Nuo 2025 m. Ministrų kabinetas sostinės oro uostui suteikė Čiurlionio vardą (0)
Publikuota: 2024-11-20
Kategorija:
ELTA
Ministrų kabinetas Vilniaus oro uostui nuo 2025-ųjų pradžios penkeriems metams nusprendė suteikti simbolinį Čiurlionio vardą.
Siūlymą apsvarstė prie Vyriausybės sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, 2025 m. Lietuvai ruošiantis minėti dailininko, kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines.
Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė, kad nuo 2025 m. sausio iki pat 2029 m. pabaigos sostinės oro uostas vadintųsi „Tarptautiniu Vilniaus Čiurlionio oro uostu“.
Tiesa, Lietuvos oro uostai (LTOU) jau anksčiau išsakė nuomonę, kad siūlymui trūksta aiškumo dėl konkretaus veiksmų plano ir idėjos finansavimo.
LTOU skaičiavimais, pavadinimo keitimas galėtų kainuoti nuo 0,5 iki 1 mln. eurų.
Visgi, pasak oro uostų atstovo Tado Vasiliausko, procesas neturėtų būti finansuojamas LTOU lėšomis, kitaip bendrovei tektų „perdėlioti tam tikrus darbus ir turimus pajėgumus“.
„Mūsų patvirtinta strategija apima infrastruktūros transformaciją ir vystymą, aviacinio pasiekiamumo didinimą, galimybių verslams veikti oro uostuose plėtrą, bendrą Lietuvos ekonomikos augimo skatinimą, o mums artimiausi metai yra labai svarbių strateginių infrastruktūros projektų vykdymo ir pokyčių laikotarpis“, – Eltai yra teigęs T. Vasiliauskas.
Susisiekimo ministerija siūlymui nepritarė ir vietoje vardo keitimo siūlė Vilniaus oro uostui suteikti proginį M. K. Čiurlionio vardą, iškabinti menininko atminimą įprasminančią iškabą, kitaip papuošti minėjimui skirtas oro uosto erdves.
Laikinasis susisiekimo ministras Marius Skuodis Eltai jau sakė „absoliučiai nepritariantis“ idėjai suteikti Čiurlionio vardą oro uostui, nes tai būtų ilgas ir finansiškai imlus procesas, kuris įneštų daugiau sumaišties nei duotų naudos.
Ministerijos teigimu, siūlymas sukurtų painiavą tarp keleivių, kurie pagal Tarptautinės oro transporto asociacijos (IATA) suteiktą kodą ieško skrydžių į tarptautinį Vilniaus oro uostą (VNO), o ne Čiurlionio.
„Suteikto kodo ar oro uosto pavadinimo pakeitimo IATA administruojamame registre procedūra (...) yra sudėtinga ir imli laikui. Taip pat tektų tikslinti Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) duomenų bazes“, – teigia ministerija.
Liepą Vyriausybė patvirtino M. K. Čiurlionio metinių minėjimo planą. Jį sudaro 130 idėjų, kuriomis numatoma visokeriopai įprasminti menininko kūrybinį palikimą.
Kitąmet numatyta sukurti virtualios realybės filmą, pastatyti menininkui skirtą skulptūrą Palangoje, išleisti kolekcinę monetą bei pašto ženklų seriją, siūloma ir suteikti M. K. Čiurlionio vardą naujai bijūno veislei ar kitos rūšies gėlei.
Plane siūloma, kad iki 2026-ųjų pabaigos numatoma surengti M. K. Čiurlionio kūrybos parodas Japonijoje, įamžinti menininko vardą Leipcige, šiame mieste įrengiant atminimo lentą ant pastato, kur 1901–1902 m. kūrėjas gyveno.
1875 m. rugsėjo 22 d. Senojoje Varėnoje gimęs vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių ir dailininkų M. K. Čiurlionis mirė 1911 m. balandžio 10 d. prie Varšuvos esančiame Pustelniko miestelyje. M. K. Čiurlionis taip pat buvo aktyvus kultūros ir visuomenės veikėjas, įkūręs Lietuvių dailės draugiją.
Menininkas kūrė tapybos ir grafikos kūrinius, kurių paliko apie 300. Dauguma jų saugomi Kaune, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, pavieniai – Vilniaus, Varšuvos, Sankt Peterburgo muziejuose.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Vieni žymiausių kompozitoriaus kūrinių – simfoninės poemos „Miške“ ir „Jūra“.
Rekomenduojami video
Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites išliko šeštoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą nukrito per vieną poziciją – į šeštą vietą.
Praėju
2021-02-04
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatytas 721 naujas COVID-19 ligos atvejis, mirė 12 žmonių, ketvirtadienį informavo Statistikos departamentas.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar šešios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Praėjusią parą nuo COV
2021-02-04
Vasario 4-oji, ketvirtadienis, 6 savaitė.Dangaus kūnai: saulė teka 8.03 val., leidžiasi 17.04 val. Dienos ilgumas 9.01 val.Mėnulis (delčia) teka 0.35 val., leidžiasi 10.46 val.Vardadieniai:Andriejus (Andrius), Arvilė, Aventinas, Gilbertas, Gustas, Joana, Minija, VydmantasDatos:Pasaulinė kovos su vėž
2021-02-04
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 760 naujų COVID-19 ligos atvejų, mirė 16 žmonių, trečiadienį informavo Statistikos departamentas.
Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 10
2021-02-03
Vasario 3-oji, trečiadienis, 6 savaitė.Dangaus kūnai: saulė teka 8.05 val., leidžiasi 17.02 val. Dienos ilgumas 8.57 val.Mėnulis (pilnatis) leidžiasi 10.30 val., teka – val.Vardadieniai:Asta, Blažiejus (Blažys), Oskaras, Radvilas, RadvilėDatos:Šv. Blažiejus, Linų diena1536 — gimė
2021-02-03
