Kaip išsaugoti savo pinigus: skambučiai iš „Google“ – netikri, nutraukite pokalbį (0)
Publikuota: 2024-07-17
Kategorija: ELTA
Ar patikite savo asmeninius duomenis žmogui, kurį, pavyzdžiui, sutinkate gatvėje? Įsivaizduokime, praeivis lyg tarp kitko kreipiasi: „Sveiki, man atrodo, jūsų „Google“ paskyra nulaužta, gali pavogti ir jūsų banko duomenis. Ateikite čia ant suoliuko, padėsiu“. Kiek žmonių tuo patikėtų, susidūrę realiai? O atsiliepę į telefono skambutį iš neva „Google konsultanto“ – sutrinka ir praranda nemenkas sumas.
Lietuvoje pastaruoju metu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl finansinio sukčiavimo, kuomet piktadariai pasinaudoja „Google“ vardu. Schema – pasikartojanti: žmogui skambinama iš nepažįstamo numerio. Atsiliepus apsimetėlis esą „Google darbuotojas“ papasakoja istoriją, kad buvo įtartinai prisijungta prie vartotojo „Google“ paskyros, o asmens vardu mėginama pasiimti paskolą, todėl reikia susisiekti su banku, pateikiant prisijungimo duomenis. Dažniau taip susisiekia rusakalbiai sukčiai, bet įmanoma sulaukti skambučio ir lietuviškai.
„Pastaruoju metu girdime apie pasikartojančius atvejus, kai pirminis sukčiaus kontaktas įvyksta, fiktyviai prisistatant „Google“ darbuotoju. Žmogus įbauginamas, neva nulaužta jo elektroninio pašto paskyra, mėginama pasisavinti pinigų iš jo banko sąskaitos. Tuomet į kliento įrenginį atsiunčiama nuoroda ir užsikuria skaudžios apgaulės procesas – atsiuntus fiktyvią nuorodą, pasisavinami banko kliento duomenys arba klientas, pasidalinęs su sukčiais savo duomenimis, suteikia jiems galimybę patvirtinti kredito gavimą kliento vardu. Norime dar kartą priminti – įmonės Lietuvoje negali skambučio metu jūsų sujungti su banku, kredito unija ar policija, nėra tokios praktikos. „Google“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų, todėl geriausias atsakymas, sulaukus „Google“ skambučio – kuo greičiau nutraukti pokalbį“, – paaiškina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Kaip jau yra informavusi Lietuvos policija, pastaruoju metu, prisidengdami „Google“ vardu, sukčiai iš gyventojų yra išvilioję įvairias sumas, nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
Kai kurie apgauti asmenys, sutrikę dėl gan sudėtingos sukčiavimo schemos, piktavaliams netgi yra patikėję savo banko mokėjimo korteles – neva banko kurjeriams, atvykusiems į namus, įteikė turimas korteles ir jų PIN kodus.
Sukčiai metodus išdailina iki tokio lygmens, kad nebūtinai iš karto taikosi į pinigus – pasinaudoję prisijungimais prie vartotojo paskyrų, savo „taikinio“ įrenginiuose įdiegia neva antivirusines, o iš tiesų kenkėjiškas programas, kurios suteikia galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Taip siekiama prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.
Keletas žingsnių, kurie leis išvengti apgaulės
· „Google“ atstovai neskambina gyventojams dėl įtartinų prisijungimų. Jei sulaukėte tokio skambučio – nutraukite pokalbį.
· Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Rusiškai besikreipiantys skambintojai negali atstovauti jokioms oficialioms institucijoms – nei viešosioms, nei privačioms, įskaitant kredito įstaigas. Tačiau „Google“ fiktyvūs konsultantai retsykiais prabyla ir lietuviškai – nutraukite pokalbį.
· Jokia skaitmeninė platforma ar įmonė negali telefoninio pokalbio metu sujungti jūsų su kredito įstaiga. Nutraukite pokalbį.
· Niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija to prašyti negali, šių duomenų atskleisti negalima.
· Neįsileiskite į namus asmenų, kurie siūlosi paimti jūsų banko mokėjimo kortelę su PIN kodais. Sulaukę tokio pasiūlymo, jokiu būdu neatskleiskite savo namų adreso, nutraukite pokalbį.
· Apie populiarėjantį sukčiavimo metodą pasakokite visiems, ką pažįstate.
· Patys susidūrę su šiuo apgaulės metodu, praneškite policijai.
Jei norėtumėte apie pastebėtą naują sukčiavimo būdą informuoti daugiau žmonių – pasidalinkite savo istorija el. paštu atpazink@atpazinksukciu.lt. Lietuvos bankų asociacija nuasmenintą informaciją apie sukčių naudojamus metodus viešina internetinėje svetainėje https://www.atpazinksukciu.lt.
Rekomenduojami video
Siekiant efektyviau kovoti su masiškai plintančiu elektroninių cigarečių vartojimu, Seimas įteisino iki 820 eurų siekiančias baudas už jų pardavimą nepilnamečiams. Baudos iki 100 eurų ir įpareigojimas dalyvauti žalingų įpročių prevencijos programose gresia ir jauniems elektroninių cigarečių g
2024-12-12
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) patvirtino reikalavimus kitąmet į aukštąsias mokyklas stosiantiems jaunuoliams.
Anot ministerijos, kaip ir ankstesniais metais, stojantieji į aukštąsias mokyklas turės būti išlaikę ne mažiau kaip tris valstybin
2024-12-02
„Swedbank“ klientai šių metų „Juodojo penktadienio“ išpardavimų dieną, apsipirkdami interneto parduotuvėse, išleido daugiau nei 12, 6 mln. eurų, o per visą „juodąją“ savaitę – beveik 71 mln. eurų – 16 proc. daugiau nei pernai.
&nb
2024-12-02
„Via Lietuva“: ketvirtadienį eismui atidarytas atnaujintas 30 km kelio ruožas nuo Molėtų iki Utenos
(0)
Valstybės kelių bendrovė „Via Lietuva“ skelbia, kad ketvirtadienį atidaro atnaujintą blogiausios būklės kelio Vilnius-Utena atkarpą nuo Molėtų iki Utenos. Anot bendrovės, 30 km ilgio ruože intensyvūs kelio tvarkymo darbai vyko nuo kovo vidurio.
„Darbus Utenos plente nuo Mo
2024-11-28
Daugiau nei 60 milijonų eurų – tiek užstato pinigų susigrąžino Lietuvos gyventojai, per dešimt šių metų mėnesių nugabenę gėrimų pakuotes į taromatus ir kitas surinkimo vietas.
VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) duomenimis, skaičiuojama, kad
2024-11-21