia atsiliepti pasidalinti galinčius rokiškėnus.