1976 m. XV laidos Čedasų vidurinės mokyklos abiturientai susitiko prisiminti mokyklos dienų (0)

...Mes paėmėm viską:

Ką davė, ką norėjom – galėjom paimt.

Pamojuoki klevu man nuo kelio

Ir palik, amžinai – nuostabi ir gera –

Mano miela močiut – mokykla...

Taip rašė Algis prisiminimų albumėlyje 1976 m. pavasarį.

Rudenišką rugsėjo 4-osios popietę, mes, 1976 m. XV laidos Čedasų vidurinės mokyklos abiturientai, susitikome Čedasų miestelyje prisiminti prabėgusių mokyklos dienų. Praėjo 45 metai, susitinkame kas 5-erius metus.

Besisukdami gyvenimo sūkuryje, tapę oriais veikėjais, rūpestingais tėvais, verslininkais, karjeristais, niekada nepamirštame jaunystės svajonių, priesaikų ir idealų.

Vis dar romantiškai nusiteikę, su padaužiška liepsnele širdyse rinkomės po mūsų pasodintu ąžuolu, kuris mus visus maloniai priglaudė savo pavėsy. Po jo šaknimis užkastos visų mūsų abiturientų svajonės.

Aplankėme Čedasų miestelio kapines, tyliai uždegdami žvakes gerbiamiems mokytojams: J. Daugnorai, G. ir E. Nagelių šeimai, K. Kvedaravičiui. Šiose kapinėse amžiams atgulęs ir mūsų klasės draugas – Sigitas.

Tarsi mokinukai pasivaikščiodami praėjome per miestelį. Aplankėme mokytoją G. Daugnorienę. Nuoširdūs mokytojos ir mūsų auklėtojos V. Šukytės-Aukštolienės pokalbiai, vienuoliktokų prisiminimai neleido greitai išsiskirti.

Vakarėjant susibūrėme turizmo sodyboje „Prie dvaro“, kurioje mus pasitiko muzikantai. Neprailgo smagus vakaras. Įvairiausių nutikimų, išdaigų, juokingų poelgių, nekaltų prasižengimų prisiminimuose kvatojome iki ašarų.  Nuoširdžiai brangūs ir artimi, vienas kitą palaikydami, atjausdami, nepasiklydę apmąstymų ir jausmų jūroje susitiksime dar ne kartą...

Mokykloj liko saulėta vaikystė.

Prabėgo metai – jų nesugrąžinsi,

O mes juk likome draugais,

Lai kiemas vėl skambės linksmais balsais...

Klasės draugų vardu – Gražina.