Vasara su širšėmis: uždaryti langai, nuimti šviestuvai ir išsivysčiusi paranoja (0)

Ką daryti moteriai, kurios kaimynystėje įsikūrė širšės? Bent kartą gyvenime su tokia situacija susidūrę žmonės pasakys, kad siekiant atsikratyti šių nepageidaujamų kaimynų, vienintelė išeitis – sunaikinti jų lizdą. Deja, du mėnesius jų draugiją bute kentusi rokiškietė Danutė, paskutinį kartą kreipdamasi pagalbos, sakė sulaukusi raginimo „turėti kantrybės“, nes žiemą širšės, tiesiog, iššals. Jai į pagalbą per tą laiką ne kartą skubėję specialistai tikina – bėdoje moters nepaliko.

Vapsvų invazija į namus

Rokiškio rajono savivaldybės administracijos skirtame socialiniame būste gyvenanti moteris vedžioja po nedidelį kambariuką ir susiėmusi už galvos pasakoja savo istoriją: „Iš pradžių su sūnumi nesupratom iš kur namuose nuolat atsiranda širšių. Mušam, bet po vieną-kitą vis skraido. Po kurio laiko pamatėm, kad per šviestuvą lenda iš lubų. Užtinkavom skyles, bet tikriausia pilna skylių sienose, nes: per šviestuvo laidus lenda, per sienines spintas lenda, per medines durų staktas lenda, lauke aplink langus skraido, iš po lietvamzdžio lenda... Kreipiausi į komunalininką, nes buto priežiūra – jų atsakomybė. Atvažiavę specialistai papurškė nuodų, užpurškė makrofleksu šviestuvų laidų skyles. Dabar kambaryje ir koridoriuke neturiu šviestuvų, nes bijau juos kabinti, kad vėl nepradėtų per juos lysti. Virtuvėje šviestuvą uždėjo, tačiau gal kokia skylutė liko, nes lempos gaubtas vėl pilnas negyvų širšių“.

Uždegusi šviesą Danutė parodė virtuvėje kabantį šviestuvą, kurį pati „izoliavo“ kepimo popieriumi ir storu sluoksniu lipnios juostos. Tokią „apsaugą“ moteris panaudojusi ir didelėje dalyje savo namų: apklijavo sieninės spintos duris, durų staktas, kurių vienoje matyti ir užstrigusios širšės kūnelis. Liūdnoje istorijoje pašnekovė šyptelėjo, kad pradėjo jau trečią lipnios juostos paketėlį.

Moters teigimu, širšių invazija į jos namus prasidėjo, maždaug, liepos pradžioje.

Rado šaltinį   

Nemalonioms kaimynėms pradėjus sukti ratus jau ir aplink Danutės langus, moteris sakė skambinusi į rajono savivaldybę, kuriai priklauso jos nuomojamas būstas. Po skambučio į pagalbą buvo atsiųsti dezinfekcijos specialistai.

„Žmogus purškė nuodus aplink langus iš lauko pusės. Širšėms – jokios reakcijos, bet jis lyg ir atrado lizdą: pasakė, kad reikia nuimti lietvamzdį ir bus galima prieiti prie jo. O komunalininko darbuotojai mane iš karto informavo, kad to nedarys. Neva reikia nuimti ne tik lietvamzdį, bet it stogo dangos dalį, o tai – didelės investicijos. Tada iš lauko tinkavo gal bent keturias skyles, pro kurias širšės lenda. Bet naudos iš šio darbo – nulis, nes jos atrado kitas, pragraužia makrofleksą ir vėl sukasi aplink langus“, – lyg pasaką be galo bėrė rokiškietė.

Paklausta, gal sulaukė iš specialistų kokio patarimo, pamokymo, ką daryti, kaip elgtis, Danutė tik šyptelėjo per du mėnesius išgirdusi jų ne vieną: pasistatyti gaudyklę; užsidaryti ir izoliuoti langus; laukti žiemos – nebedaug iki jos beliko; kraustytis gyventi į Obelių savarankiško gyvenimo namus, kur širšių nėra.

Kas laukia kitą vasarą?

Pašnekovė neslėpė nusivylimo ir sakė nebežinanti, kur ieškoti pagalbos: „Komunalininko darbuotojai man aiškina, kad širšės per žiemą iššals. Netikiu – ar blokuose jos gali išmirti? Motinėlė peržiemos ir kitą vasarą širšių turėsime čia dar daugiau. Nes ir bitininkas pasakė: vienintelė išeitis – sunaikinti jų lizdą. Šiam pasiekti reikia gręžti stogą, bet to niekas nedarys, nes motyvuojama, kad ruduo – pradės lyti, bėgs vanduo man į namus. O pragręžus negalima užtaisyti..? Ir ką daryti man? Mano sūnui – fobija šių vabzdžių, man jau išsivystė paranoja: atrodo nuolat zvimbia, ropoja, lenda iš plyšių. Nuo nervų ir įtampos skrandį maudžia. Taip, šiandien jų jau yra mažiau, ruošiasi žiemai, bet kol motinėlė bus čia, bus ir širšių“.  

Danutė džiaugėsi tik tuo, kad kol kas pavyko išvengti piktųjų kaimynių atakų – nei jai, nei sūnui neįgėlė. Tačiau nukentėjo žemiau gyvenanti kaimynė, kuriai širšė įgėlė net tris kartus. Ir problemos kamuojamai moteriai kilo klausimas: jei širšės terorizuotų visus triaukščio namo gyventojus, ar tokiu atveju stogas ir investicijos nebebūtų pirmoje vietoje?

Bėdoje nepaliko

Rajono savivaldybės administracijos direktorius Valerijus Rancevas prisiminė situaciją ir patikino, kad moters bėdoje tikrai nepaliko. Direktoriaus teigimu, specialistai nurodė kol kas stebėti situaciją.

„Moteris skundėsi, kad jai į namus skrenda širšės. Iš tiesų, situacija nepavydėtina, bet sudėtinga buvo rasti ir specialistus, kurie užsiimtų šių vabzdžių naikinimu. Radome firmą Utenoje, kuri atlieka parazitų naikinimą. Jei neklystu, pas minėtą moterį jie jau buvo du kartus: purškė nuodus, ieškojo lizdo. Nuodytojai patikino, kad šiame etape reikia luktelėti ir stebėti situaciją, ar širšių dar pasirodys. Nes gali būti toks variantas, kad dauguma jų – apnuodytos, bet tos, kurios purškiant nuodus buvo išskridusios iš lizdo, negavo nuodų ir gali persikelti į kitą vietą. Mūsų specialistai taip pat mėgina padėti gyventojai, kiek gali pagal kompetencijas. Ieškome specialios lipnios plėvelės, kad jei pas moterį kambaryje vėl atsirastų širšių, jos priliptų“, – komentavo V. Rancevas.

Išdėsčius Danutės pateiktus faktus, kad lyg ir žinoma preliminari širšių lizdo vieta, administracijos direktorius pabrėžė, kad buvę vabzdžių naikintojai neįsivaizduoja, kur galėtų būti lizdas, o visos ertmės išpurkštos nuodais kiek tik įmanoma.

Pasak V. Rancevo, jei būtų žinoma tiksli lizdo vieta ir stogo dangos ardymas duotų rezultatą, šie darbai ir būtų daromi: „Bet širšių motinėlė įsitaisiusi kažkur plokštėje. Specialistai purškė nuodus iki pat perdangos. Kol kas reikia luktelėti ir stebėti. Mes tikrai nepalikome moters nelaimėje ir dar ieškom būdų jai padėti“.  

Priėmė racionaliausią sprendimą

AB „Rokiškio komunalininkas“ direktorius Ignas Vaškelis antrino V. Rancevui teigdamas, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai mažiausiai 4 kartus vyko pas Danutę ir stengėsi jai padėti. Įmonė taip pat prisidėjo 2-3 kartus duodama keltuką dezinfekciją vykdžiusiems specialistams: „Mes tikrai padarėme daug. Tikrai nepalikome žmogaus nelaimėje. Ir pats buvau ne kartą nuvykęs – paskutinis vizitas, berods, buvo prieš porą savaičių. Suprantu, kad žmonės nori „čia ir dabar“, bet ne visad ir ne viskas iš karto pasijaučia. Kartais rezultatų reikia palaukti bent savaitėlę“.

Vadovas pripažino, kad pokalbis apie stogo dangos nuardymą buvo, tik, jo teigimu, kiek kitoks nei pasakoja moteris.

„Gyventoja norėjo, kad atkeltume parapetus (stogo dangą – aut. past.), bet statybos vadovas pasakė, kad to nedarysim – visos konstrukcijos nepažeidinėsim, nes tada prasidės galybė kitų problemų. Todėl priimtas sprendimas dezinfekuoti iš vidaus“, – situaciją prisiminė I. Vaškelis.