Vaiko teisių tarnyba apžvelgė 2025-uosius Rokiškio rajone – ne visi skaičiai keičiasi į gerą (0)

Savaitės pradžioje Rokiškio rajono vadovų kabinete apsilankė Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos tarnybos skyriaus vedėja Žaneta Ginaitė ir skyiaus Rokiškio rajone patarėja Gitana Černiauskienė. Susitikimą inicijavo tarnybos specialistės, norėdamos pristatyti praėjusių metų statistiką ir padėtį Rokiškio rajone.

Pranešimas kas 10 min.

Ž. Ginaitė pirmiausia apžvelgė praėjusių metų bendrą Lietuvos statistika. Specialistės teigimu, 2025 metais Vaiko teisių apsaugos tarnyba sulaukė net 54 tūkst. pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus: „Išvedus pranešimų ir laiko vidurkį paskaičiuota, kad tarnyba vidutiniškai kas 10 min. sulaukė pranešimo. Net 70 proc. jų – pasitvirtino, o apie 80 proc. visų pranešimų 2025 m. pateikė patys vaikai. Tikrai nemažas skaičius, tad galime pasidžiaugti, kad sukurtos socialinės reklamos, kuriomis vaikai skatinami pranešti apie juos skriaudžiančius suaugusiuosius, veikia“.

Anot viešnios, didesnioji pranešimų dalis pasitvirtino, visgi pasitaikė ir nepagrįstų: pavyzdžiui, tėvams kaip bausmę atėmus telefoną ar planšetinį kompiuterį, vaikas skundžia juos tarnybos specialistams.  

O skaičiuojant pasitvirtinusius pranešimus, praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 4 tūkst. atvejų, kai vaikai nukentėjo nuo skirtingo pobūdžio suaugusiųjų smurto: fizinio – 3 tūkst., seksualinio – 422, psichologinio – 431 ir nepriežiūros – 150 vaikų.

Panevėžio apskritis – lyderiai

Kalbėdama apie vaikų patiriamą įvairų smurtą Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja apgailestavo, kad įrodyti suaugusiojo naudojamą psichologinį smurtą yra labai sunku. „Liūdna, tačiau kasdien smurtą kažkokia forma patiria vidutiniškai 9 vaikai. Dažniausiai berniukai kenčia nuo fizinio, o psichologinį, seksualinį ir nepriežiūrą dažniau patiria mergaitės. Panevėžio apskritis šalyje, deja, pirmauja seksualinio smurto atžvilgiu: pagal užfiksuotų atvejų statistiką esame antroje ar trečioje vietoje. Visgi žvelgiant iš kitos pusė, tikriausiai skaičiai rodo, kad mūsų specialistai turi tinkamų kompetencijų net ir smulkmenose atpažinti tą seksualinį smurtą“, – liūdna gaida informacija dalijosi Ž. Ginaitė dar labiau apgailestaudama, kad šį smurtą prieš mergaites dažniausiai naudoja tėčiai, patėviai ir seneliai.

Trejų metų rodikliai

Vaikų patirto smurto Rokiškio rajone atskiromis formomis patarėja G. Černiauskienė neišskirstė, tačiau palygino net kelerių metų statistiką.

2023 m. Rokiškyje tarnyba gavo 620 pranešimų ir net 57 vaikams tais metais buvo ieškoma galimybių apsigyventi kitur – nepalikti šeimose. Pas budinčius globėjus apgyvendinta buvo 7, institucijoje – 4, pas giminaičius – 33, pas emociniu ryšiu susijusius asmenis – 14.

2024 m. tarnybai buvo „ramesni“: sulaukta 549 pranešimų, tačiau laikinai apgyvendintų vaikų skaičius buvo didesnis – 62 vaikai. Pas budinčius globėjus užpernai apgyvendinta 7, institucijoje – vienas, pas giminaičius – 24, emociniu ryšiu susiję asmenys priglaudė 21-ą vaiką.

2025-aisiais pranešimų registruota dar mažiau – 427, tačiau laikinai iš šeimų paimtų ir kitur apgyvendintų vaikų statistika dar labiau ūgtelėjo – jų buvo 79: pas budinčius globėjus 3, institucijoje – 2, pas giminaičius – 36, emociniais ryšiais susiję asmenys kurį laiką globojo 24. 

2026 m. nuo sausio iki balandžio vidurio visoje Panevėžio apskrityje jau gautas 741 pranešimas, o Rokiškyje – 149. Anot G. Černiauskienės, lyginant su kaimyniniais rajonais – per pusę daugiau.

Laikinosios priežiūros taikymas, kai yra nustatomas apsaugos poreikis vaikui, tačiau jis iš šeimos dar nepaimamas, bet apgyvendinamas pas artimuosius, 2023 m. buvo pritaikytas 5-oms šeimoms, 2024 ir 2025 m. po 6 šeimas, šiemet jau yra trys šeimos. Tėvams suteikiamas 1-2 mėn. laikotarpis, per kurį jie privalo pasitempti ir išspręsti problemas.

Į globą Rokiškio rajone perduoti 48 vaikai: laikina globa skirta 3 vaikams, šeimose gyvena 27, dviejose Rokiškyje įkurtose šeimynose – 9, o šeimynos namuose – 8 vaikai. Globos centre budintis globėjas šiuo metu rūpinasi vienu vaiku.

Paimti iš šeimų...  

Specialistė priminė, kad Vaiko teisių apsaugos tarnyba atžalas iš šeimos ir vaikams pavojingos aplinkos paimti gali tik turėdama Teismo leidimą. 2023 m. iš šeimų paimti buvo 7 vaikai, 2024-aisiais – 8, o pernai metais – 7.

„Šiemet jau turime vieną, tačiau liūdniausia, kad yra atvejų, kai pasiimti vaikelius turime ir iš globėjų... Lygiai dėl tokios pat priežasties, kodėl būna paimami iš šeimos: dėl naudojamo smurto prieš vaiką. Šiandien situacija tokia, kad Rokiškio rajone „nubyrėjo“ net 3 globėjai. Todėl labai norėtųsi, kad specialistai, kurie ruošia globėjus, juos apmoko, labai atidžiai atkreiptų dėmesį į asmenybes, į jų galimybes“, – į rajono savivaldybės Šeimos tarybos atstovus su prašymu kreipėsi G. Černiauskienė.

Tad rajono meras Ramūnas Godeliauskas domėjosi, kaip savivaldybė galėtų prisidėti, ką turėtų daryti, kad specialisčių pateikti rodikliai būtų mažinami.

Sunkios situacijos

Vaiko teisių apsaugos specialistės vienbalsiu atkreipė dėmesį į šeimoms teikiamas įvairias paslaugas: „Kalbant apie tai, visada yra kur tobulėti, tačiau puikiai žinome, kad, pavyzdžiui, vaikų psichologų trūksta visoje Lietuvoje. O eilės pas dirbančius yra tikrai didžiulės ir neretai jie net fiziškai nebegali padėti net ir krizinėse situacijose. Bet pagalbos tokiu atveju reikia čia ir dabar – ne po savaitės ar mėnesio. Tad susiduriame su kuriozais, kai mūsų vaikučius tokiu atveju veža į Panevėžio gydymo įstaigą, kurioje nėra psichiatrijos skyriaus, tačiau ne į Šiaulius. Apžiūrėjus vaiką jis yra išleidžiamas namo ir problema, tiesiog, apsisuka ratu. Tai – vienas pagrindinių dalykų“.

Anot R. Godeliausko, savivaldybė šią situaciją – specialistų trūkumą – puikiai žino ir iš karto atkreipė dėmesį, kad rajono gydymo įstaigų vadovai deda pastangas ieškodami minėtų specialistų, tačiau su vaikais dirbantys psichologai ir psichiatrai puikiai suvokia situaciją – kad jų trūksta visoje šalyje – ir tuo naudojasi už darbą prašydami neadekvataus atlygio: 7 tūkst. eurų į rankas.

Šeimos ryšio nebuvimas

Atstovės nagrinėjo ir problemas ugdymo įstaigose, nes Vaiko teisių tarnyba sulaukia pranešimų ir iš įstaigų. Dažniausia, anot specialisčių, išnagrinėjus skundus atveriamos patyčių ir smurto problemos.

Tačiau klausimą atstovėms uždavė rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Aurimas Laužadis, atkreipdamas dėmesį į tai, jog patys vaikai atvirai tyčiojasi iš pedagogų, o šie lieka situacijos įkaitais, nes mažai ką gali padaryti.

„Kaip ginti mokytojus neatsakysim, mes, lyg ir, kitoje barikadų pusėje, tačiau reikia pripažinti, kad šiais laikais vaikai yra sudėtingi ir apie bendravimo su kitu asmeniu kultūrą neverta net kalbėti. Visa tai, kaip bebūtų elementaru, vaikas atsineša iš šeimos: mes matom, koks yra tėvų bendravimas su vaikais – visi „sulindę“ į telefonų ekranus, tėvai savo reikalais, vaikai – savo, ir  va toks vyksta šeimos bendravimas. Trijų metų vaikas telefone žaidžia kažkokiais kamuoliukais vietoj to, kad tėvai aiškintų jam apie aplinką, ir visiems tai yra priimtina – šeimose visai nebėra ryšio“, – beveik visų iškylančių problemų pradžią įvardijo ilgametės specialistės