Žiema nuramino kirminėlio alkį: atšaukta stichinė nelaimė dėl žievėgraužio tipografo nuostolių (0)

Rugsėjo mėn. Aplinkos ministerija 5-iuose šalies rajonuose, kurių gretose buvo Rokiškis, paskelbė stichinę nelaimę dėl žievėgraužio tipografo miškams padarytų nuostolių. Tąkart skaičiuota, kad dėl kenkėjo sukeltų pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių eglių medynų tūris sudaro net 25,4 tūkst. kubinių metrų medienos. Orams atšalus ir žiemai įsibėgėjus, pirmąją 2025-ųjų metų dieną Aplinkos ministerija stichinės nelaimės padėtį Kazlų Rūdos, Rokiškio, Šalčininkų, Trakų ir Vilniaus rajonų savivaldybių miškuose atšaukė.

Nebeaktyvus

Anot Valstybinės miškų tarnybos (VMT), šiuo metu žievėgraužio tipografo židinių apimtys yra ženkliai sumažėjusios ir nė vienoje savivaldybėje nesiekia stichinės nelaimės ribos – 25 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.

Šaltuoju metų laiku žievėgraužis tipografas yra neaktyvus, o spalio-gruodžio mėnesiais registruoti pavieniai pažeidimai neturėjo įtakos bendram situacijos pablogėjimui.

Visgi, stichinės nelaimės atšaukimas nereiškia, jog problema nebėra opi.

Rudenį, kai situacija buvo itin dramatiška, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Rokiškio regioninio padalinio vyriausiasis miškininkas Justas Vojega pasakojo, kaip atpažinti pažeistus medžius, ką daryti atpažinus ir neslėpė, kad visiškai sunaikinti kenkėjo – neįmanoma.

Keičia įpročius?

Žievėgraužis tipografas yra išskirtinai eglių kirminas, tačiau 2023-aisiai, pasak J. Vojegos, miškininkai pastebėjo atvejį, kai graužikas užpuolė ir tarp eglių augusias pušis: „Nors tai – pavieniai atvejai, bet kai vienoje vietoje būna labai didelė šių vabzdžių populiacija, jie nebesirenka ką graužti“.

Baisiausi rudenį paskelbtos stichinės nelaimės padariniai buvo stebimi Juodupės, Kamajų ir Obelių girininkijos, tačiau, anot miškininko, logika čia yra labai paprasta: kur yra daugiau eglynų, tos girininkijos ir turi daugiausiai problemų.

Aplinkos ministerijos duomenimis, 2023 m. dėl žievėgraužio tipografo pakenkimų šalies eglynuose buvo pažeista apie 1 mln. kubinių metrų eglių, o nuo 2024 m. pradžios užfiksuota daugiau nei 551 tūkst. kubinių metrų pažeistų eglių.

Nuostoliai atsiranda nepastebint

Todėl šio graužiko populiacijos mažinimu itin susirūpinti turėtų brandžių eglynų savininkai, kurių turtą žievėgraužis gali paversti niekiniu.

„Sveikų eglių mediena naudojama kaip statybinė ar padarinė medžiaga, o vabalas tą gerą mišką per tris savaites sunaikina: sveikus medžius padaro tinkamais tik malkinei medienai... Didžiuliai nuostoliai. Žievėgraužis įsigraužia po žieve, pažeidžia medžio karnieną (sudėtingas induočių augalų apytakinis audinys – aut. past.), sutrinka visi medžio procesai ir medis pradeda džiūti. Pasikeičia medienos spalva: jis pamėlynuoja ir mediena nebeturi prekinės kokybės. Siekiant kiek įmanoma labiau sumažinti nuostolius, svarbu – reaguoti. Greit sureagavus, gali pavykti išvengti didelių nuostolių. Deja, kai pamatai po metų ar, kad ir kelių mėnesių, jau šaukštai po pietų...“, – rudenį sakė J. Vojega.  

Misija – neįmanoma

Žievėgraužis tipografas – 4-5 mm dydžio vabalas, kuris pastebimas po medžio žieve: nulupus ją pasimato išgraužos, vabalo į medžio viršūnę daromas „takelis“. Nors dabar, anot specialisto, pastebimos ir kitokios tendencijos: graužikas nebūtinai keliauja į viršų – būna ir priekelminėje dalyje, o gerai apžiūrėjus ir akių lygyje galima pamatyti žievėgraužio padarytas skilutes.

Miškininkas neslėpė – visiškai sunaikinti žievėgraužio neįmanoma: „Jo populiacija gali būti mažesnė arba didesnė. Tam įtaką daro skirtingi faktoriai. Pirma: kokios žiemos vyrauja šalyje – iššals vabalai ar ne. Antra: Lietuvą aplankančios vasaros. Klimato kaita darosi vis ryškesnė – ilgėja sausros, užsitęsia lietingi periodai, dažnėja stichiniai vėjai, vabalo neišvengsim. Trečia: yra valstybiniu mastu saugomos teritorijos, kuriose nevykdoma jokia ūkinė veikla, ribojami ar net draudžiami kirtimai ir tokiose teritorijose žievėgraužis plinta nevaldomai“, – teigė J. Vojega leisdamas suprasti, kad ateityje stichinė nelaimė dėl šio vabalo bus skelbiama dar ne kartą.