Mobingas darbe: užkirsti jam kelią bus paprasčiau (0)

Mobingas darbe – grubus žmogaus teisių pažeidimas. Deja, šis reiškinys mūsų visuomenėje nėra retas. Seimas priėmė įstatymų pakeitimus, kurie išplečia galimybes užkirsti kelią mobingui darbe. Darbo kodeksas papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, numatytos priemones, kurių turi imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai. Smurtas ir priekabiavimas taps atleidimo iš darbo pagrindu dėl darbuotojo kalbės.

„Mobingas – reiškinys, kuriam tolerancijos būti negali. Gerai jausdamiesi darbe, žmonės ne tik geriau dirba, bet ir grįžta į namus su teigiamomis emocijomis. Seimas pritarė mūsų pateiktiems siūlymams, kurie, tikimės, prisidės prie geresnių darbo sąlygų organizacijose ir ateityje padės užkirsti kelią mobingui darbe“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Darbo kodekso pakeitimai

Darbo kodeksas papildytas nuostatomis, apibrėžiančiomis smurtą ir priekabiavimą darbe, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties.

Apibrėžta, kad smurtas ir priekabiavimas darbe – tai įvairus nepriimtinas elgesys ar jo grėsmė, nesvarbu, ar nepriimtinu elgesiu vieną kartą ar pakartotinai siekiama padaryti fizinį, psichologinį, seksualinį ar ekonominį poveikį, ar nepriimtinu elgesiu šis poveikis padaromas arba gali būti padarytas, ar tokiu elgesiu įžeidžiamas asmens orumas arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka, atsirado arba gali atsirasti fizinė, turtinė ar neturtinė žala.

Smurtas ir priekabiavimas dėl lyties – tai smurtas ir priekabiavimas nukreiptas prieš asmenis dėl jų lyties arba neproporcingai paveikiantis tam tikros lyties asmenis, įskaitant seksualinį priekabiavimą.

Uždraustas ne tik mobingas, kuris yra psichologinio smurto forma, bet taip pat smurtas ir priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ir priekabiavimą dėl lyties darbo vietose, įskaitant viešąsias ir privačias vietas, kai darbuotojas yra darbdavio žinioje ar atlieka pareigas pagal darbo sutartį; pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu arba naudojantis buities, sanitarine ir higienos patalpomis; su darbu susijusių išvykų, kelionių, mokymų, renginių ar socialinės veiklos metu; su darbu susijusio bendravimo, įskaitant ir bendravimą informacinėmis ir elektroninių ryšių technologijomis, metu; darbdavio suteiktame būste; pakeliui į darbą ar iš darbo.

Darbdavių atsakomybė

Numatytos priemonės, kurių turėtų imtis darbdaviai smurto ir priekabiavimo darbe prevencijai, kontrolei, pagalbai nukentėjusiems darbuotojams suteikti.

Įtvirtinta, kad darbdavys, atsižvelgdamas į galimus smurto ir priekabiavimo pavojus, imasi jų šalinimo ir kontrolės priemonių, nustato pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą pateikimo bei nagrinėjimo tvarką ir supažindina su ja darbuotojus, organizuoja darbuotojams mokymus apie smurto ir priekabiavimo pavojus, prevencijos priemones, teises bei pareigas smurto ir priekabiavimo srityje.

Taip pat numatyta, kad darbdavys, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, privalo konsultuojantis su darbo taryba ar darbdavio lygmens profesine sąjunga, patvirtinti smurto ir priekabiavimo prevencijos politiką, įprastais darbovietėje būdais ją paskelbti ir ją įgyvendinti.

Nustatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį su darbuotoju taip pat gali būti smurtas ar priekabiavimas, įskaitant psichologinį smurtą bei smurtą ar priekabiavimą dėl lyties ar seksualinį priekabiavimą.

Valstybinės darbo inspekcijos atsakomybė –  priežiūra ir prevencinė veikla

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) yra įpareigota nuolat stebėti psichologinio smurto darbe pasireiškimo padėtį šalyje, ne rečiau nei vieną kartą per metus teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai stebėsenos ir priežiūros rezultatų apibendrinimą.

Siekiant aktyviau stebėti psichosocialinę aplinką darbo vietose ir užkirsti kelią neetiško, žeminančio, diskriminacinio elgesio darbo vietose plitimui, Valstybinėje darbo inspekcijoje šių metų pradžioje įsteigtas Psichologinio smurto darbe prevencijos skyrius. Šiame skyriuje dirbantys inspektoriai registruoja ir tiria skundus dėl psichologinio smurto darbe bei jo apraiškas ir dalyvauja vykdant priežiūros politiką. Skyriaus darbuotojai ne tik nagrinėja skundus ir pranešimus, susijusius su psichologiniu smurtu darbe, bet ir rengia rekomendacijas, konsultuoja darbdavius ir darbuotojus, socialinius partnerius psichologinį smurtą darbe reglamentuojančių teisės aktų taikymo, prevencijos ir tyrimo klausimais.

2022 m. balandžio–rugsėjo mėnesiais VDI vykdo neplaninius patikrinimus, kurių tikslas yra įvertinti, kaip sveikatos priežiūros įstaigose, kur sulaukiama daugiausia skundų ar paklausimų, vykdoma psichologinio smurto darbe prevencija.

Prieš pradėdama neplaninius patikrinimus, VDI parengė ir paskelbė metodines rekomendacijas, kuriomis siūloma vadovautis darbdaviams, siekiant įgyvendinti psichologinio smurto darbo aplinkoje prevenciją.

Statistika ir tendencijos

2022 m. iki gegužės 31 d. VDI gavo 93 skundus dėl psichologinio smurto darbo aplinkoje, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino 17. Per 2021 m. inspekcija gavo 118 tokių skundų, iš jų pasitvirtino arba iš dalies pasitvirtino – 46, per 2020 m. gavo tik 16 skundų, pasitvirtino ar pasitvirtino iš dalies – 5.

Darbuotojų prašymai nagrinėjami ir darbo ginčų komisijose (DGK). 2019 m. buvo tik 1 prašymas dėl psichologinio smurto darbe, 2020 m. ir 2021 m. – po 34. 2021 m. 4 darbo bylose darbuotojams buvo priteista neturtinė žala, 1 atveju iš 4 atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu.