Sveikatos psichologė: globojamiems vaikams reikia daugiau visuomenės priėmimo (0)

Lietuvoje 1-as iš 6-ių be biologinių tėvų priežiūros augančių vaikų vis dar neturi globėjų. Pasak sveikatos psichologės Neringos Martišienės, skaudžius atsiskyrimus nuo tėvų patyrusiems vaikams reikalingas ypatingas globėjų ir specialistų dėmesys. Vis dėlto, globojamų vaikų emocinei ir psichologinei būsenai didelę įtaką daro ir visuomenė.

Psichologinės traumos, emociniai sutrikimai pasitaiko vaikams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties – įvairių sunkumų gali patirti tiek su tėvais gyvenantys, tiek jų palikti vaikai, tačiau pastariesiems kur kas dažniau kyla išvardintos rizikos.

„Atsiskyrimą nuo tėvų patyrusiems vaikams dažniau būdingas nesaugaus prieraišumo susiformavimas, dėl ko jie dažniau gali jaustis netvirtai naujuose santykiuose, būti linkę nepasitikėti kitais. Natūralu, kad patyrus pačių artimiausių žmonių – tėvų, atstūmimą, ne visada lengva pasitikėti ir kitais žmonėmis“, – pasakoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos sveikatos psichologė Neringa Martišienė.

Pasak psichologės, dėl šios priežasties tėvų globos netekusiems vaikams itin svarbu kurti saugų prieraišumą ir ryšį, kad naujuose santykiuose jie jaustųsi gerai.

„Kiekvienas vaikas įprastai yra prisirišęs prie savo tėvų, ypač mamos, todėl vaiką priėmusiems globėjams tenka atkurti analogišką santykį. Tik tokiu būdu užtikrinama, kad vaikas galės megzti saugius ir sveikus santykius ateityje, o suaugęs turės mažiau užsilikusių vaikystės ar paauglystės nuoskaudų, kurios galėtų kenkti jo tolesnio gyvenimo kokybei“, – dalijasi pašnekovė.

Todėl globėjų vaidmuo kuriant saugius santykius su vaiku laikomas lemiamu – tik nuo suaugusiųjų pasiruošimo vaiko globai bei individualių savybių priklauso globos sėkmė. Saugus ryšys taip pat gali būti kuriamas su mokytoju, kitu artimu žmogumi, neapsieinama ir be specialistų pagalbos.

Teikiama pagalba ir konsultacijos

Pasak N. Martišienės, globėjų ruošimui yra skiriamas ypatingas dėmesys: jiems organizuojami mokymai, suteikiama visa reikalinga informacija apie vaikų fiziologinius ir emocinius poreikius, tuo pačiu yra teikiama specialistų pagalba jau pradėjus globoti vaiką.

„Nuo pat globos pradžios žmonės gali kreiptis į globos centrus, kur jiems suteikiama ir metodinė medžiaga, ir psichologų konsultacijos. Yra sudaromos maksimalios galimybės spręsti kylančius iššūkius ir visais įmanomais būdais stengiamasi išsaugoti globą. Jei identifikuojama situacija, kad globėjui per sunku kilusioje situacijoje, jam gali būti suteikta ir atokvėpio paslauga“, – vardija ji.

Probleminės situacijos neretai kyla dėl paprastų dalykų, kuriuos patiria įprastos šeimos, nemenku išbandymu gali tapti ir vaikų paauglystė.

„Tai yra absoliučiai normalus etapas, kai paaugliai bando ir brėžia naujas ribas, tik kažkodėl į globojamų vaikų saviraišką ar nepriimtiną elgesį reaguojame jautriau, nors jie elgiasi lygiai taip pat, kaip ir su biologiniais tėvais augantys vaikai“, – sako N. Martišienė.

Tokių atvejų, kai globėjus suradę vaikai turi grįžti į bendruomeninius globos namus ir laukti naujų globėjų, pasitaiko itin retai – su globėjais atsisveikinama, jei nustatoma, kad vaikui likti šeimoje yra nesaugu.

„Tėvų paliktiems vaikams prarasti globėjus yra tarsi pakartotinė trauma – atstūmė ir vieni, ir kiti. Turbūt nėra nieko baisiau be globos likusiam vaikui nei būti paliktam, nepriimtam. Lygiai taip pat vaikus skaudina, kai jų nepriima ir atstumia visuomenė“, – pabrėžia N. Martišienė.

Itin skaudžiai atstūmimą išgyvena paaugliai. Nors sulaukus tokio amžiaus, kai formuojasi noras atsiskirti nuo suaugusiųjų ir įtvirtinti savąjį „aš“, protestuojama elgesiu ir išvaizda, jie vis dar nori artimųjų meilės ir palaikymo: „Paaugliai tarsi išbando artimųjų ribas, kiek jie atlaikys ir priims, tačiau jei nėra kam atlaikyti ir priimti, paauglystės sulaukę vaikai jaučiasi labai vieniši, gali kilti ir emocinių sutrikimų.“

Dar sudėtingesnė negalią turinčių vaikų situacija – juos globoti ryžtasi ne kiekvienas globėjas, nes gali prireikti ir specialių žinių, ir pasiruošimo.

Būtina keisti nuostatas

Siekiant skatinti suvokimą, kad globoti vaikus yra kilnu ir prasminga bei keisti bendruomenės priešiškas nuostatas dėl globojamų vaikų integracijos į visuomenę, Centrinė projektų valdymo agentūra įgyvendina komunikacijos kampaniją „Aš toks kaip tu. Ne iš kitos planetos“. „Kad ir kaip būtų gaila, patyrę didžiausią gyvenimo praradimą globojami vaikai tarsi baudžiami dar kartą – nustumiant į užribį, nes aplink gaju išankstinių stereotipų. Įgyvendindami kampaniją siekiame, kad šios takoskyros nebūtų ir kuo daugiau šeimų į savo aplinką priimtų tėvų globos netekusius vaikus“, – teigia CPVA direktorės pavaduotoja Jūratė Lepardinienė.

Pasak sveikatos psichologės N. Martišienės, globojami vaikai, kaip ir kitos jautrios visuomenės grupės, vis dar yra stigmatizuojami, todėl reikia iš esmės ugdyti įsisenėjusias neigiamas nuostatas.

„Į globojamus vaikus kartais vis dar žiūrima tarsi pro padidinamąjį stiklą, lyg jie būtų kitokie, nors yra tiesiog labiau pažeidžiami, nes kažkuriuo gyvenimo etapu gavo mažiau artimųjų meilės. Tokiems vaikams reikia ne visuomenės atstūmimo, o priėmimo – tam padėtų ir visuomenės informavimas bei švietimas, įvairios iniciatyvos ar renginiai“, – sako N. Martišienė.

Apie Centrinę projektų valdymo agentūrą:

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA) administruoja 12 Europos Sąjungos, kitų šalių donorių bei valstybės investicijų programų, daugiau nei 1000 skirtingų projektų, kurių bendra vertė – 15,5 mlrd. eurų. Agentūra taip pat teikia viešųjų investicijų valdymo metodinę pagalbą, joje įkurtas viešojo ir privataus sektorių partnerystės kompetencijų centras. Be to, savo bei Lietuvos viešojo sektoriaus sukauptą programų ir projektų administravimo patirtį perduoda užsienio valstybių institucijoms vystydama tarptautinio bendradarbiavimo veiklą.

 CPVA inf.