Į Europos Parlamentą pateko du Seimo nariai, dvi moterys ir du Petrai (0)
Publikuota: 2024-06-10
Kategorija:
ELTA

Ateinantį sekmadienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina patvirtinti galutinius sekmadienį Lietuvoje vykusių rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rezultatus. Birželio 21 d. Seimo rūmuose Kovo 11-osios Akto salėje naujai išrinktiems europarlamentarams planuojama įteikti pažymėjimus.
Tai pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė. Pasak jos, rinkimai į EP praėjo sklandžiai.
„Rinkimai įvyko tikrai ramiai, sklandžiai, nebuvo kažkokių didelių signalų ir streso”, – sakė L. Petronienė. Daugiausia skundų VRK gavo dėl galimų reklamos ir agitacijos draudimo pažeidimų.
„Dalis skundų buvo apie išorinę reklamą, kuri yra leistina, nes buvo toliau nei 50 metrų atstumu nuo balsavimo patalpos, buvo keli pranešimai apie reklamą socialiniuose tinkluose, kuri paskelbta iki agitacijos draudimo. Yra keletas skundų dėl reklamos socialiniuose tinkluose, kuri buvo paskelbta jau agitacijos draudimo laikotarpiu, tai aplinkybes aiškinsimės. Gal tik nustebino mokama reklama, kuri buvo paskelbta agitacijos draudimo laikotarpiu”, – apie galimus rinkimų tvarkos pažeidimus kalbėjo VRK pirmininkė L. Petronienė.
Į EP pateko du Seimo nariai, dvi moterys ir du Petrai
Sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji EP rinkimai. Pasak L. Petronienės, tai yra antrieji EP rinkimai, kurie nesutapo su antruoju Lietuvos prezidento rinkimų turu.
„2009 metais balsavo beveik 21 proc. Tokį aktyvumą vakar jau turėjome 16 valandą. (…) Iš viso rinkimuose kartu su balsavusiais užsienyje ir balsavusiais iš anksto dalyvavo virš 690 tūkstančių rinkėjų, kas sudaro 28,94 proc. Aktyvumas dar gali nežymiai keistis, kadangi ambasados rinkėjų balsų laukia iki šio penktadienio”, – sakė L. Petronienė.
Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija. Į 11 europarlamentarų vietų pretendavo 319 kandidatų.
Pasak VRK pirmininkės, Vilijai Blinkevičiūtei ir Waldemarui Tomaszewskiui tai yra ketvirta kadencija EP, Petrui Auštrevičiui – trečia, Rasai Juknevičienei ir Andriui Kubiliui – antra.
„Įdomiausia, kad į EP išrinkome 5 esančius EP narius, du eurokomisarus – dabartinį ir buvusį, du Seimo narius, dvi moteris ir du Petrus”, – pastebėjo VRK vadovė.
ELTA primena, kad, negalutiniais duomenimis, per sekmadienį vykusius EP rinkimus Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 20,92 proc. balsų ir iškovojo 3 EP mandatus. Briuselyje dirbs Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė bei dabartinis Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
Antroje vietoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP). Kairioji politinė jėga iškovojo 2 mandatus, sulaukusi 17,64 proc. rinkėjų balsų. Socialdemokratus EP atstovaus partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei Vytenis Povilas Andriukaitis.
Tretieji – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), surinkusi 8,96 proc. balsų ir gavusi vieną mandatą – EP dirbs Seimo narys Aurelijus Veryga.
Vietą EP iškovojo ir Laisvės partija – 7,93 proc., kuriai Briuselyje atstovaus buvęs kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ surinko 5,84 proc. ir į EP siunčia eurokomisarą Virginijų Sinkevičių.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) sulaukė 5,67 proc. palaikymo.Tai leido šios politinės jėgos lyderiui Waldemarui Tomaszewskiui iškovoti dar vieną kadenciją EP. Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) pelnė 5,35 proc. – apkaltos būdu iš Seimo pašalintas Petras Gražulis taps partijos atstovu EP. Tuo metu Liberalų sąjūdis surinko 5,31 proc. ir EP darbą tęs europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Likusios EP rinkimuose dalyvavusios politinės jėgos neperžengė reikiamos kartelės ir mandatų neiškovojo. Lietuvos regionų partija sulaukė 5,15 proc. rinkėjų paramos, Lietuvos žaliųjų partija – 3,97 proc., Nacionalinis susivienijimas – 3,72 proc., Taikos koalicija – 3,44 proc., Darbo partija – 1,63 proc., Krikščionių sąjunga – 1,35 proc., partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1,22 proc.
Rekomenduojami video
Vyriausybė trečiadienio posėdyje nusprendė skelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl pavasarinių šalnų, nuo kurių stipriai nukentėjo uogų ir ankstyvųjų daržovių derlius.
Preliminariais Žemės ūkio ministerijos ir vietos savivaldybių vertinimais, kai kuriuose regionuose sunaikinta ik
2025-05-28
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) svarsto skelbti Lietuvoje ekstremaliąją situaciją dėl šių metų balandį ir gegužę šalnų sukeltų padarinių augalams.
Kaip antradienį pranešė ministerija, dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo valstybės lygiu ji jau kreipėsi į Nacionalinį kri
2025-05-27
Seimas antradienį atmetė Finansų ministerijos siūlomą naują nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūrą, nusprendė siūlymą grąžinti tobulinti, kartu nusprendęs svarstyti lydintįjį šio įstatymo projektą.
Už tai, kad dabartinės pataisos būtų grąžintos tobulinti iniciatoriams, balsavo 86, prie&
2025-05-20
Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovai, prisidėję prie iki šiol galiojančio Darbo kodekso (DK) rengimo, prisimena – anuomet trūko ir patirties, ir tarpusavio supratimo. Vis dėlto, pasak jų, ilgas ir sudėtingas procesas padėjo pagrindus efektyviam socialiniam dialogui, kuris jau t
2025-05-15
Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos siūlomam mokesčių paketui, į kurį įeina nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų ir pelno apmokestinimo pokyčiai, taip pat naujų draudimo ir „cukraus“ mokesčių įvedimas.
Naujausius siūlymus ministerija, atsižvelgusi į daugiau nei 200 iš p
2025-05-14