Pastebi pokyčius ūkininkų laukuose: pasėlių plotai auga, jų struktūrą keičia ir klimato kaita (0)

Po kelis metus trukusio nuosmukio, Lietuvoje vėl išaugo pasėlių plotas, rodo Valstybės duomenų agentūros (VDA) duomenys. Skaičiuojama, kad bendras javų plotas siekia kone 1,9 mln. hektarų, o didžiausią dalį – beveik 1 mln. hektarų – užima žieminiai javai, rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai*. 

„Palyginti su ankstesniais metais, šiemet turime praktiškai rekordiškai didelį bendrą pasėlių plotą – trūksta visai nedaug iki 2 mln. hektarų. Nagrinėjant struktūriškai, per metus padaugėjo plotų, užsėtų žieminiais javais, o sumažėjo vasarinių javų pasėlių. Labiausiai išsiskiria žieminiai kviečiai: jų šiais metais auginama kone 100 tūkst. hektarų didesniame plote“, – sako „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas Justas Eimontas.

Vis dėlto, pasak J. Eimonto, žieminiai kviečiai nepasiekė ankstesnio rekordo, kai 2022 m. jų buvo auginama apie 845 tūkst. hektarų: šiemet auginama 817 tūkst. hektarų. Be šių pasėlių, ūkininkai šiemet daugiau augina žieminių rapsų – 352 tūkst. hektarų.

Keičiasi laukų struktūra

Kaip pastebi žemės ūkio ekspertas, Lietuvoje praktiškai kasmet daugėja žieminių javų, kuriems vietą užleidžia vasariniai pasėliai. Tačiau pastebimi ir pokyčiai žieminių pasėlių struktūroje – mažėja žieminių rugių dalis

„Nors istoriškai derliaus nuėmimas vadinamas rugiapjūte, rugiai jau tampa nišine kultūra, vietoj kurios ūkininkai vis dažniau renkasi žieminius kviečius ir kitus labiau atsiperkančius  javus. Tačiau rugiai iš žemėlapio nedings: tai – žemės struktūrai ne itin reikli kultūra, gerai auganti mažiau derlingose žemėse“, – sako J. Eimontas.

Jis taip pat teigia, kad šiemet ūkininkų laukuose žieminių miežių auga panašiai kaip 2023 metais, nors dar pernai jų plotai buvo rekordiniai. VDA duomenimis, jų šiemet auginta beveik 50 tūkst. hektarų, kai prieš 5–6 metus jų buvo vos daugiau nei 20 tūkst. hektarų.

„Žieminių miežių populiarumą šiais metais sumažino palyginti nedidelė kaina, kuri sėjos metu buvo nepatraukli – ji ūgtelėjo šiems javams jau subrendus. Vis dėlto, sąlygos auginti žieminius miežius Lietuvoje – gerėja: žiemos pas mus tapo kur kas palankesnės šių javų auginimui. Jie – pakankamai jautrūs temperatūrų pokyčiams, tačiau dabartinėmis žiemomis retai bebūna itin žemų temperatūrų, o ir pastarųjų kelerių metų derliai buvo palyginti nemaži“, – paaiškina grūdų rinkos žinovas.

Vasarinių javų plotus retina nepastovūs orai

Jei Lietuvoje daugėja žieminiais pasėliais užsėtų plotų, vasarinių javų apimtys – mažėja, rodo VDA duomenys. Skaičiuojama, kad bendras šių pasėlių plotas sumažėjo apie 17 tūkst. hektarų, labiausiai prie to prisidėjo mažesni vasarinių kviečių ir miežių plotai.

Kaip paaiškina J. Eimontas, esmine šių kultūrų pasėlių plotų sumažėjimo priežastimi gali būti įvardijama klimato kaita ir jos nulemtas orų nepastovumas. Pasak jo, ypač pastaruosius keletą metų dėl karštų ir sausų vasarų derlius tiesiog neužaugdavo.

„Kai kelis metus iš eilės vasariniai javai nesuteikdavo norimo rezultato, o pelningumas buvo neigiamas, ūkininkai ėmė atsisakyti šių kultūrų, užleidžiant jų vietą žieminiams pasėliams. Nors šių metų pavasaris ir vasara – itin palankūs vasariniams kviečiams ir miežiams, mažai tikėtina, kad ankstesni plotai atsistatys“, – prognozuoja grūdinių kultūrų pirkimo vadovas.

Rapsų plėtrai ribų nėra

Tačiau žemės ūkio ekspertas pastebi: šiais metais gerokai išaugo plotas, kuriame auginami žieminiai rapsai. Skaičiuojama, jog šiemet jų auginama daugiau nei 352 tūkst. hektarų.

„Atrodė, kad jau yra pasiekta maksimali žieminių rapsų auginimo riba, tačiau ji buvo peržengta ir viršyta simbolinė 350 tūkst. hektarų riba: jų auginama daugiau nei iki šiol rekordiniais 2022-aisiais. Vis dėlto, pavasarinės šalnos, gausūs krituliai, kenkėjai ir kiti gamtos iššūkiai įneša gana pesimistinių nuotaikų dėl būsimo šios kultūros derliaus“, – sako J. Eimontas.

Maloniai stebina ankštinių kultūrų elgesys

Pastebima, kad pastaruosius keletą metų stabiliai plečiasi ankštinių kultūrų – žirnių ir pupų – užimami plotai: šiemet jų priskaičiuojama apie 190 tūkst. hektarų.

„Tai – per 50 tūkst. hektarų daugiau nei prieš penkerius metus. Ūkininkai vertina šias kultūras: jos praturtina dirvožemį azotu, kitomis maistinėmis medžiagomis. Todėl pupos ir žirniai – tinkamas priešsėlis. Be to, pastebime ir tai, kad šalies ūkiai vis labiau atranda sojų pupeles. Nors ši vasara joms – ne itin dėkinga, sojų pupelės gali tapti svaria, ilgalaike investicija“, – teigia „Linas Agro“ grūdinių kultūrų pirkimo vadovas J. Eimontas.

*Dabartiniai duomenys apie pasėlių plotus Lietuvoje – negalutiniai ir dar gali kisti.